Skirtingų sričių specialistai norą dalytis žiniomis realizuoja neformaliajame ugdyme

Įvairių sričių specialistų įtraukimas į švietimo procesą kuria naują požiūrį ir praturtina mokymosi patirtį. Nors tradiciniai pedagogai atlieka svarbų vaidmenį, ugdymo srityje dirbantys kitų sričių specialistai atneša ne ką mažiau naudingų gilių dalykinių žinių ir supranta, kad įprasti mokymo metodai ne visada gali būti veiksmingi. Šiaulių techninės kūrybos centre dirbantys žurnalistė, elektromechanikas, produktų vystymo ir projektų vadovai sako ieškantys naujų būdų, kaip patenkinti besikeičiančius poreikius. Šie neformaliojo švietimo robotikos, inžinerijos ir elektronikos užsiėmimus vedantys mokytojai pasakoja, kaip tapo pedagogais, kuo visuomenei svarbus STEAM ugdymas ir kodėl nereikėtų išsigąsti, sulaukus pasiūlymo turimomis žiniomis pasidalyti su kitais.

Šiaulių techninės kūrybos centras tiki, kad glaudus švietimo ir verslo bendradarbiavimas padeda paruošti jauną žmogų sparčiai besikeičiančiam pasauliui. Centras stengiasi į neformalųjį švietimą pritraukti įvairių sričių profesionalų, kurie padeda mažinti atotrūkį tarp švietimo ir darbo rinkos aktualijų, suteikia mokiniams galimybę spręsti realius pasaulio iššūkius ir dirbti su pažangiausiomis technologijomis. Taip ugdomi ne tik profesiniai įgūdžiai, bet ir minkštieji gebėjimai – kūrybiškumas, kritinis mąstymas, lyderystė.

Praktikų-profesionalų dalyvavimas neformaliojo švietimo procese skatina mokinius kurti ir eksperimentuoti, mokytis sistemingai analizuoti duomenis, dirbti komandose, mokytis bendradarbiavimo ir efektyvaus projektų valdymo.

Mokytojo kelią pasirinko atsitiktinai

Pedagogų trūkumą, ypač kai reikalingos tam tikros specifinės žinios, užpildyti gali kitų sričių specialistai. Besidalydami savo žiniomis su mokiniais, eksperimentuoja su naujoviškais mokymo metodais ir kuria dinamišką bei patrauklią mokymosi patirtį. Šiuo metu techninės kūrybos centre dirba keli profesionalai-praktikai iš su švietimu nesusijusių sričių. Jie prie centro veiklos prisijungė skirtingomis aplinkybėmis, bet juos vienija noras daryti pokytį visuomenėje.

Smagiosios robotikos užsiėmimus vedanti LNK žurnalistė Ligita Gorodničenko pasakoja techninės kūrybos centre atsidūrusi neplanuotai. „Su centro vadovais susitikome neformalioje aplinkoje, jie pasiūlė vesti užsiėmimus. Pagalvojau – kodėl gi ne? Tiesą pasakius, studijavau nė su vienu dabartiniu mano darbu nesusijusią specialybę – sveikatos edukologiją. Baigiau pedagogo kvalifikacijos studijas, todėl galėčiau būti mokytoja, tačiau niekada negalvojau tokia būsianti. Kai pasiūlė dirbti centre, nutariau, kad laikas įveiklinti pedagogo diplomą ir išbandyti save naujoje veikloje“, – naujo kelio pradžią prisimena L. Gorodničenko.

Metalo apdirbimo įmonėje „NMF Metal“ produktų vystymo vadove dirbanti ir šiuo metu mechanikos inžinerijos doktorantūros studijas bebaigianti Simona Skėrė juokauja, kad jai niekaip nepavyksta pabėgti nuo vienokio ar kitokio švietimo krypties kelio. „Techninės kūrybos centre dirbu jau ketvirtą sezoną ir vedu sumaniosios inžinerijos užsiėmimus. Būtų penkti metai, jei po pokalbio su švietimo konferencijoje sutiktu centro direktoriumi nebūčiau vienų metų praleidusi dėl asmeninių priežasčių“, – pasakoja S. Skėrė. Ji pažadėjo sugrįžti kitais mokslo metais. Pedagogė sako nemėgstanti laužyti pažadų, todėl centro kolektyvą papildė dar vienas jaunas specialistas.

Odontologinių įrenginių pardavimus ir techninę priežiūrą vykdančios įmonės „Medica“ elektromechanikas Justinas Dedūra Šiaulių techninės kūrybos centre veda elektronikos ir valdomų modelių užsiėmimus. J. Dedūra sako, kad apie neformaliojo švietimo mokytojo profesijos pasirinkimą nesusimąstė, kol nesulaukė kvietimo iš centro. „Net neįsivaizdavau savęs tokioje aplinkoje, juk man įprasčiau montuoti įrenginius, juos remontuoti ir šalinti gedimus. Taip galvojau prieš pradėdamas dirbti centre“, – atvirauja J. Dedūra. Jis sako, kad šiuolaikiniame pasaulyje žinios apie robotiką ir kibernetinį saugumą yra paklausios, todėl džiaugiasi, galėdamas jas perduoti mokiniams ir paskatinti juos rinktis STEAM krypties profesijas ateityje.

