Skyrybų pasekmės įvairaus amžiaus vaikams

Skyrybų įtakos vaikams laipsnis priklauso nuo vaiko amžiaus, jo emocinio brandumo ir protinių sugebėjimų. Panagrinėsime konkrečias amžiaus grupes.

Skyrybų įtaka 1,5-3 metų vaikams

Šiame vystymosi etape vaikas susipažįsta su pasauliui, dėl to jam reikia užtikrinti ramią ir saugią atmosferą. Tėvo ir mamos buvimas šalia byloja vaikams, kad viskas gerai. Maždaug tuo metu jie pradeda mėgdžioti suaugusius.

Jei namie nesutarimai, gali prasidėti dienos režimo pažeidimai, o tai savo ruožtu sukelia vaikams stresą. Maži vaikai dar negali išreikšti savo jausmų žodžiais, dėl to dažniausiai demonstruoja jausmus nevaldomu elgesiu. Jų vaizduotė toli nuo realybės, dėl to jie pradeda bijoti, kad jeigu vienas iš tėvų išeis, tai paskui jį netrukus paseks ir kitas, palikdamas vaiką visiškai vieną.

Nerimo simptomai gali būti tokie:

• miego sutrikimai;
• naktinis šlapimo nelaikymas;
• verksmingumas;
• maitinimosi režimo sutrikimai ir t.t.

Skyrybų įtaka 3-5 metų vaikams

Šis laikotarpis, kaip taisyklė, laikomas sunkiausiu vaikui, jeigu tėvai nutarė skirtis. Būtent šiuo periodu formuojasi emocinė programa – tai, kaip vaikas vykdys užduotis šiame amžiuje, nulemia jo požiūrį į gyvenimą.

Prasidėjus mokslams mokykloje, vaikas pasineria į kitą pasaulį, ir šiuo laikotarpiu jis viliasi, kad tėvai bus drauge su juo, kad esant reikalui padėtų. Būtent šiuo metu priešingos lyties tėvai tampa vis labiau įtakingesni, kadangi vaikas pradeda suvokti lyčių skirtumus. Pradeda formuotis kol kas miglotas idealaus draugo paveikslas.

Šiame etape egzistuoja du faktoriai, kurie gali smarkiai paveikti, kaip vaikas pergyvens tėvų santuokos pabaigą. Pirma: vaiko Ego verčia jį tikėti, kad jis yra pasaulio centras. Antra: vaikui pradeda vystytis sąmoningumas. Šiedu faktoriai sukelia sukrėtimus vaikams, kurie galvoja, kad būtent jie tapo tėvų skyrybų priežastimi. Galimos reakcijos:

• Protestas;
• Savivertės sumažėjimas;
• Nuolatinis poreikis gauti palaikymą.

Skyrybų įtaka 6-10 metų vaikams

Šis periodas vadinamas latentiniu (paslėptu), tokiame amžiuje vaikai pradeda tapatinti save su tėvais. Tėvai tampa savotišku modeliu ir idealu, pagal kuriuos vaikas formuoja savo elgesį. Vaikai žvelgia į tėvus kaip į vieningą visumą ir jeigu vienas iš jų palieka šeimą, vaikas gauna signalą, kad išsiskyrimas neišvengiamas ir kad kitas iš tėvų jį irgi paliks. Vaikas gali tapti nepasitikintis savimi ir baikštus, dažnai jaučiasi apgautas ir bejėgis.

Šio amžiaus vaikai neretai užsidaro savyje. Jausdamas, kad nėra pajėgus ištaisyti situaciją, kai tėvai išsiskiria, vaikas kartais plėšosi tarp prieštaringų jausmų. Jis imasi “tarpininko” vaidmens, stengiasi atkreipti į save dėmesį, tačiau galiausiai jam pasidaro nepakeliama kentėti nesutarimus ir jis atsitraukia, užsidarydamas savyje.

Skyrybų įtaka 9-12 metų vaikams

Šio amžiaus vaikai, kaip taisyklė, moralę ir dorovę įsivaizduoja tiktai juodomis ir baltomis spalvomis, jiems būdingas labai griežtas etikos kodeksas. Ieškodamas šiame savo gyvenimo etape išorinių šaltinių, kurių dėka sutvirtėja jo paties orumo jausmas, vaikas dažniausiai didžiuojasi savo tėvų pasiekimais, tarsi jie būtų jo nuosavi.

Jeigu tėvai sugriauna šeimoje nusistovėjusią tvarką, vaikas pasijunta apgautas ir pyksta. Kai tėvai pykstasi ir šeimoje tvyro nesantaika, vienas iš tėvų taps vaikui “blogietis”, o kitas – “geriečiu”. Visą savo priešiškumą vaikas nukreips į “blogietį”, piktindamasis tuo, kad tasai jį drauge su “geriečiu” išdavė. Nors šiame amžiuje vaikas jau nebekaltina savęs dėl tėvų skyrybų, jam dažnai atsiranda jausmas, kad jei tėvai jį iš tikrųjų myli, tai liks gyventi kartu.

Skyrybų įtaka paaugliams

Paauglystės amžiuje vaikams prasideda dideli pokyčiai: jie siekia ištirti tai, kas neištirta, suvokti įvairias gyvenimo briaunas. Šiandien jis išmintingas ir brandus žmogus, žengiantis į suaugusį gyvenimą, o rytoj – susierzinęs vaikas. Šeima jam yra kaip garantas, užtikrinantis vidinio pasaulio saugumą. Vieno iš tėvų išėjimas gali būti vertinamas kaip išėjimas nuo jo, paauglio.

Skyrybos – sudėtingas reikalas, ir jų poveikis vaikams gali būti labai įvairus. Gana sąlygiškai galima tvirtinti, kad jeigu vaikui penkeri metai, tai jis jaus perdėtą kaltės jausmą, arba, jeigu skyrybos įvyksta, kai jam vienuolika, tai kils problemų santykiuose su bendraamžiais. Dažnai kalbama, kad vaikai atsparesni skyryboms, negu tėvai. Tačiau visiškai aišku, kad skyrybos daro ne mažesnę įtaką vaikams, negu jų tėvams.

Įtakos laipsnis priklauso nuo vaiko išsivystymo lygio ir skyrybų pasekmių. Be to, didelę reikšmę turi tai, kaip tėvai praneša apie skyrybas, kas pasilieka su vaiku, ir tai, kokie bus tolimesni santykiai tarp tėvų po skyrybų.

Šaltinis

Šeima ir namai