Sklandytuvų konstruktoriui Baliui Karveliui – 110

Balys karvelis – lakūnas, politinis kalinys, išradėjas, racionalizatorius, lietuviškų sklandytuvų kūrėjas, Lietuvos nusipelnęs konstruktorius. Jo sukurtas sklandytuvas BK – 7 „Lietuva“, išgarsino Lietuvą ir Prienų kraštą visame pasaulyje.

Balys Karvelis – žymus sklandytuvų konstruktorius – gimė 1911 metų sausio 23 dieną Anykščių rajone, Žaliosios kaime. Jo tėvas turėjo vandens malūną, kurio velenus suko Šventosios upės vandenys. Pirmojo pasaulinio karo metu malūnas sudegė, tačiau tėvas malūną atstatė, suremontavo ir jis veikė toliau, todėl B. Karvelis jau nuo mažumės susipažino su technika, nors ir nesudėtinga. 1921–1926 m. mokėsi Užpalių progimnazijoje, 1926–1931 m. Deltuvos žemesniosios technikos mokyklos Mechanikos skyriuje. Mokykliniais metais pasižymėjo gabumais dailei. Tai lėmė jo tolesnį likimą, todėl 1931 metais patraukė laimės ieškoti į Kauną. Įsidarbino Plentų valdybos dirbtuvėse mechaniku.
1934 m. Lietuvos Aeroklubo (LAK) Nidos sklandymo mokykloje Balys Karvelis išmoko sklęsti nuo šlaito, atlikdamas nustatytus posūkius, ir įgijo sklandytojo B piloto ženklą, o 1935 m. išmoko skrieti šlaito antvėjyje, įgydamas C piloto kvalifikaciją. 1935–1936 metų žiemą jaunasis aviacijos entuziastas pagamino Broniaus Oškinio konstrukcijos sklandytuvui BrO-3 sparnų nerviūras bei liemens rėmus ir pradėjo galvoti apie savas konstrukcijas. 1936 m. Balys Karvelis baigė Lietuvos aeroklubo lakūnų mokyklą, įgijo civilinės aviacijos lakūno išsilavinimą. 1936–1938 m. jis laisvu nuo darbo laiku suprojektavo ir pats pagamino pirmąjį lietuvišką sklandytuvą BK 1 „Vanagas“, pelnydamas konstruktoriaus vardą. Pirmasis Balio Karvelio sklandytuvas BK – 1 „Vanagas“ išsiskyrė grakščia forma bei puikiomis aerodinaminėmis savybėmis. 1938 m. jį pats ore išbandė ir Tautinės olimpiados varžybose užėmė 7-ąją vietą. 1939-1940 metais Balys Karvelis sukonstravo ir pastatė sklandytuvą BK-2, kuris buvo išbandytas pakeliant jį mechaniniu išvilktuvu Aukštagiryje.
Prieš sovietinę okupaciją Balys Karvelis dirbo Aleksoto aerodrome mechaniku. 1939 m. Aukštagiryje, šalia Vilniaus, įsteigus S. Dariaus ir S. Girėno sklandymo mokyklą, B. Karvelis trumpai – 1939 – 1940 m., buvo antrasis šios mokyklos viršininkas ir vyriausiasis instruktorius. 1940 m. birželio 11 d. su sklandytuvu Mü-13 d „Keva“ Balys Karvelis įvykdė sklandytojo D piloto sąlygas – iškilti termike 1 km, nuskrieti 50 km, išskrieti 5 valandas. Gabų aviatorių netrukus nusižiūrėjo sovietinio „Aerofloto“ valdininkai ir paskyrė Pabaltijo skyriaus aviatechniku Rygoje. Čia jį užklupo karas. 1945 m. gegužės 22 d. Balys Karvelis buvo suimtas, apkaltintas pagal BK 58-10 str. ir nuteistas 5-eriems metams kalėti ir dar 5-eriems metams tremties. Pradžioje pateko į lagerį Lebedinyj (prie Aldano), kur šachtose buvo kasamas auksingas smėlis. Bevežiodamas su karučiais iš šachtų smėlį, dėl prasto maitinimo visiškai nusilpo ir buvo paskirtas į remonto dirbtuves. Perkeltas į naujai statomas šachtavietes, pasiprašė į sniego kasimo komandą gryname ore, nes po žeme buvo tvanku, trošku, o geriant vandenį tindavo kojos ir dėl to kaliniai mirdavo. Iškalėjęs savo terminą, tremtin buvo pasiųstas į Udereiską prie Angaros ir Jenisiejaus upių santakos, kur buvo aukso kasyklų valdyba. Dirbo smėliakasių remonto dirbtuvėse. 1954 m. paleistas iš tremties.