Prieš tapdamas mokytoju, techninės kūrybos centro projektų vadovas Gintautas Jazdauskas dirbo švietimo, kultūros ir inovacijų projektų vadovu. Sulaukęs pasiūlymo tapti mokytojų komandos dalimi, sutiko be didelio spyriojimosi. „Specifinių žinių ir gebėjimų turinčiam jaunam žmogui svarbu laiku sulaukti motyvacijos ir galimybės realizuoti save kitoje srityje. Man centras – vieta, kurioje galima laisvai kurti ir būti naudingam visuomenei. Centro vadovai pažadėjo, kad galėsiu išgelbėti pasaulį“, – šypsosi inžinerinių kūrybinių dirbtuvių būrelio vadovas.

Kartu su mokiniais tobulėja ir jų mokytojai

Šiaulių techninės kūrybos centro mokytojai pabrėžia holistinio vystymosi, mokinių kūrybiškumo, bendradarbiavimo ir savarankiško mokymosi svarbą. Centro pedagogai pastebi, kad šiandieniniai jauni žmonės yra unikalūs, o mokytis jiems įprasta bandymo metu. Vaikų mokymas reikalauja aukšto lygio prisitaikymo – nėra dviejų vienodų, o kas tinka vienam, gali netikti kitam. Poreikis prisitaikyti skatina pedagogus kūrybiškai mąstyti ir ieškoti inovatyvių sprendimų ugdyme.

G. Jazdauskas pasakoja, kad mokinius siekiama įtraukti į inžinerinius ir kūrybinius procesus, tam pasitelkiamos įvairios neformaliojo švietimo metodikos ir žaidimai. J. Dedūra pabrėžia, kad gyvename dirbtinio intelekto epochoje, todėl privalu susipažinti su šia ateities technologija. Dėl naujovių ir ieškojimo, kaip apie jas informaciją vaikams perteikti efektyviai, pedagogams tenka ieškoti pasiteisinsiančių sudominimo būdų, gilinti žinias vienu ar kitu aspektu.

Mokytojai priduria, kad darbas su vaikais – nuolatinis priminimas, kad yra ne vienas būdas pamatyti aplink esančius dalykus. Vaikai geba į dalykus pažvelgti iš unikalios perspektyvos. „Vaikai nori kalbėtis, jiems net sudėtinga išlaukti, kol paaiškinsi užduotį. Jie aktyvūs ir įpratę reikšti savo nuomonę“, – apie vaikų smalsumą pasakoja L. Gorodničenko.

Neformalusis švietimas išsiskiria laisvumu

Šiaulių techninės kūrybos centro mokytojai džiaugiasi, kad neformalusis švietimas jų neįspaudžia į rėmus ir leidžia laisvai laviruoti, parenkant temas, praktines užduotis. Tai suteikia galimybę lengviau atliepti kiekvieno vaiko individualius poreikius ir išlaikyti mokymosi motyvaciją.

Užsiėmimus taip pat lanko vaikai su specialiaisiais poreikiais. „Šiuo atžvilgiu esame lankstūs ir vaikui galime pasiūlyti priimtinesnę užduotį, negu numatyta tos dienos programoje. Kažkam nesiseka programuoti su planšete? Galbūt labiau sudomins „Lego“ konstruktorius? Turime laisvę keisti veiklas, neatsisakant pirminių iškeltų edukacinių tikslų. Tiesiog jiems pasiekti keičiame ugdymo formą“, – apie neformaliojo švietimo pedagogo darbo ypatumus pasakoja L. Gorodničenko.

Pedagogo profesijos nepabūgęs J. Dedūra ir patiems mokiniams leidžia pabūti mokytojais ir sugalvoti užsiėmimo temą. Jei kuris nors iš mokinių internete pamato įdomaus prietaiso ar apšvietimo sprendimą, tai bandoma atlikti būrelio metu. „Vaikai patys galvoja, kaip įgyvendintų vieną ar kitą idėją. Be to, dirbame ir savarankiškai – atliekame ne vien grupines užduotis. Svarbu, kad kiekvienas veiktų tai, kas labiausiai domina“, – apie pamokų procesą pasakoja J. Dedūra. Jis priduria, kad vadovėlinė informacija vaikams nėra įdomi, o neformaliajame švietime renkamasi, kaip tą informaciją perteikti patraukliau ir priimtiniau.

