Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus medikė V. Vasiliauskaitė: „Didelį įspūdį paliko supratimas, kad galiu padėti žmogui pačiu sunkiausiu metu“

Skubiosios medicinos gydytoja Vaida Vasiliauskaitė Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirba jau 3 metus. Jauna specialistė prisimena, kad šia sritimi susidomėjo dar studijuodama pirmame studijų kurse, kada praktikų metu atėjo supratimas, kad gali būti šalia žmogaus ir padėti tada, kai jam to reikia labiausiai. Bendraujant su gydytoja neįmanoma nepastebėti ramybės, kuria ji spinduliuoja, nepaisant to, jog darbo laukas yra kupinas streso ir sudėtingų situacijų. Radę laisvesnę akimirką kalbamės su gydytoja apie tai, ką reiškia dirbti skyriuje, kuriame situacija gali pasikeisti akimirksniu, o priimami sprendimai gali reikšmingai pakeisti žmogaus gyvenimą.

Sužavėjo galimybė padėti žmogui kritiniais momentais

„Šia sritimi susidomėjau dar studijuodama pirmame medicinos studijų kurse, tuo metu buvo rengiami pirmos pagalbos kursai, gaivinimo mokymai. Didelį įspūdį paliko suvokimas, kad gali padėti žmogui pačiu sudėtingiausiu metu“, – pasakojimą pradeda V. Vasiliauskaitė. Penktais medicinos studijų metais startavus skubios medicinos rezidentūrai jauna specialistė nedvejojo – žinojo, kad baigusi medicinos studijas rinksis būtent skubiosios medicinos gydytojos specialybę.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje V. Vasiliauskaitė darbą pradėjo būdama 3 kurso rezidentė. „Prisimenu savo pirmą budėjimą šioje ligoninėje – tada teko vadovauti gaivinimui. Ta patirtis davė labai daug pasitikėjimo savimi“, – prisiminimais į darbo pradžią grįžta gydytoja.

Skubiosios medicinos pagalbos specialistų pagrindiniai kasdienybės elementai – nenuspėjamos ir pačios įvairiausios, dažnai žmogaus gyvybei kritiškai reikšmingos, situacijos, kurios viena kitą keičia be atvangos. Pastaraisiais mėnesiais išaugęs pacientų skaičius šiame skyriuje atvejų dinamiką tik padidina. Nepaisant to, regis, iššūkiai ir neaprėpiamos galimybės būti naudingu nelaimės ištiktam žmogui ir yra tai kuo žavisi šiame medicinos lauke dirbantys specialistai. Gydytoja V. Vasiliauskaitė atkreipia dėmesį, kad tai sritis, kurioje mediko žinios ir gebėjimai gali išgelbėti gyvybę čia ir dabar arba gydymas, kuris skiriamas, gali pagerinti paciento būklę per kelias valandas. Medikė sako, kad dažnai pavyksta itin sudėtingas pacientų būkles pakoreguoti taip, kad po kelių ar keliolikos valandų gydymo Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, galima saugiai ligonį išleisti į namus. „Skubios medicinos gydytojo specialybė apima visas ūmines būkles: terapines, chirurgines, traumines, bei akių ligas. Per vieną budėjimą gali atverti pūlinį, grąžinti sutrikusį širdies ritmą, pašalinti krislą iš akies, sugipsuoti lūžusią galūnę. Jokia kita medicinos specialybė nėra tokia multidisciplininė“, – patikslindama priduria V. Vasiliauskaitė.

Ko pacientai nežino apie Skubiosios medicinos pagalbos skyrių?

Pagrindinis pacientų srautas į gydymo įstaigą patenka per Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Čiadirbantiems medikams tenka susidurti ne tik su sudėtingais klinikiniais atvejais, bet ir su įtemptu emociniu fonu, kurį ir pasitaikantis nepagrįstas žmonių agresyvumas, pasipiktinimas sveikatos paslaugų teikimo sistema. Gydytoja V. Vasiliauskaitė pasakoja, kad neigiamų emocijų ir net grasinimų tenka sulaukti kiekvieno budėjimo metu – vieni būna nukreipti tiesiogiai medikams, kiti nukreipti į ligoninę. „Ypatingai grasinimų padaugėjo per pastaruosius mėnesius. Žmonės nusivylę sveikatos sistema, negali patekti pas šeimos gydytojus, specialistus – tai labai paaštrina situaciją. Kai kurie tiesiog pikti, norintys išsilieti“, – patirtį bendraujant su pacientais apibūdina gydytoja.

