Grožis | 16 MIN.

Skir­tu­mas tarp vy­rų ir mo­te­rų tik tas, kad mo­te­ris dar ga­li bū­ti ir gra­ži

Gabrielė Pastaukaitė
2017 m. gegužės 27 d. 15:33
jakutis-didelis-1200x800.jpg

Kaž­ką pa­na­šaus yra sa­kęs ir Vy­tau­tas Šap­ra­naus­kas. Kal­bant apie vy­rus ir mo­te­ris, bent aš iš­kart pri­si­me­nu sa­vo vai­kys­tės fil­mą „Vy­ras ir mo­te­ris“ ir to pran­cū­zų fil­mo me­lo­di­ją, iš ku­rios įstri­go tik prie­dai­nis, nes jis ne­sun­kus: „Ša­ba da­ba da, ša­ba da­ba da...“ Gai­la, šios dai­nos nie­kur ne­be­gir­džiu.

Ne­se­niai bu­vau Pa­lan­go­je. Kai ku­riuo­se ka­vi­nė­se jau pa­si­ro­dė pir­mie­ji mu­zi­kan­tai, bet po­pu­lia­riau­sia dai­na ta pa­ti kaip ir kiek­vie­nais me­tais, ku­rios žo­džius dai­ni­nin­kai sa­vi­veik­li­nin­kai trau­kia il­gin­da­mi bal­ses: „tū atei­ny kaip auš­ry­nė...“

Bet ne apie dai­nas šis teks­tas. Jis apie vy­rus ir mo­te­ris. Pas­te­b­ma, jog vy­rai do­mi­nuo­ja va­do­vų po­stuo­se, bet bris­ti iš sun­ku­mų ge­riau se­ka­si bend­ro­vėms, ku­rių vai­rą val­do mo­te­rys. Štai Pran­cū­zi­jos įmo­nių re­zul­ta­tų ana­li­zuo­to­jai tei­gia, kad kuo dau­giau mo­te­rų va­do­vau­ja įmo­nei, tuo ma­žiau jos ak­ci­jos smun­ka rin­ko­je. Bri­tai džiau­gia­si sa­vo bend­ro­ve „Her­mes“, ku­rios, vie­nin­te­lės iš di­džių­jų ša­lies kom­pa­ni­jų, ak­ci­jų kai­na ky­la ir ku­rio­je dau­giau nei pu­sė va­do­vų yra mo­te­rys.

Šve­dai sunk­me­čiu, pa­si­ro­do, taip pat at­si­grę­žė į mo­te­ris va­do­ves. Ša­lies vy­riau­sy­bė ėmė­si pro­jek­to, ku­riuo į bend­ro­vių val­dy­bas sie­kia­ma įtrauk­ti kuo dau­giau mo­te­rų. Nors yra ir nea­ti­duo­dan­čių vi­siš­kos pir­me­ny­bės va­do­vėms mo­te­rims, o iš­ke­lian­čių miš­rias ko­man­das.
Kar­je­ros mo­te­rys – at­ski­ra mo­te­rų ka­te­go­ri­ja. Iš­si­la­vi­nu­si, pro­fe­si­ją įgi­ju­si ir ma­te­ria­liai ap­si­rū­pi­nu­si mo­te­ris va­do­vau­ja­si ir pa­si­kliau­ja tik sa­vo pro­tu. To­kia sten­gia­si svei­kai gy­ven­ti ir vis­ką nu­ma­ty­ti bent de­šimt­me­tį į prie­kį – ka­da ga­lės pa­kil­ti tar­ny­bo­je, ka­da iš­te­kė­ti, ka­da ir kiek tu­rė­ti vai­kų ir t. t. Jo­kių ne­ti­kė­tu­mų, jo­kios imp­ro­vi­za­ci­jos. Tai mo­te­ris, pa­si­ti­kin­ti tik sa­vi­mi ir... pa­ten­kin­ta taip pat tik sa­vi­mi. O su­tuok­ti­nis jai eg­zis­tuo­ja tiek, kiek yra su­si­jęs su jos pla­nais. Tai­gi jis jai la­biau rū­pi ne kaip žmo­gus, o kaip prie­mo­nė sa­vo tiks­lams įgy­ven­din­ti.

