Smalvose praūžė graži kraštiečių šventė

Smalvos -  nuostabus kaimas Zarasų krašte. Kaimo centre rymanti daugiau kaip pusantro amžiaus skaičiuojanti unikali Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia su varpine. Iš  įvairių pusių  kaimą supa ežerai ir upeliai. Šiauriau tyvuliuoja Kiaulinio ežeras. Pietryčiuose ledynų sukta ir persukta Smalvų ežero mėlyna  juosta, kurią jungia Dulvo upelis su  Smalvykščio  ežeru.  Šalia jų stūkso Vitkūnų piliakalnis. Smalviškiui brangūs visi šie gamtos turtai, kaip ir brangus  visas šis Smalvo - Smalvykščio landšaftinis draustinis.

Mielas, senas ir jaukus Smalvų kaimas gražus visais metų laikais, bet  rudenį – ypatingas: vaiskiomis rudens spalvomis, darželiuose paskutinių svyruojančių žiedų  kvapu ir tolių žydruma gyvena šiandien Smalvos. Vieniems jos gražus kaimas, kitiems šis kraštas gimtinė.  Tiems, kuriems Smalvos ne tik gamtos kampelis, bet ir gimtinė kasmet spalį renkasi   į kraštiečių šventę. Iš įvairių vietovių atvyksta čia žmonės , kad dvasios sausrų, negandų  paliesta siela nors akimirkai priglustų prie jaunystės šulinio – dar gyvų bendraamžių rate. 

Graži kraštiečių šventė praėjusį šeštadienį vyko Smalvose. Ji jau vienuolikta. Prasidėjo kraštiečių susibūrimas Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje. Gimtajame krašte Šv.  Mišias aukojo Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Už šio krašto žmones, meldžiant jiems Dievo palaimos, meilės, santarvės, sveikatos ir stiprybės bei prašant Marijos pagalbos ir užtarimo, buvo prisiminti ir tie, kurie iškeliavo Anapilin. O vidurdienį smalviškiai, jų svečiai susirinko bendruomenės namuose. Vos ne  visi pažįstami: broliai, pusbroliai, seserys, pusseserės, žentai ir marčios, šešurai, tetos, dėdės ir dėdienės – giminės ir ne giminės suskrido, suvažiavo į šventę. Daug joje ir  jaunų veidų matėsi.  Jie bylojo, kad tradicijos šiame krašte tęsis dar labai ilgai.

Bendruomenės namų vestibiulyje veikė Smalvų krašto dailininkių Ritos Trapnauskaitės ir Stanislavos Baronienės  tapybos darbų parodos. Šventės dalyviai džiaugėsi, kad  turi tokių gabių, meniškų ir darbščių kraštiečių ir gėrėjosi jų kūriniais.

Džiaugiamės, matydami, kad šiandien gausiai susirinkote ieškoti atgaivos mieliausiame savo žemės kampelyje – savo tėviškėje, - taip į smalviškius kreipėsi  rajono Savivaldybės meras Nikolajus Gusevas. Jis sakė, kad  malonu stebėti, kaip čia gražiai bendraujama ir švenčiama, kaip gražėja Smalvos, kaip nuolat gausinamos ir plėtojamos čia tradicijos.  Kaimas gyvas, kol visi jo vaikai, kaip paukščiai nepamiršta kelio į gimtuosius lizdus, kol širdyse dega meilė tėvų sodyboms, vaikystės takeliams ir susitinka pasiilgę vieni kitų draugai. Kaimas gyvas darbščių protėvių atminimu ir nusilenkimu gimtajai žemei.

Mero padėkos žodžių nusipelnė visi bendruomenės žmonėms, o bendruomenės narei Jolantai Purvinskienei Nikolajus Gusevas įteikė padėką už šio krašto tradicijų puoselėjimą, bendruomeniškumą.

Šventės metu   vaišėmis buvo nukrauti stalai. Čia moterys viena už kitą ypatingesnius patiekalus pristatinėjo. Tradiciškai svarbiausioji šeimininkė ir organizatorė -smalviškė Ona  Šumanaitė. Jai Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Dumbrava įteikė dovaną. Seimo narys taip pat pasveikino šventės dalyvius. Sveikino  tradicinės šventės dalyvius ir Turmanto seniūnas Stanislovas Stankevičius, Zarasų kultūros centro direktorius Aurimas Gudas. 

Gera toną šventiškai nuotaikai suteikė koncerto pradžioje nuskambėjusi daina  „Pro klevą, pro rugius“. Ją atliko Artūras Petkevič. Salėje ne tik pritarė solistui, bet ir nepagailėjo karštų aplodismentų.

Apie gražius bendruomenės darbus, ateities perspektyvas jo metu kalbėjo Smalvų bendruomenės pirmininkas Saulius  Valiūnas, džiaugėsi  šio krašto žmonių darbais, įgyvendintais sumanymais. Saulius į sceną pakvietė  Smalvų  mandolininkus.   Jų grupė  įkurta bendruomenės dėka. Jolanta Purvinskienė parengė projektą. Jis buvo gerai įvertintas. Taip Smalvose atsirado naujas meno saviveiklos kolektyvas ir jis sėkmingai koncertavo ne tik Lietuvoje, bei ir už jos ribų. Dabar mandolininkai  garsina ne tik Smalvas, bet ir Zarasų kraštą savo pasirodymais. Padėkota buvo ir zarasiškiams Gintarui Andrijauskui ir Alvydui Gaidžiui už paramą šios muzikos entuziastams.

Smalvų mandolininkai šiltai buvo sutikti žiūrovų ir savo krašte. Mandolininkus   scenoje pakeitė  Zarasų kultūros centro tradicinės kapelos „Čir vir vyrai“ muzikantai. Visi buvo įvertinti karštais aplodismentais. Trumpų pertraukų tarp koncertų metu vyko kepėjėlių konkursas. Po geriausių kepėjėlių įvertinimo vėl šventėje skambėjo muzika ir dainos. Nuo scenos šventės dalyviai ilgai nepaleido ir grupės „Belkanto“ iš Kauno dalyvius, kurie žiūrovams padovanojo daug žavių ir įsimintinų akimirkų.

Kol suaugę linksminosi, vaikai surado įdomios veiklos „Vaikų kampelyje“. Nepamiršo šiame bendruomenės renginyje pasveikinti ir jubiliatų. Šiemet devyniasdešimtmetį šventė Veronika Markovskaja. Aštuoniasdešimtojo gimtadienio sulaukė Taisija Eitminovič.  Joms linkėta daug puikios sveikatos, džiaugsmo, kuo geriausios kloties,  sėkmės, Dievo palaimos jų namams.

Daug padėkų buvo šio gražaus susibūrimo rėmėjams, meno saviveiklos entuziastams, Smalvų Švč. M. Marijos Rožančinės parapijos klebonui  Vidmantui Rodokui, šventės organizatoriams ir šventės dalyviams, kasmet vis daugiau stiprybės įgaunančiai kaimo bendruomenei. Padėkota Giedrei Mičiūnienei už straipsnius, garsinančius Smalvų kraštą ir jo žmones. 

Po koncerto  daug įsimintino susitikimų džiaugsmo, prisiminimų  akimirkų padovanojo vakaronė „Kraštiečių pasibuvimas.