Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje pagalba teikiama ir nedelsiant, ir palūkėjus

Sutrikus sveikatai ir atvykus į Respublikinę Šiaulių ligoninę, pirmiausia patenkama į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Skirtingai nei šeimos gydytojo kabinete, pacientams pagalba jame teikiama ne pagal atvykimo laiką, bet pagal būklės sunkumą – prioritetai teikiami pačios sunkiausios būklės pacientams, todėl gydytojo apžiūros laikas labai priklauso nuo tuo metu skyriuje esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus.

Deja, dažnas atskuba į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, nors pirmiausia turėtų nuvykti į šeimos gydytojo kabinetą, kur nereikia laukti, vis užleidžiant eilę sunkesnės būklės pacientui. Skyriuje dirbantys medikai vadovaujasi Lietuvos sveikatos ministerijos, Pasaulinės sveikatos organizacijos įstatymais ir rekomendacijomis, tačiau į jokias rekomendacijas netelpa skyriuje dirbančios komandos pasiaukojimas, kai sunkus darbas dirbamas neretai rizikuojant ir savo sveikata.

Kriterijus – paciento būklės sunkumas

Per parą į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių vidutiniškai atvyksta apie 145 pacientai, bet būna dienų, kai skyriaus medikų pagalbos prireikia 190 pacientų.

Gydytoja terapeutė Nida Linkevičienė, laikinai einanti Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjos pareigas, pastebi, kad mažokai pacientų į ligoninę atvyksta pasirengę: apsilankę pas šeimos gydytoją, kur atlikti reikiami tyrimai, surinkta anamnezė ir nustatyta diagnozė, kas surašyta ir pacientui išrašytame siuntime.

Siunčia į Šiaulius sunkios būklės pacientus ir rajoninės ligoninės, nes Respublikinėje Šiaulių ligoninėje teikiamos ir tretinio lygios medicinos paslaugos. O kai visi pacientai į ligoninę patenka per SPS – tai reiškia galimybę dirbti su įvairaus sudėtingumo ir etiologijos medicinos situacijomis.

Patekęs į skyrių, pacientai pirmiausia nukreipiami į medikų vadinamus rūšiavimo postus, kuriuose diferencijuojami sunkios ar lengvesnės būklės, ambulatoriniai bei karščiuojantys ligoniai.

„Čia susipažįstama su šeimos gydytojo siuntime pateiktais duomenimis, vertinami paciento gyvybiniai parametrai: kraujospūdis, pulsas, skausmo intensyvumas, kvėpavimo sistemos funkcija, bendra būklė, esant reikalui atliekama kardiograma. Vertinimo metu nustatomas paciento būklės sunkumas ir nustatoma skubiosios pagalbos kategorija“, – sako gydytoja N. Linkevičienė ir paaiškina, kada pacientui pagalba bus teikiama nedelsiant, o kada jis gali palaukti 30 minučių ar net ilgiau.

Būtinajai pagalbai – visi prioritetai

Visi darbai atidedami, kai į skyrių atvežamas kritinės gyvybei grėsmingos būklės ligonis, kuriam reikalinga būtinoji pagalba. Pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarką ir mąstą, ši pagalba priklauso pirmajai skubiosios pagalbos kategorijai ir teikiama ne tik tiems, kurie neturi šeimos gydytojo siuntimo, bet ir tiems, kurie neturi net ir socialinio draudimo. Vienintelė sąlyga – liga ar trauma, dėl kurios žmogaus gyvybei gresia pavojus.

Apie tai, kad į skyrių atvežamas kritinės būklės ligonis, Skubiosios medicinos pagalbos skyriui gali ir iš anksto pranešti greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Taip ir yra, kai vežamas sunkią traumą patyręs arba ištiktas miokardo infarkto ar insulto pacientas. Kol pacientas atvežamas, sukviečiama traumos komanda, kurioje yra traumatologas, chirurgas, reanimatologas bei budintis terapeutas, kurie ir teikia reikiamą skubią pagalbą.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra įkurtas miokardo infarkto ir insulto klasteris, todėl su šiomis patologijomis į ligoninę vežami pacientai iš visos Šiaulių apskrities. Prireikus aktyvinama ir speciali insulto komanda – skyriuje budintys medikai, drauge su neurologu, prie durų pasitinkantys insulto ištiktą žmogų. Prireikus bus atliekama ir trombolizė – medikamentinė procedūra, kurios dėka pacientas išvengia ne tik neįgalumo, bet ir mirties.

Būtinoji pagalba teikiama intensyviosios terapijos poskyryje, iš kur pacientas gali būti vežamas ir į Intervencinės angiologijos skyrių trombo šalinimo procedūrai, ir į Intensyviosios terapijos skyrių. Skyriuje įrengtos dvi reanimaciniams pacientams skirtos zonos, kuriose yra moduliniai monitoriai, skirti paciento gyvybinėms funkcijoms stebėti, yra portatyviniais dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai. Gali būti taikoma neinvazinė ventiliacija, prireikus taikoma ir didelės tėkmės deguonies terapija.