Ka­dan­gi daž­nas vy­ras ne­su­tin­ka su to­kiu siau­ru jam ski­ria­mu vaid­me­niu ir sie­kia pa­keis­ti san­ty­kius šei­mo­je, žmo­nos aky­se jis tam­pa ne­lai­min­gas ne­vy­kė­lis. Iš es­mės jai ne­rei­kia bend­rys­tės šei­mo­je, už­ten­ka sa­vęs pa­čios. Be to, vie­ną tiks­lą pa­sie­kus, sie­kia­ma ki­to. Ir ne­re­tai at­si­tin­ka, kad vy­ras, pa­si­rink­tas bū­ti vai­kų tė­vu, to­les­nei mo­ters kar­je­rai pa­si­da­ro vi­sai ne­nau­din­gas, dėl to la­bai daž­nai ky­la sky­ry­bų grės­mė. Ta­da vy­rui ten­ka rink­tis – ar­ba lik­ti šei­mo­je ir ja rū­pin­tis su­si­tai­kant su vi­siš­ku žmo­nos at­si­da­vi­mu kar­je­rai, ar­ba išei­ti.

Kar­je­ros mo­te­ris, nors il­gai už­trun­ka dar­be, ne­no­ri per­leis­ti vy­rui ir šei­mos gal­vos funk­ci­jų. Ji šei­mos ry­šius stip­riai lai­ko sa­vo ran­ko­se. Ki­taip ta­riant, kont­ro­liuo­ja ir val­do vis­ką, pra­de­dant fi­nan­sais ir bai­giant in­ty­miais san­ty­kiais. Gy­ve­ni­me ji – ma­ma, ku­ri uži­ma va­do­vau­ja­mą vaid­me­nį ir prii­ma vi­sus svar­biau­sius spren­di­mus. Iš­te­kė­ju­si tuoj ėmė­si sa­vą­jį vy­rą „auk­lė­ti“, „to­bu­lin­ti“ ir jam nu­ro­di­nė­ti. Il­gai­niui su­tuok­ti­nis pa­vargs­ta prie­šin­tis to­kiems ne­ly­gia­ver­čiams san­ty­kiams ir „pa­si­ra­šo“ ka­pi­tu­lia­vi­mo ak­tą guos­da­ma­sis, kad „vi­sos bo­bos to­kios“. Tie­sa, kart­kar­tė­mis jis sa­ve „ap­do­va­no­ja“ ne­pak­lu­si­mu žmo­nai ir iš­gė­ri­mu su pa­na­šaus li­ki­mo drau­gais.

Su­sik­los­čius pa­lan­kioms ap­lin­ky­bėms, kai mo­ters „di­ri­guo­ja­mas“ vy­ras gau­na pa­pil­do­mų pa­ja­mų ir nuo­lat tu­ri „sa­vų“, žmo­nos ne­kont­ro­liuo­ja­mų pi­ni­gų (pvz., yra ge­ras san­tech­ni­kas, ku­rio pa­slau­gų daug kam pri­rei­kia), jis tam­pa net al­ko­ho­li­ku. Ir ta­da žmo­na įgy­ja ne­nu­gin­či­ja­mą įro­dy­mą, ko­dėl pri­va­lo vis tik­rin­ti, auk­lė­ti ir per­se­kio­ti sa­vo ant­rą­ją pu­sę. To­kia mo­te­ris sa­ve ver­ti­na ir ger­bia už tai, kad „au­ko­ja­si šei­mai“, kad vie­na ant sa­vo mo­te­riš­kų pe­čių tem­pia vi­są gy­ve­ni­mo naš­tą.

