Šlapimo pūslės uždegimas, akmenligė ir kitos urologinės ligos: po COVID pandemijos padaugėjo užleistų ligų atvejų

Dėl COVID 19 pandemijos buvusių apribojimų pastebimai padaugėjo pacientų, sergančių įvairiomis užleistomis, tame tarpe ir urologinėmis, ligomis. Apie dažniausias jų ir galimas negydomų ligų pasekmes pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas urologas Marius Jasėnas.

Pasak specialisto, į gydytojus urologus besikreipiančius pacientus galima suskirstyti į kelias grupes – jauni vyrai dažniausiai kreipiasi dėl šlapimo takų infekcijų (dažniausiai dėl lytiškai plintančių ligų, prostatos uždegimų), nevaisingumo problemų, apyvarpės problemos (fimozės ar trumpo pasaitėlio), vazektomijos galimybių. Vyresnius dažniausiai vargina šlapinimosi bėdos (dažniausiai nulemtos prostatos gerybinio išvešėjimo, onkologinių prostatos ar šlapimo pūslės susirgimų), inkstų akmenligė. Moterys kreipiasi dėl šlapimo pūslės besikartojančių uždegimų,  dirglios šlapimo pūslės ar šlapimo nelaikymo, inkstų akmenligės.

Nors, pasak M. Jasėno, urologinių problemų turintiems pacientams persirgimas koronavirusu turėjo mažai įtakos (nebent komplikavosi inkstų funkcijos nepakankamumu), tačiau pastebėta, jog dėl bendro išsekimo po ligos daugeliu atvejų pasunkėjo ir padažnėjo šlapinimasis, vargino skausmai pilvo apačioje,  juosmens srityje.

Gydytojas pastebi, kad dar viena užleistų ligų priežastis yra ta, jog dalis urologinėmis ligomis sergančių pacientų pandemijos metu nustojo vartoti jiems skirtus urologinius vaistus, nes jų nenusipirko ar nepratęsė vartojimo paskyrimo pas šeimos gydytojus.

Pasak M. Jasėno, sumažėjus apribojimams dėl COVID-19, padaugėjo į gydytojus urologus besikreipiančių  pacientų su užleistomis urologinėmis ir ypač onkologinėmis problemomis. Pandemijos pradžioje dėl nuotolinio darbo šeimos gydytojams buvo sunkiau vykdyti profilaktines programas ir atlikti reikiamus tyrimus (PSA stebėjimą, echoskopiją, šlapimo tyrimus). Pacientai taip pat rečiau kreipdavosi į šeimos gydytojus, dėl to padaugėjo pacientų su išreikštais simptomais – kraujavimu šlapinantis, aukštais PSA rodikliais, ultragarso duomenimis dėl pažengusių navikų (prostatos, šlapimo pūslės, inkstų vėžio).

Užleistoms ligoms prireikia sudėtingesnio gydymo

Dėl šių priežasčių padaugėjo užleistų ligų, kurių gydymas sudėtingesnis – dažniau prireikia sudėtingesnių operacijų, ilgesnio stacionarinio ar kompleksinio gydymo (spindulinės, biologinės terapijos, chemoterapijos).

Pasak gydytojo urologo, ypač neramina užleisti prostatos ir šlapimo pūslės vėžio atvejai. Šios ligos pradžioje dažniausiai nepasireiškia jokiais simptomais ir jas laiku diagnozuoti galima tik reguliarios profilaktinės patikros metu, nes skausmas ar kiti simptomai pajuntami tik gerokai įsibėgėjus ligai. Tuo tarpu, kuo anksčiau nustatomas susirgimas, tuo efektyvesnis jo gydymas, mažesnė operacijos apimtis ir greitesnis grįžimas į įprastą gyvenimą.

