Panevėžio miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje – smagi pažintis su sinoptike Audrone Galvonaite

Spalio 19-osios pavakarę atvykusių į Smėlynės biblioteką laukė įdomus vakaras bei pažintis su Lietuvoje puikiai žinoma meteorologe, geografe, fizinių mokslų daktare Audrone Galvonaite.

Susitikimo metu viešnia kalbėjo apie klimato reiškinius, žmogaus įtaką klimato pokyčiams ir klimato įtaką žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai.

Moteris kaip visada buvo šmaikšti, žodžio kišenėje neieškanti, puikiai valdanti auditoriją ir ją sudominanti, faktus iliustruojanti įdomiomis detalėmis, nuotaikingais pavyzdžiais, todėl susirinkusieji tai klausėsi nuščiuvę, tai garsiai kvatojo.

„Mes dažnai piktinamės orais, tačiau jie nesusargdina. Fiziškai pakenkti gali tik tam tikri reiškiniai – žaibas, viesulas, škvalas“, – kalbėjo viešnia. A. Galvonaitė pažymėjo, kad orų pokyčiai (dargana, saulės plazmos pliūpsniai, magnetinės audros) yra tarsi gydytojas diagnostikas – išryškina turimų ligų simptomus: jaučiame galvos svaigimą, sąnarių skausmą, nuotaikų kaitą ir pan.

Pasak jos, nėra kitos tokios tautos pasaulyje, kuriai viskas visada negerai. Viešnia susirinkusiems patarė, kaip tapti laimingesniems – tereikia dieną pradėti nuo mankštos – ne rąžymusi, tempimo pratimais – o šypsenos mankšta, užprogramuojant teigiamas emocijas, keliantis su nuostata, kad tai bus pati laimingiausia diena.

Dar kelios taisyklės pasak meteorologės: netaupyti juodai dienai, nes prisišauksi bėdą. Nuotaikai pakelti gali praversti ir horoskopai – „kas gerai, pritaikykite sau, o kas blogai – juk yra ir kitų žmonių, ir jiems reikia palikti“, – juokavo viešnia.

A. Galvonaitė nepagailėjo ir kitų naudingų patarimų: kaip elgtis per stiprią kaitrą; ką daryti, jei pavargai lipdamas laiptais; kur geriausiai tinka slėptis nuo viesulo pastatuose ir pan.

Didžiulę darbo patirtį turinti moteris vaizdžiai pasakojo ir apie klimato pokyčius. Pasak mokslininkės, vos laipsnio atšilimas gali padaryti daug žalos. „Temperatūra auga, rugsėjis buvo karščiausias per 137 metus pasaulyje“, – aiškino ji. „Šiemet, kaip niekad, visi žemynai nukentėjo, demonstruodama iškalbingas nuotraukas su ekstremaliais 2017 m. reiškiniais – Ispanijos ir Portugalijos gaisrais, Lenkijos miškais, nusiaubtais uragano Sebastiano, oranžine saule, užtemdyta nuo uragano Ofelijos pakilusiu Afrikos smėliu, – pasakojo viešnia.

A. Galvonaitei paklausus, kokių meteorologinių reiškinių Lietuvoje nebūna, vieni vardijo pašvaistes, uraganus... Tačiau mokslininkė patikino, kad visus juos mes patiriame, tik nelabai pajuntame, ar tiesiog nematome. „Vien šiemet pašvaistės buvo trys-keturios“, – kalbėjo ji, ragindama dažniau pakelti akis į dangų.

Susitikimo metu sužinojome, jog keičiantis ir šiltėjant klimatui, į Lietuvą atkeliavo „emigrantai“ – Sosnovskio barščiai, tropiniai vėžliai, net silkiniai rykliai, piranijos ir medūzos...

Klimatologė pateikė ir galybę kitų įdomių faktų. Pavyzdžiui, jog 1992 m. Lietuvoje 100 dienų nebuvo lietaus; arba 1994 m. sausra trukusi net 9 paras – temperatūra buvo daugiau kaip +35 laipsniai, pasiektas temperatūros rekordas +37,5 laipsnio. Ypatinga buvusi 2008 m. žiema, kai neiškrito nė viena snaigė. Susirinkusieji nustebo išgirdę, jog didžiausi Lietuvoje iškritę ledukai buvo net 12 cm dydžio ir 300 gramų svorio. Tuo tarpu, pasaulio rekordas – net 13 kg ledukai.

Vakaro metu išgirdome ir apie tai, kad taifūnas ir elefantas yra vienas ir tas pats reiškinys; kodėl uraganai vadinami žmonių vardais, kuo skiriasi el ninjo nuo la ninja ir dar daug įdomaus...

Kad meteorologijos mokslo populiarintoja apie gamtą, klimatą ir įvairius su tuo susijusius reiškinius gali kalbėti valandų valandas, – įsitikinome patys, tačiau susitikimas neprailgo, nes viešnia buvo itin paprasta ir įtaigi.

Renginys finansuotas Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.