Skiepus nuo stabligės svarbu atnaujinti kas dešimt metų

Pavasarį, kai daugiau laiko praleidžiame gamtoje, padidėja rizika susižeisti ir užsikrėsti reta, tačiau dažnai mirtina liga – stablige. Net nedidelis sužeidimas, pavyzdžiui, įpjovimas ar įdūrimas užterštu įrankiu, gali padėti stabligės bakterijoms patekti į organizmą, ypač tada, kai oda yra pažeista.

Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojami 1–2 stabligės atvejai. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys. Pernai šalyje buvo užfiksuoti trys stabligės atvejai, iš jų vienas mirties (asmuo priklausė vyresnių nei 80 m. amžiaus grupei). Kiti du susirgusieji priklausė 25–64 m. amžiaus grupei.

Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami vakcina, kuri apsaugo nuo stabligės, kokliušo ir difterijos (skiepijama sulaukus 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 m. ir 15–16 m.).

Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus reikia kartoti kas dešimt metų. Lietuvoje 25 metų ir vyresni asmenys kas dešimtmetį skiepijami nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Atkreipiame dėmesį, kad persirgus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai yra vienintelė apsisaugojimo priemonė. Visiems norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą.

Pernai valstybės finansuojamais skiepais nuo stabligės pasiskiepijo 53 687 suaugusieji, 2023 m. – 46 230.

Didesnė rizika susirgti stablige yra asmenims, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos, taip pat tiems, kurie buvo skiepyti, bet negavo viso skiepų kurso ir sustiprinamosiomis vakcinos dozėmis nepaskiepytiems asmenims. Vakcina nuo stabligės yra saugi ir efektyvi, ja galima skiepytis bet kokio amžiaus žmonėms, tarp jų nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi.

Stabligę sukelia per atvirą žaizdą į organizmą patekusios bakterijų sporos, kurios atsparios karščiui, šalčiui, saulės šviesai ir aplinkoje gali išgyventi keletą metų. Stabligės sporos aptinkamos daugelio žinduolių ir žmonių žarnyne. Per išmatas sporos gali patekti į dirvožemį ir plisti toliau. Patekusios per atvirą žaizdą, jos aktyvuojasi ir virsta bakterijomis, sukeldamos ligą.

Pirmieji stabligės simptomai pasireiškia trumpalaikiais raumenų trūkčiojimais užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti net kelias savaites. Vėliau liga sukelia įvairaus stiprumo raumenų spazmus. Jie gali būti itin skausmingi ir trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai tampa dažnesni, ilgesni ir intensyvesni. Negydoma stabligė gali sukelti pavojų gyvybei. Taip pat gali pasireikšti tokių komplikacijų, kaip širdies nepakankamumas, smegenų pažeidimai, plaučių uždegimas, sunkus kvėpavimas, kaulų lūžiai ir kt.