Skir­tu­mų tarp vy­rų ir mo­te­rų – be­ga­lė. Vy­rai ne­si­klau­so, o mo­te­rys ne­sio­rien­tuo­ja že­mė­la­piuo­se. Pa­tei­kus res­to­ra­ne są­skai­tą vy­rams, jie su­me­ta po 20 Eur, nors są­skai­tos su­ma yra 53 Eur, o pa­tei­kus są­skai­ta mo­te­rims iš­trau­kia­mas skai­čiuo­tu­vas ir ra­šik­lis. Vy­ras nė ne­mirk­te­lė­da­mas su­mo­ka už pre­kę 2 Eur, nors ji te­kai­nuo­ja 1 Eur, kai jam jos la­bai rei­kia, o mo­te­ris mo­ka 1 Eur už pre­kę, kai­na­vu­sią 2 Eur, nors ji jai ab­so­liu­čiai ne­rei­ka­lin­ga, bet yra iš­par­da­vi­mas. Tad blo­go­ji mo­te­rų sa­vy­bė yra tik vie­na – šo­po­ho­liz­mas (so­cio­lo­gai tei­gia, kad mo­te­rims pir­ki­mas – tai stre­so, įtam­pos nu­mal­ši­ni­mo me­to­das, be­je, vi­sai prie­šin­gai ne­gu jų opo­nen­tams vy­rams).

Štai vo­nio­je vy­ras tu­ri vi­du­ti­niš­kai še­šis daik­tus: dan­tų še­pe­tė­lį, skus­tu­vą, sku­ti­mo­si pu­tas, ode­ko­lo­ną, mui­lą ir rankš­luos­tį, o mo­te­ris tu­ri vi­du­ti­niš­kai 66 daik­tus. Vy­ras ne­ži­no net kai ku­rių jų pa­va­di­ni­mų. Mie­los mo­te­rys, kiek tu­ri­te vie­ne­tų šam­pū­no, „duš­ge­lio“, kve­pian­čio mui­lo, ran­kų kre­mo, ki­to­kio kre­mo, kau­kių, los­jo­no ar pa­na­šiai? Vie­na mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, kad kai su­skai­čia­vo, kiek to­kių da­ly­kė­lių ji tu­ri, su­pra­to, kad jai ko­kia tre­čia šo­po­ho­liz­mo sta­di­ja: 7 įvai­rios dan­tų pa­stos, 5 rū­šių šam­pū­nas, 2 plau­kų bal­za­mai, 4 plau­kų kau­kės, 8 įvai­rių kva­pų du­šo že­lė, 3 įvai­rūs nau­do­ja­mi mui­lai, 6 mui­lai „at­sar­go­je“, 12 kve­pa­lų ir t. t. Ge­rai, kad ji nu­spren­dė žais­ti tau­py­mą ir nie­ko ne­pirk­ti, kol ne­su­nau­dos to, ką tu­ri! Juk ga­lų ga­le kos­me­ti­ka sens­ta. Dėl rū­bų ir ava­ly­nės to­ji mo­te­ris ir­gi pri­pa­ži­no ge­rą tai­syk­lę: ge­riau vie­nas, bet ge­ras. Ba­tų daug, bet ap­siau­ti nė­ra kuo. Reng­tis taip pat nė­ra kuo, bet spin­tos lūž­ta. Vi­sos ma­dos yra lai­ki­nos, to­dėl pa­ti­ko nuo­mo­nė, kad rei­kia at­ras­ti sa­vo uni­ver­sa­lų sti­lių, de­ta­les, ak­se­sua­rus, ir jūs vi­suo­met bū­si­te „ant ban­gos“.

Fi­nan­si­nės kri­zės aki­vaiz­do­je se­nas po­sa­kis, kad lai­mė sly­pi ne pi­ni­guo­se, tam­pa ypač ak­tua­lus. Ty­ri­mai ro­do, kad kri­zės me­tu net 48 ša­ly­se iš 51 mo­te­rys jau­čia­si lai­min­ges­nės nei vy­rai. Tik Bra­zi­li­jo­je, PAR ir Viet­na­me lai­min­ges­ni yra stip­rio­sios ly­ties at­sto­vai. O di­džiau­sias skir­tu­mas tarp mo­te­rų ir vy­rų lai­min­gu­mo kri­zės me­tu pa­ste­bi­mas Ja­po­ni­jo­je: lai­min­gų mo­te­rų čia 15 pro­c. dau­giau nei vy­rų. Moks­li­nin­kai tei­gia, jog taip yra to­dėl, kad pa­grin­di­nis vy­rų lai­mės fak­to­rius yra fi­nan­si­nė ge­ro­vė. Mo­te­rys lai­min­giau­sios jau­čia­si tuo­met, kai sėk­min­gai klos­to­si jų san­ty­kiai su su­tuok­ti­niais, vai­kais, drau­gais ir ko­le­go­mis. Tik ne­ži­nau, ar tai tik­tų Lie­tu­vos mo­te­rims.