Į Lietuvą Balys Karvelis sugrįžo po trylikos metų. Prisiglaudė pas pusbrolį Kaune, gavo šaltkalvio darbą motorų remonto gamykloje (vėliau – Staklių gamykla). 1955 metais Kauno sklandytojų prašymu sukonstravo sportinį sklandytuvą BK-4 „Kaunas“, kurio liemenį pastatė A. Mainelis, o sparnus – sklandymo stoties sklandytojai. 1957-ųjų liepą BK-4 pirmąkart pakilo į orą Veprių aerodrome. Su šiuo sklandytuvu buvo pasiekti pirmieji pokariniai Lietuvos sklandymo rekordai.
1958 metais Lietuvos aviacijos sporto federacijos pirmininko bei Vilniaus Liaudies ūkio tarybos sklandymo klubo įkūrėjo A. Speičio užsakymu ėmė konstruoti standartinės klasės sklandytuvą BK-6, kuris buvo pastatytas Mašinų gamybos valdybos Konstruktorių technologų biuro (KTB) Eksperimentinėse dirbtuvėse 1959 m. pabaigoje. O 1960 metų balandį BK-6 buvo išbandytas Kyviškių aerodrome. 1962-1963 metais Simferopolio dirbtuvėse pagaminta 66 sklandytuvų BK-6 serija.
Balys Karvelis į Prienus atvyko 1969 m. su pirmaisiais aviacinių dirbtuvių steigėjais. Čia ėmėsi įgyvendinti didžiąją Lietuvos sklandytojų svajonę turėti savo sklandytuvą iš stikloplasčio. Jis sukonstravo pirmąjį Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų sąjungoje plastikinį sklandytuvą. 1972 m. gruodžio 8 dieną BK-7 „Lietuva“ pakilo į orą. Sklandytuvo skridimo charakteristikos viršijo visų iki tol Sovietų Sąjungoje pagamintų sklandytuvų rodiklius. Lietuva, po Vokietijos ir Lenkijos, tapo trečiąja šalimi pasaulyje, gaminančia stikloplastinius aukštos kokybės sklandytuvus. 1973-1974 metais Balys Karvelis sukūrė aukštesnės aerodinaminės kokybės stikloplastinį sklandytuvą BK-7A „Lietuva“, kuris pakilo į orą 1975 m. balandžio 27 dieną.
Įsisavinęs kompiuterinio sklandytuvų sparnų profilių kūrimo metodiką žymusis konstruktorius sukūrė per 100 sparnų profilių.
Lietuvos sklandymo patriarcho, konstruktoriaus Balio Karvelio sklandytuvo BK-4 brėžinių vienintelis pilnas komplektas saugomas Lietuvos aviacijos muziejaus saugykloje. 2005 m. pateikus paraišką, šie brėžiniai 2006 m. kovo 30 d. buvo įtraukti į UNESCO Lietuvos nacionalinio registro „Pasaulio atmintis“ sąrašą. Balio Karvelio brėžiniai priskiriami dokumentiniam paveldui. Jie liudija apie aviacijos kultūros išlikimą ir svarbiausius pasaulio įvykius. Pasak aviacijos istorikų, pagal šiuos brėžinius ir dabar galima konstruoti techniką.
Baliui Karveliui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio konstruktoriaus garbės vardas (1987 m.). Jis apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu (1993 m.), Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu (1995 m.). Jis buvo ir Lietuvos aeroklubo garbės narys. Mirė Balys Karvelis 1996 m. rugsėjo 7 dieną, eidamas 86-uosius metus. Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.
Balio Karvelio laimėjimai paliko reikšmingą pėdsaką technologijos, pramonės, inžinerijos mokslų bei technikos srityse. Gyvi techninius laimėjimus atspindintys kūriniai, suvaidinę didelį vaidmenį Lietuvos techninės minties raidoje, reikšmingi ir šiandien, nes per tai, ką mums palieka praeitis, pažįstame save.
Rūta Levinskienė
Prienų krašto muziejaus kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė
Gytis Ramoška
Lietuvos aviacijos
muziejaus muziejininkas

Tokių žmonių reta…

Nuo Balio Karvelio mirties praėjo beveik ketvirtis amžiaus, bet Prienų sklandytuvų gamyklos senbuviai genialaus sklandytuvų konstruktoriaus nepamiršta. Algio Blekaičio, Jono Janušausko, Vytauto Mekšriūno, Prano Šniokos ir kitų pastangomis 2017 metais B.Karvelio tėviškėje Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Žaliosios kaime atidengtas paminklinis akmuo.