G. Jazdauskas, vesdamas užsiėmimus, priklausomai nuo gaminamo daikto, jo meninės, istorinės vertės supratimui ir technologinių aspektų apibrėžimui pasitelkia teoriją. „Pagrindinis tokių pamokų tikslas – supažindinti vaikus su daikto verte, estetika ir jo reikšme, akcentuojant tokius dalykus, kaip proporcija, tinkamas dydis, bei kaip elgtis su elektriniais įrankiais, kuo svarbi darbų sauga“, – sako mokytojas, kuriam svarbu ugdyti asmeniniame ir profesiniame gyvenime praverčiančius įgūdžius.

STEAM ugdymas ruošia ateities specialistus ir laužo stereotipus

Darbdaviai dairosi analizuoti, vertinti ir kūrybiškai spręsti problemas gebančių darbuotojų. Įvairiose pramonės šakose kritinis mąstymas tapo labai geidžiamas. Gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, meną ir matematiką apimantis STEAM ugdymas tapo svarbiu mokymo metodu. Gilesnis pasaulio supratimas skatina mokslinį raštingumą ir įkvepia ateities mokslininkų bei novatorių kartas.

Kaip teigia S. Skėrė, inžinieriai prisideda prie beveik kiekvienos pramonės šakos. Jie plečia taikomojo mokslo, techninių problemų, gamybos, medicinos ir kitų sričių ribas bei atlieka svarbų vaidmenį, formuojant visuomenę ir jos ateitį. „Dirbdama techninės kūrybos centre, turiu galimybę įkvėpti didelę auditoriją ir paskatinti rinktis inžinerinės krypties profesiją. Man ypač svarbu, kad merginos nebijotų rinktis tiksliųjų mokslų, todėl Lietuvos moksleivės kviečiamos į iniciatyvą „Merginos moksle“. Jos metu dalyvės susitinka su jaunomis STEAM srityje dirbančiomis specialistėmis ir susipažįsta su jų sėkmės istorijomis“, – sako S. Skėrė. Ji įsitikinusi, kad neformalusis švietimas ir įvairios iniciatyvos skatins vaikus siekti jau dabar reikalingų STEAM krypties profesijų, kurios ateityje taps dar svarbesnėmis.

„Su STEAM mokslo kryptimis vaikai susipažįsta jiems priimtina forma. Neformalusis švietimas gali sumažinti specialistų trūkumą – sudominti mažieji vėliau rinksis jiems jau pažįstamą mokslinę kryptį aukštesnėse klasėse ar studijuodami“, – L. Gorodničenko įvardija neformaliojo švietimo svarbą.

Ar verta būti mokytojais?

Mokytojo profesija yra daugialypė, turinti savų iššūkių, tačiau ir išskirtinės grąžos. Nuo asmeninio pasitenkinimo, atsirandančio ko nors išmokius kitą, iki nuolatinio augimo ir tobulėjimo – mokymas suteikia unikalią ir vertingą patirtį. Nepaisant iššūkių, buvimas mokytoju suteikia galimybę keisti mokinių gyvenimus bei nuolat augti pačiam. Tai profesija, leidžianti kurti ateitį, kartu formuojant save.

„Jei tik yra nors kiek noro, būtinai rinkitės pedagogo kelią. Iš pradžių gali būti nedrąsu, bet po kurio laiko gaunamas šiltas atgalinis ryšis atsveria jaudulį. Mieste susitikus vaikus, jie prieina pasisveikinti, pasikalbame, kaip jiems sekasi. Be to, kai supranti, kad kažko išmokei kitą, apima labai geras jausmas“, – skatina sumaniosios robotikos mokytoja L. Gorodničenko. Jos nuomone, mokytojo profesija yra prestižinė ir šią profesiją verta išbandyti bent kelerius metus, nes tuomet, pasak pedagogės, labiau vertinsime dirbančius švietimo srityje.

J. Dedūra siūlo per ilgai nesvarstyti ir tiesiog pabandyti. Būdami savo srities žinovais ir dirbdami su tuo susijusį darbą, turėsite žinių, kurias verta perduoti mažiesiems.

„Bandykite, net jei bijote. Niekas jūsų neteis, jei pabandžius nepatiks ir nuspręsite pasirinkti kitą kelią. O galbūt būti mokytoju patiks ir liksite. Aš pabandžiau metus ir iš jų paliko ketveri, o dabar atrodo, kad ir pasensiu, būdama mokytoja“, – juokiasi S. Skėrė.

„Jeigu kuria nors prasme norite išgelbėti pasaulį – pedagogo kelias yra skirtas jums. Tai puiki galimybė ką nors grąžinti visuomenei, kuri investavo į jūsų sėkmę ir talentą. Jei laikai save sėkmingu, tai kodėl nepadėti ir kitam tokiam būti?“ – klausia G. Jazdauskas.

Reklama