Skurdą vaikystėje patyrusi Sandra: mokykloje gauta bandelė būdavo šventė visai šeimai, dalydavau ją į lygias penkias dalis

Su skurdo rizika Lietuvoje susiduria kas penktas šalies gyventojas, todėl jau dvyliktą kartą „Maisto bankas“ ir LNK televizija rengia paramos koncertą „PasiDalink“, kurio tikslas – paskatinti visuomenę aukoti lėšų ir padėti iš skurdo spąstų ištrūkti tūkstančiams sunkiau gyvenančių žmonių.

„Nepaisant to, kad augi sunkiau gyvenančioje šeimoje, bendras visuomenės lūkestis galioja ir tau – tikimasi, kad gerai mokysiesi, turėsi gražią kaukę mokyklos karnavale, į draugo gimtadienį atneši dovaną, visada visiems būsi geras ir malonus. Tačiau kai skursti, visus šiuos aplinkos keliamus normatyvus bandai pasiekti tarsi su balastu ant kojų ir atrodo, kad kiti visą laiką pirmesni“, – prisimindama savo vaikystę pasakoja Sandra Šimaitytė. Šiandien moteris sėkmingai baigusi studijas, sukūrusi savo šeimą, augina trejų metų sūnų Adamą ir pati padeda stokojantiems dirbdama „Maisto banko“ Šiaulių regiono vadove.

Pasirinkti profesiją socialinėje srityje Sandrą pastūmėjo vaikystėje patirti sunkumai, ji pasakoja, kad jau nuo mažumės žinojo ne tik ką reiškia kažko neturėti, bet ir kaip yra svarbu kai daliniesi pats ir su tavimi pasidalina. „Mūsų šeima graži ir didelė – esame penkios seserys. Kadangi dvi pirmosios sesutės buvo daug vyresnės, o aš pati jauniausia, tad savo vaikystėje taip ir atsimenu, jog augome trise. Mūsų šeima gaudavo paramą maistu, o mes mokykloje iki pat dvyliktos klasės – nemokamą maitinimą“, – pasakoja Sandra. „Kaip dabar pamenu, mokykloje mums valgyti duodavo sriubos, antrą karštą patiekalą, gėrimą ir dar kokį nors skanumyną. Dažnai tai būdavo keksiukas ar bandelė. Kaip ir dauguma vaikų labai laukdavau ir norėdavau to skanumyno, tačiau nors ir buvau nedidelė, bet visada prisimindavau, kad mano šeimoje yra daugiau žmonių. Mes su sesėmis dar mažos, dar užaugsim ir turėsim galimybę paragauti bandelių, bet mama ir tėtis, kurio sveikata suprastėjusi, galbūt jau negalės sau to leisti. Todėl pati kartais net labai varvindama seilę nešdavausi tą bandelę namo ir pasiėmusi peilį ją pjaustydavau į penkias lygias dalis – sesėms, sau, bet svarbiausia būdavo, kad užtektų mamai su tėčiu. Tuo metu viena nemokamai gauta bandelė būdavo ir vienintelis skanumynas, ir didelė šventė, ir pamoka dalintis“, – prisimena S. Šimaitytė.

Sandros prisiminimuose ir daugiau istorijų, kurių eigą jos gyvenime diktavo nepriteklius. „Kai mokykloje vykdavo darbų pamokos, kurių metu mokydavomės gaminti valgyti, mokytoja prieš tai kiekvienam vaikui paskirstydavo, kokio maisto reikės tai pamokai atsinešti. Aš visada labai bijodavau, kad tik man nepaskirtų tų maisto produktų, kurių mūsų šaldytuve nėra, o tėvai neišgalės jų nupirkti. Jei žinodavau, kad namuose rūsyje dar yra išaugintų daržovių, kartais net pati pirma pasisiūlydavau atnešti kažką iš jų ar to ką buvome gavę parama, kad tik nebūtų paskirtas kitas produktas. Taip pat labai ryškiai atsimenu, kaip su sese dalindavomės saulėgrąžas. Tais laikais turėti saulėgrąžų tarp mokinių būdavo labai populiaru. Klasiokai nešiodavosi pilnas kišenes jų, deja, bet aš tuo pasigirti niekada negalėjau. Kaip dabar pamenu, kartą su sese už kelias dešimtis centų nusipirkome patį mažiausią saulėgrąžų pakelį ir išsipylusios jį ant stalo skaičiavome po saulėgrąžą, kad tik kiekviena po lygiai turėtume, kad kažkuri nebūtų nuskriausta“, – pasakoja Sandra.

Dabar, kasdien sutikdama šimtus stokojančiųjų, S. Šimaitytė prisipažįsta, kad jų tarp jų dažnai mato mamas, kurios neretai nuskriausdamos save kiekvieną kąsnį atiduoda savo vaikams. Sutinka ir vaikų, kurie dar neišėję iš „Maisto banko“ jau dalinasi bandelę ar sūrelį ir primena pačią Sandrą vaikystėje, todėl ji prašo: „Matydama tuos vaikus, mamas, daugybę senjorų aš labai noriu visų paprašyti aukojant palaikyti „Maisto banko“ veiklą. Pati išgyvenau skurdą ir žinau, kaip svarbu, kai kažkas ištiesia pagalbos ranką ir leidžia suprasti, kad gyvenimas gali būti geresnis ir sotesnis. Aš nuoširdžiai tikiu, kad tie vaikai, kurie dabar ateina pas mus, užaugs ir patys dalinsis su kitais, kad aukojančių dėka senjorai galės paragauti maisto produktų, pro kuriuos dažnai parduotuvių lentynose tiesiog praeina, kad viską savo vaikams atiduodančios mamos galėtų ir pačios pasidžiaugti ta bandele. Mes „Maisto banke“ įdėsime visą savo laiką ir jėgas, kad maistas pasiektų kuo daugiau žmonių, tik šiandien mums reikia trupučio visuomenės pagalbos“.

„Maisto banko“ paramos koncertas „PasiDalink“ jau šį penktadienį 19 val. 30 min. tiesiogiai per LNK. Trumpieji numeriai 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų) veikia jau dabar. Kviečiame nelikti abejingais.