Konstruktoriaus 110 m. sukaktis dėl karantino paminėta tik internetinėje erdvėje, kurioje aviatoriai dalinosi prisiminimais, džiaugėsi, kad teko didelė garbė su juo bendrauti, dirbti, mokytis, semtis patirties. Patys šilčiausi žodžiai skriejo ir iš buvusių Sklandytuvų gamyklos specialistų lūpų.

Klemas Juočas: „Pirmą kartą su B. Karveliu susipažinau 1973 m. Buvau studentas ir atvykau į fabrikėlį (ESAG) rinkti medžiagos diplominiam darbui apie motosklandytuvus, vėliau čia ir dirbau konstruktoriumi. Mano atmintyje Karvelis išliko, kaip inteligentiškas, mandagus, smulkutis, paprastas ir nepaprastas žmogus. Su juo malonu buvo bendrauti, viską paaiškindavo, patardavo. Tai ne konstruktorius Bronius Oškinis, kuris, kai tik sutikdavau, užrikdavo: „nebandyk kišti nagų prie motosklandytuvo…“

Algis Blekaitis: „Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje (ESAG) pradėjau dirbti 1972 m. rugpjūčio 5 dieną. Pirmojo plastikinio sklandytuvo BK-7 „Lietuva“ surinkimas ėjo į pabaigą, bet darbo užteko ir man. Čia ir susipažinau su Baliu Karveliu. Man ir kitiems čia dirbantiems vaikinukams jis buvo ne tik genialus konstruktorius, bet ir draugas, tėvas. Su juo galėjome kalbėtis bet kokia tema, pasitarti, pasiguosti.
Kitais metais gamykloje buvo įkurtas sklandytuvų remonto cechas, kurio vadovu Vytautas Pakarskas (ESAG direktorius) paskyrė mane. Atsikalbinėjau, sakau, kaip galiu vadovauti, jei sklandytuvo nepažįstu? Pakarskas tik paplojo man per petį ir pasakė, – „susipažinsi“. Jis su Karveliu buvo puikus tandemas. Gamykloje dirbau iki 1980-ųjų. Prisiminimai patys geriausi.“

Jonas Janušauskas: „1973 metais pradėjus dirbti gamykloje iškart teko užsiimti „atsparumo“ reikalais, o vėliau kurti ir Statinių bandymų laboratoriją. Buvome naujokai, bet reikia, tai reikia. Griebėmės darbo. Vienas mūsų specialistas parengė projektą, pagal katalogus surašė, kur kokias medžiagas naudoti… Ateina Karvelis, pasižiūri į brėžinukus ir sako: „Viskas labai gerai, bet ar buvai metalo sandėly, ar žinai, kas ten yra? Pirma nueik, pasižiūrėk“ . Ten, aišku, ne kaip kataloge…Gera pamoka. Ir mokytojas, ir draugas buvo. Reta tokių žmonių.“

Vytautas Mekšriūnas: „1973 metais, tik atvykęs į ESAG, buvau paskirtas vyr. konstruktoriumi, nors iki to laiko net sklandytuvo nebuvau matęs. Paprasčiausiai, direktorius Vytautas Pakarskas neturėjo kito pasirinkimo, tuo metu gamykloje buvau ketvirtas žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą. Taigi Karvelis su kitais konstruktoriais braižė, aš pasirašinėjau. Kažkoks nesusipratimas… Paaukštintas į direktoriaus pavaduotojus dažnai buvau komandiruojamas į Maskvą. Iš jos Baliui Karveliui nuolat parveždavau ir krepšį vaistų nuo skrandžio, jį jis sugadino Jakutijos lageriuose. Retas tai žinojo. Mylėjom ir gerbėm Karvelį. Nuostabus žmogus buvo.“
Onutė Valkauskienė