 M. Jasėnas sako, jog svarbu suprasti, kad mes patys esame atsakingi už savo sveikatą ir atsakomybė laiku profilaktiškai tikrintis sveikatą tenka mums patiems. Gydytojai yra bejėgiai, jeigu žmonės į juos nesikreipia. Tik suvienijus gydytojų ir pacientų pastangas padidėja tikimybė nesusirgti, o susirgus – laiku diagnozuoti ir sėkmingai gydyti.

 „Noriu priminti, kad 50–69  m. amžiaus vyrai (o jeigu šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis – nuo 45 metų) kas du metus gali (ir turėtų) nemokamai atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą. Taip pat vyresniems nei 50 metų ir turintiems šeimyninę riziką vyrams būtina reguliariai, bent kas 1-2 metus atlikti pilvo-dubens organų echoskopiją, bendrą šlapimo tyrimą ir atvykti patikrai pas gydytoją urologą. Juk moterims kasmetinė profilaktinė sveikatos patikra pas gydytoją ginekologą yra savaime suprantamas dalykas – jų pavyzdžiu turėtų sekti ir vyrai. Ir tiems, kurie pandemijos metu nepasitikrino, vertėtų kuo greičiau tai padaryti”, – ragina specialistas.

Nesikreipiant dėl gydymo gresia negrįžtami sveikatos pakitimai ir vaisingumo problemos

M.Jasėnas įspėja, kad kuo labiau užleistos ligos (ypatingai onkologinės), tuo sudėtingesnis jų gydymas. 1-2 stadijos vėžys gana nesudėtingai pagydomas 90-95 proc. atvejų, tuo tarpu 3-4 stadijos ligos prognozė – žymiai niūresnė, be to, reikalingas nuolatinis gydymas (prostatos vėžio atveju – hormoniniai preparatai, chemoterapija, spindulinė terapija, analgetikai – dėl stiprių skausmų dažnai ir narkotiniai).

Kitų ligų, pavyzdžiui, inkstų akmenligės atveju, mažus akmenis galima gydyti konservatyviai, pakeitus mitybos įpročius, padidinus suvartojamo skysčio kiekį ar atliekant nesudėtingą endoskopinę operaciją, kurios metu akmuo suskaldomas lazeriu. Tuo tarpu, kai akmuo 2 cm ar didesnis, prireikia žymiai sudėtingesnės operacijos.

Laiku diagnozavus lytiškai plintančias ligas ir paskyrus gydymą, išvengiama jų pasekmių, tačiau esant užleistiems atvejams, gresia nevaisingumo problemos, šlapimo takų infekcijos, ginekologiniai tame tarpe ir onkologiniai susirgimai.

Nedelsti ir iš karto kreiptis į gydytoją urologą reikėtų ir pastebėjus šlapinimosi sutrikimus. Konsultacijos metu bus įvertinta prostatos būklė, echoskopu apžiūrėti inkstai, šlapimo pūslė, urogenitalinė sistema dėl galimos akmenligės, onkologinių ir kitų susirgimų. Nors dar visai neseniai beveik visiems vyrams, turintiems sunkesnių šlapinimosi sutrikimų buvo skiriamas chirurginis gydymas, sukūrus veiksmingus vaistus situacija visiškai pasikeitė – dabar operacijos prireikia tik pavieniais atvejais. Tuo tarpu, nesigydant arba užsiimant savigyda ir šlapimo sutrikimams progresuojant, gali grėsti labai rimtos komplikacijos – sutrikusi inkstų funkcija gali nulemti ūminį ar lėtinio inkstų nepakankamumą ir gali prireikti net dirbtinio kraujo valymo – dializės”, – įspėja specialistas.

Baigdamas pokalbį gydytojas urologas Marius Jasėnas dar kartą primena, kad tik reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai leidžia nustatyti ankstyvas ligų stadijas ir užkirsti kelią jų progresavimui, o laiku pradėtas gydymas vaistais leidžia išvengti rimtų komplikacijų ir chirurginių intervencijų.