Ar tei­sin­gas po­sa­kis, jog vi­si vy­rai kiau­lės? Bent aš mąs­tau, kaip da­bar po­pu­lia­ru 50 pro­c. po­zi­ty­vios in­for­ma­ci­jos ir 50 pro­c. ne­ga­ty­vios, tad – 50 pro­c. kiau­lės, o 50 pro­c. – ne. Nors to pa­klaus­tos pa­žįs­ta­mos mo­te­rys vien­bal­siai pri­pa­ži­no, jog ne vi­si vy­rai kiau­lės, ta­čiau kai rei­kė­da­vo pa­var­din­ti ir pa­skai­čiuo­ti, tai tik ke­lis at­ras­da­vo, ku­rie ne kiau­lės, o vi­si ki­ti, de­ja, bu­vo pri­ski­ria­mi kiau­lėms.
Jei vy­ras su­duos mo­te­riai, apie tai ra­šys kri­mi­na­li­nis pus­la­pis, jei mo­te­ris trink­tels per au­sį vy­rui, ra­šys sky­re­lis „Sti­lius“. Va­sa­rio 14-oji, įsi­my­lė­jė­lių die­na, bet apie mo­te­ris tą die­ną kal­ba­me ge­ro­kai dau­giau nei apie vy­rus, ko­vo 
8-ąją – tik apie mo­te­ris, ge­gu­žės pir­mą sek­ma­die­nį, tai yra Mo­ti­nos die­ną, – taip pat.

O kur vy­rų šven­tės? Kad kaž­ka­da bu­vo to­kia va­sa­rio 23-io­ji, gė­da net už­si­min­ti. Ka­da yra Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės die­na, net ne­ži­no­me. Pir­ma­sis bir­že­lio sek­ma­die­nis, Tė­vo die­na, ir­gi neiš­po­pu­lia­rė­ja, tar­si vy­rai gė­dy­tų­si žo­džio „tė­vas“ (vie­na mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog tą die­ną ji svei­ki­na sa­vo bu­vu­sį vy­rą no­rė­da­ma pri­min­ti, kad rei­kia mo­kė­ti ali­men­tus). Kaž­kas at­ra­do, jog vy­rų die­na yra lapk­ri­čio 7-oji, bet to­ji da­ta ir­gi, at­ro­do, neį­sit­vir­tins.
Sa­ko, kad mo­te­rų šven­čių dau­giau, nes joms gy­ve­ni­me sun­kiau ir silp­ną­ją ly­tį rei­kia daž­niau pa­guos­ti. Mo­te­rų, ku­rios tei­gia, kad ge­riau bū­tų bu­vę gim­ti vy­ru, yra dau­giau nei vy­rų, no­rin­čių bū­ti mo­te­ri­mis. So­cio­lo­gi­niai ty­ri­mai by­lo­ja, jog tik 10,5 pro­c. mo­te­rų mąs­to, kad ne vy­rai tu­ri mo­te­ris iš­lai­ky­ti, nes „tai bū­tų ne­są­ži­nin­ga“ ir „sa­vi­gar­ba ne­leis­tų bū­ti iš­lai­ky­ti­ne“. To­kie ty­ri­mai pa­ro­do, jog, Lie­tu­vos mo­te­rų su­pra­ti­mu, tik­ras vy­ras yra tas, ku­ris ge­ba ap­rū­pin­ti šei­mą ma­te­ria­liai, ku­ris yra jaut­rus ir su­pra­tin­gas, ku­ris mo­ka dirb­ti „vy­riš­kus“ bui­ties dar­bus ir už­siim­a vai­kų prie­žiū­ra bei auk­lė­ji­mu, be to, ga­li „bet ka­da pa­ten­kin­ti mo­te­rį sek­sua­liai, jei ji to no­ri“.