Pacientų pasipiktinimas specialistų darbu dažnai susijęs su nežinojimu, kokiu principu veikia Skubiosios medicinos pagalbos skyrius ir įsitvirtinusiais stereotipais. Čia gydytoja įžvelgia visuomenės informavimo stokos problematikos aspektus. „Visuomenė nėra pakankamai informuota, dėl kokių būklių derėtų kreiptis į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, bei kokios yra skubiosios medicinos pagalbos kategorijos. Todėl dažnai kreipiasi dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėtų išspręsti užėję į vaistinę, pasitarę su šeimos gydytoju. Pacientų suvokimu, Skubiosios medicinos pagalbos skyrius – vieta, kur galima greitai atlikti visus reikiamus tyrimus. Deja, bet dažnai net šeimos gydytojai nukreipia pacientus į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, pasakydami, kad „ten greičiau atliks tyrimus“, taip sukeldami lūkesčius, kurių mes negalime išpildyti“, – įžvalgomis dalijasi gydytoja V. Vasiliauskaitė, – „Pacientų ir artimųjų akyse Skubiosios medicinos pagalbos skyrius – vieta iš kur pacientai guldomi į skyrių ir tik ten prasideda gydymas. Toks požiūris labai gajus tarp vyresnio amžiaus pacientų. Svarbu, kad žmonės suvoktų, jog Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje atliekami visi reikiami tyrimai, pagal paciento išsakytas sveikatos būklės indikacijas, nustatomas poreikis stacionarizavimui, ir svarbiausia – pradedamas gydymas. Esant poreikiui, taikomas gydymas ir stebėjimas iki 24 valandų. Tik tada sprendžiama ar pacientui bus reikalingas stacionarinis gydymas“.

Pacientų nepasitenkinimą kelia ir ilgas laukimo laikas. Dažnai pacientas galutinės diagnozės laukia 4–6 valandų kartais ir ilgiau, jei reikalinga specialisto konsultacija. „Laukimo laiką taip pat prailgina atvykę nestabilūs, sunkūs pacientai, taip pat tie, kuriuos ištiko insultas, infarktas ar kitos gyvybei grėsmingos būklės. Jiems skubi pagalba buvo, yra ir bus teikiama prioritetine tvarka, nepriklausomai nuo to, kiek ilgai laukia kiti lengvesnių būklių pacientai“, – dėmesį atkreipia gydytoja.

Pailsėti stebuklingo būdo nėra

Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirbantys medikai susiduria sudėtingomis, stresinėmis situacijomis, kurios atmintyje išlieka ilgai ir, atrodytų, toks darbas turėtų reikalauti specifinių poilsio formų, atsipalaidavimo būdų. Tačiau pokalbiui pasisukus apie tai, kaip po įtemptų darbo valandų stresą ir nuovargį pavyksta palikti už durų, jauna gydytoja nedaugžodžiauja.Sako, kad atsipalaiduoti stebuklingo būdo nėra, o dažnu atveju padeda paprasti dalykai – aplinkos pakeitimas, išvažiavimas į gamtą, buvimas su augintiniais. Po sudėtingų klinikinių atvejų, labiausiai padeda sąmoningas situacijų suvokimas, įsivertinimas, atliktų veiksmų analizavimas. „Man svarbiausia permąstyti situaciją, apgalvoti, ką kitą kartą panašiu atveju galėčiau padaryti geriau“, – šypsosi medikė.

Sudėtingų profesinių patirčių išgyvenimui ir kritinių situacijų valdymui, dirbant Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje svarbios asmeninės, charakterio savybės. Kantrybę, emocinį stabilumą, gebėjimą dirbti komandoje ir norą įgyti naujų žinių, V. Vasiliauskaitė įvardija, kaip pagrindinius komponentus, kurie, jos nuomone, svarbūs dirbant šioje srityje ir reikšmingai papildo profesionalaus mediko paveikslą. „Kokios situacijos sunkiausios dirbant mediko darbą charekterizuoti nėra lengva. Manau, kad tai priklauso nuo kiekvieno specialisto individualios patirties, darbo specifikos. Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad viena sunkiausių pareigų – pranešti apie netikėtą paciento mirtį jo artimiesiems ir atvejai, kada susidaro konfliktinės situacijos su pacientais ar artimaisiais. Taigi dirbant šiame skyriuje patiriame tiek teigiamas, tiek neigiamas emocijas. Nuo kiekvieno iš mūsų reakcijos priklauso darbo kokybė. Patiriant daug streso didėja perdegimo rizika, todėl labai svarbu gebėti rasti nuotaikų, būsenų pusiausvyrą įvairiose situacijose“, – emocinio stabilumo svarbą charakterizuoja gydytoja.