Stebėjimo palatose įvertinama būklė

Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje budintis gydytojas praleidžia 12-24 valandas. Per budėjimą gali tekti apžiūrėti nuo 20 iki 40 pacientų, priklausomai nuo pacientų srauto nuokrypio nuo vidurkio, bei dirbančių gydytojų skaičiaus.

Neslepia medikai, kad didžiulis krūvis bei dėmesys sunkiausios būklės pacientams, reikalaujantis skubių ir tikslių sprendimų, alina. Kiek lengviau dirbti su tais, kurie atvyksta su šeimos gydytojų siuntimais ir guldomi į stebėjimo palatas, esančias aktyvaus gydymo bei stebėjimo salėje.

Šiose palatose, kurios viena nuo kitos atskirtos užuolaidomis, įrengta speciali medicinos įranga būklei stebėti. Pacientams atliekami laboratoriniai bei radiologiniai tyrimai, skiriamas gydymas, kuris gali būti arba stacionare arba ambulatorinis.

Stebėjimo paslauga gali trukti nuo 4 iki 24 valandų. Tuo metu pacientui taikomas gydymas (jei jis reikalingas), stebimos gyvybinės funkcijos, atliekami papildomi tyrimai, prireikus kviečiamas specialistas konsultantas, dirbantis ligoninės skyriuje. Baigiantis numatytam stebėjimo laikui, vėl vertinama paciento sveikatos būklė ir priimamas sprendimas dėl tolesnio gydymo.

RŠL yra pagrindinė Šiaurės Lietuvos ligoninė, ne tik organizuojanti sveikatos paslaugų teikimą sergantiems COVID-19 liga visame Šiaulių regione, bet ir viena iš penkių šalies ligoninių, kurioje gydomi sunkiausios būklės ligoniai. Tad, prasidėjus coronaviruso pandemijai, teko restruktūrizuoti ir Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Padalintas skyrius į dvi puses (karščiuojantiems ir nekarščiuojantiems pacientams), kuriose pastoviai dirba ten paskirtos medikų komandos.

Svarbiausias šio pokyčio tikslas – užsitikrinti kiek įmanoma maksimaliai talpų, tačiau saugų, pritaikytą atskirti karščiuojančių nuo nekarščiuojančių pacientų srautus skyrių.

Neskubi pagalba – mokama

Į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, kuriame turėtų būti teikiama skubi pagalba, atvyksta ir lengvesnės būklės pacientų. Skyriaus vedėja Daiva Jautakienė sako, jog tokių pacientų būna ne tik naktį ar švenčių dienomis, bet ir šeimos gydytojo darbo valandomis. Šiems pacientams nereikalingas nei aktyvus gydymas, nei gyvybinių būklių stebėjimas, tad ir pagalba jiems bus teikiama neskubi, kurios laukti gali tekti ir kelias valandas. Lengvos būklės pacientai tyrimų rezultatų laukia arba paskirtose vietose, arba koridoriuje prie terapeuto kabineto.

„Nesant būtinosios pagalbos, skubiosios medicinos pagalbos gydytojo konsultacija gali tapti mokama, ypač atvykus šeimos gydytojo darbo laiku“, - sako skyriaus vadovė, pridurdama, kad dažniausiai šioje eilėje gydytojo konsultacijos laukia vyresnio amžiaus žmonės. Jie aiškinasi, kad sunku patekti pas šeimos gydytoją, reikia registruotis ir laukti eilės kelias savaites. Tad ir važiuoja į ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, kur pagalba suteikiama ne po kelių savaičių, bet po keleto valandų. Nepatenkinti pacientai lieka tada, kai sužino, kad paslauga, teikiama poliklinikų darbo valandomis, mokama.

„Neturėtų į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių kreiptis žmogus dėl nedidelės traumos, pūlinio atvėrimo, danties skausmo, emocijų sutrikimo – visą šią pagalbą teikia pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys chirurgai, traumatologai, psichikos sveikatos specialistai“ – sako gydytoja D. Jautakienė.

Gaišta laiką skubiosios medicinos pagalbos medikai, kurių funkcija – teikti pagalbą sunkios būklės ligoniams, ir tada, kai į skyrių atvyksta pacientai dėl kraujospūdžio korekcijos ar per aukšto gliukozės kiekio kraujyje, sergant cukriniu diabetu. Širdies ritmo sutrikimo, nugaros skausmo koregavimas taip pat pirminės sveikatos priežiūros medikų rūpestis.

Neretas lėtinėmis ligomis sergantis žmogus delsia vizitą pas šeimos gydytoją, neišsirašo ir, žinoma, nevartoja vaistų ir į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių atvyksta dėl hiperglikemijos ar hipertoninės krizės, ištikti komos. Tai jau – skubi pagalba, tačiau tinkamai rūpinantis savo sveikata tokio sveikatos sutrikimo galima išvengti ir netrikdyti visai Šiaulių apskričiai skubią medicinos pagalbą ypač sunkios būklės ligoniams teikiančių Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų, dirbančių didžiuliais krūviais.