Žo­džiu, tai ne vy­ras, o dan­ty­se įsi­kan­du­sio sto­rą ci­ga­rą ka­pi­ta­lis­to, iš­ba­lu­sio so­cia­li­nio dar­buo­to­jo bei „Viag­rą“ šlamš­čian­čio sek­sua­li­nio ma­nia­ko hib­ri­das. Pi­ni­gų pri­nešk, var­van­tį čiau­pą su­tai­syk ir dar žmo­ną už­jausk ir po­pink. Iš kur tiek ge­bė­ji­mų ga­li tu­rė­ti sta­tis­ti­nis Lie­tu­vos vy­ras? Tai­gi ma­nė­me, jog esa­me tik­ri vy­ro idea­lai, ta­čiau su­si­pa­ži­nus su to­kiais so­cio­lo­gi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis ten­ka kons­ta­tuo­ti – nea­ti­tin­ka­me įvaiz­džio.
Ar ga­lė­tu­mė­te įsi­vaiz­duo­ti sto­ra­pil­vę ke­tu­rias­de­šimt­me­tę, ku­ri ne­kvies­ta kles­te­li prie jau­nų ža­vių vy­rų kom­pa­ni­jos? „Nu, vy­rai, kaip gy­ve­na­te?“ – pra­by­la že­mu dus­liu bal­su. Ne­va­ly­tos pa­na­gės, put­lūs pirš­tai gniau­žia alaus bo­ka­lą, gel­to­ni dan­tys pla­čiai iš­viep­ti, vei­de vin­giuo­ja rau­do­ni iš­si­plė­tu­sių ka­pi­lia­rų siū­le­liai? Ne. Vy­rus to­kiais at­ve­jais gelbs­ti vie­nin­te­lis da­ly­kas – sto­ra pi­ni­gi­nė.
Gin­čo me­tu mo­ters žo­dis vi­suo­met bū­na pa­sku­ti­nis. Vis­kas, ką po to pa­sa­ko vy­ras, yra nau­jo gin­čo pra­džia. Mo­te­rys my­li ka­tes, vy­rai tei­gia, jog my­li ka­tes, ta­čiau, kai ne­ma­to mo­te­rys, pa­spi­ria jas. Ko mo­te­rys ne­da­ry­tų dėl vy­rų? Nus­te­bau per­skai­tęs, jog daž­niau­sias at­sa­ky­mas: „Ne­si­ta­tui­ruo­tų jo var­do.“
Įsi­mi­nė kaž­kie­no iš­sa­ky­ta min­tis, kad kai vy­ras sa­ko sa­vo sak­ra­li­nę fra­zę „vi­sos jos to­kios“, tai jis vie­šai pri­si­pa­žįs­ta, jog vie­na, na, gal 2–3 mo­te­rys pri­ver­tė jį pa­si­jus­ti ožiu. To­dėl jis pyks­ta ant vi­sų mo­te­rų ir ant vi­so pa­sau­lio ap­skri­tai. O iš tik­rų­jų – ir­gi ant sa­vęs, t. y. ant to ožio, ku­ris gy­ve­na jo vi­du­je. Ir dar vie­na įsi­mi­nu­si min­tis, jog klai­da, kai su­tuok­ti­niai vie­nas apie ki­tą kal­ba su užuo­jau­ta, pa­vyz­džiui, mo­te­ris apie vy­rą: „Jis per sa­vo gy­ve­ni­mą la­bai daug iš­ken­tė­jo. Aš pri­va­lau pa­da­ry­ti jį lai­min­gą.“ Ką ki­tam ga­li duo­ti ta­vo au­ka? Ne­bent – kal­tės jaus­mą. Ir tre­čio­ji min­tis, jog mo­te­rims ver­tė­tų ži­no­ti, kad vy­rai ne­kon­ku­ruo­ja su mo­te­ri­mis, vy­rai kon­ku­ruo­ja su vy­rais. Vy­rui rei­kia bū­ti pra­na­šes­niam – ar fi­ziš­kai, ar in­te­lek­tua­liai, ar ma­te­ria­liai. Gal to rei­ka­lau­ja gam­ta? Grei­čiau­siai. O mo­te­rys ma­no, kad vi­sa tai dėl jų.

