Skurdo rizikos lygis Lietuvoje nesikeičia nuo pat įstojimo į ES – svyruoja apie 20 proc.

„Nuo stojimo į Europos Sąjungą pradžios, dar neturėjome ženklaus proveržio skurdo sumažėjime, nors yra užsibrėžti ambicingi tikslai. Norėtųsi tikėtis, kad iki 2025 m. ir 2030 m. juos pasieksime“, – antradienį Skurdo ir socialinės atskirties 2023 m. Lietuvoje apžvalgos pristatymo metu sakė A. Adomavičienė.

„Esame prie prasčiausiai atrodančių valstybių. 2022 m. buvome penkti, pagal gyventojų skurdo rizikos lygi, anksčiau yra buvę, kad buvome ir treti. Norėtųsi artėti prie ES vidurkio“, – pridūrė ji.

Jos pateiktais duomenimis, 2004 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 19,1 proc., 2022 m. jis siekė 20,2 proc., o 2023 m. – 19,9 proc. Tuo metu ES vidurkis 2022 m. – 16,5 proc.

Taip pat, pasak jos, Lietuvoje vis dar egzistuoja daug didesnė pajamų nelygybė nei ES, kur jos koeficientas siekia 4,74, tuo metu Lietuvos – 6,4. Ji pabrėžė, kad Nacionaliniame pažangos plane įtvirtintas siekis, jog iki 2025 m. bus pasiekta 5,7 koeficientas, o iki 2030 – 5.

„Pajamų nelygybė visada egzistuos, bet yra klausimas apie dydžius. Didelis atotrūkis, kuria psichologines problemas, skatiną nusivylimą valstybe. Ir tuo pačiu matoma rizika demokratijai, kai gyventojų grupės atitolsta“, – aiškino ji.

Pajamų nelygybės koeficientas parodo uždarbio skirtumą tarp 20 proc. gyventojų, turinčių didžiausias pajamas ir 20 proc. gyventojų, turinčių mažiausias.

A. Adomavičienė paminėjo, kad Lietuvos 2020 m. skirtos biudžeto išlaidos socialinei apsaugai 2020 m. duomenimis – 19,5 proc., tuo metu ES vidurkis  –  31,7 proc., nuo ko nukeičia pašalpas gaunantys skurstantieji. Visgi, pasak jos, vaikų skurdas buvo efektyviai sumažintas ir iš to išmoktas pamokas galima pritaikyti kitose srityse.

„Skiriama ženkliai mažiau, apie du trečdalius Europos vidurkio. Tada ir turime tokią situaciją, kai žmonės su negalia turi už 170 ar 200 eurų per mėn. išgyventi“, – sakė A. Adomavičienė.

„Bet mes, kaip valstybė turime labai gerą padėtį su vaikų skurdo mažinimu ir šis skaičius yra žemesnis už bendrą skurdo lygį. Tam svarbus paramos ir darbo užmokesčio kilimas. Manau, kad turėdami tokią patirtį ir kitose grupėse pasiekti rezultatus“, – aiškino ji.

Taip pat, pasak NSMOT pateiktų rekomendacijų, norint mažinti skurdo rizikos lygį ir pajamų nelygybę reikalingas geresnis pinigų perskirstymas, adekvatus finansavimas socialiniai sričiai, neefektyvių mokestinių lengvatų naikinimas, skirtingų pajamų rūšių apmokestinimo vienodinimas ir neapmokestinamo pajamų dydžio auginimas.

Pristatymo metu pateiktais duomenimis, žemiau skurdo rizikos ribos 2022 m. buvo 586 tūkst. Lietuvos gyventojų. 2022 m. skurdo rizikos riba – 510 eurų per mėnesį vienam asmeniui.