Esu įsi­ti­ki­nęs, pa­grin­di­nė vy­ro te­zė tu­ri bū­ti – no­rint mo­te­rį nu­reng­ti, pir­miau rei­kia ją ap­reng­ti. To už­ten­ka. Ge­ra bū­ti vy­ru, kai ži­nai, jog pa­sau­ly­je esa­ma ir mo­te­rų. Jei stai­ga tek­tų iš­skir­ti ku­rią nors mo­te­rį, aš kal­bė­čiau apie Jo­no Bi­liū­no Ju­li­ją, ku­ri te­ka už ne­pa­gy­do­mai ser­gan­čio ra­šy­to­jo ir pa­ski­ria sa­vo gy­ve­ni­mą jam slau­gy­ti, idant su­si­tik­tų sa­vo my­li­muo­ju dan­gu­je...
Šiaip jau mąs­tau, jog vy­rams ne­tin­ka ra­šy­ti SMS. Tai mo­te­rų dar­bas, o tik­ri vy­rai tik skam­bi­na. Be to, jiems ne­tin­ka ger­ti kok­tei­lį per šiau­de­lį. Šiau­de­liai – mo­te­rų pa­sau­lis. Ne­tin­ka da­žy­ti plau­kus. Tie­sa, tai ne­ga­lio­ja gė­jams. O la­biau­siai vy­rams ne­tin­ka ra­šy­ti in­ter­ne­ti­nius ko­men­ta­rus.
– Ką skai­tai? – tū­lo pa­klau­sė.
– Nie­ko ne­skai­tau, – at­sa­kė šis.
– Tai gal bent te­le­vi­zo­rių žiū­ri, ra­di­jo klau­sai­si? Gal kon­cer­tuo­se, spek­tak­liuo­se, pa­ro­do­se lan­kai­si.
– Nie­kur ne­vaikš­tau.
– Tai ką per die­nų die­nas vei­ki?
– In­ter­ne­ti­nius ko­men­ta­rus ra­šau.
– O iš kur ži­nių ra­šy­ti ko­men­ta­rus tu­ri?
– Iš bend­ro iš­si­la­vi­ni­mo.


Šiauliai
Kalėdų eglutės puošimas – nuo nuodingų burbulų iki baltos nosinaitės
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Vilnius
Lietuva
Po incidento Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje praėjusią savaitę vykusiame proteste, kuomet visuomenininkas Valdas Bartkevičius spjovė į veidą Antanui Kandrotui-Celofanui ir paskui kitus žmones socialiniame tinkle paragino spjauti „koloborantams į snukį“, pastarasis prašo teismo sostinėje vykstančios jo bylos posėdžiuose leisti dalyvauti nuotoliniu būdu.
Kriminalai | 3 MIN.
7
Vėl metas pasinerti į jaukių kalėdinių filmų pasaulį. Išsirinkite iš trijų kino juostų, kurios sušildys, privers nusišypsoti ir patikėti stebuklais.
Lietuva | 3 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Vėl metas pasinerti į jaukių kalėdinių filmų pasaulį. Išsirinkite iš trijų kino juostų, kurios sušildys, privers nusišypsoti ir patikėti stebuklais.
Lietuva | 3 MIN.
0
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Ne visiems šiemet pavyko sėkmingai sulaukti Kalėdų. Policija praneša, kad Radviliškyje vyrą mirtis pasiglemžė prieš pat šventes, o pačių miestiečių laukė šokiruojantis radinys.
Kriminalai | 2 MIN.
1
Prieš Kalėdas nuotaikos Šiauliuose kaito – policija dabar pranešė, kad kelios dienos prieš Kūčias viename iš Saulės miesto naktinių klubų buvo sumušta moteris.
Kriminalai | 2 MIN.
1


Akmenė
Šiauliai
Ankstų pirmadienio rytą Naujojoje Akmenėje sulaikytas neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Pirmadienį vienoje centrinės Šiaulių dalies sankryžoje laikinai neveikia šviesoforas. Apie tai vairuotojus ir kitus eismo dalyvius perspėja bendrovė „Šiaulių šviesa“.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Radviliškis
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Alytus
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Vėl metas pasinerti į jaukių kalėdinių filmų pasaulį. Išsirinkite iš trijų kino juostų, kurios sušildys, privers nusišypsoti ir patikėti stebuklais.
Laisvalaikis | 3 MIN.
0
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Gruodžio 24-oji – šv. Kūčios.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0