Skautiškas gyvenimo būdas: net pirmą kartą sutiktus žmones galima vadinti broliais ir seserimis

Apie išgyvenimą pelkėje, kaklaraiščių mazgelių reikšmę, autoritetus ir dar daug ką išmano skautai. Rugilė Balčiūnaitė ir Evelina Kulytė – aktyvios Rokiškio Jurgio Kairio skautų draugovės skautės. Abi aštuntokės. Rugilė mokslus kremta Juodupės gimnazijoje, o Evelina – Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijoje. Jos ir draugovės vadovė Eleonora Baršienė – mūsų pašnekovės.

– Kada pradėjote lankyti skautų draugovę? Kas paskatino?

Rugilė: – Skautauti pradėjau būdama šeštoje klasėje, iki tol nežinojau, ką reiškia žodis „skautai“. Maniau, kad tai žmonės, pardavinėjantys sausainius. Susipažinusi su vadove Eleonora ir išgirdusi apie skautišką veiklą nusprendžiau išbandyti. Man visada patiko gamta, gyvūnai. Vadovė pasiūlė atvykti į stovyklą ir su skautišku gyvenimu susipažinti iš arčiau. Stovykloje patyriau daug nuotykių, susiradau naujų draugų. Manau, tada ir nusprendžiau norinti eiti skautišku keliu.

Evelina: – Skautauti pradėjau prieš trejus metus, pavasarį, kai buvau penktokė. Sužinojusi apie mokykloje vykstančias skautiškas veiklas, nusprendžiau apsilankyti skautų sueigoje, kuri vyksta penktadieniais. Labai nerimavau, nes nieko nepažinojau iš skautų. Tačiau mane visi šiltai priėmė, maloniai bendravo, pirmąkart dalyvavau rikiuotėje, žaidžiau įdomius skautiškus žaidimus. Kai sueiga pasibaigė, supratau – noriu dalyvauti tokioje veikloje ir daugiau sužinoti.

– Į susibūrimus renkatės penktadieniais. Ar ši diena būna įtempta?

R.: – Taip, mūsų draugovės sueigos vyksta kiekvieną penktadienį, jų metu aptariame mūsų tolimesnę veiklą, bendraujame. Draugai dažnai sako, kad mano diena primena suaugusiojo darbo dieną: į mokyklą keliuosi septintą valandą, o į namus grįžtu penktą. Į sueigas vykstu ir grįžtu autobusu, nes gyvenu Juodupėje.

E.: – Sueigos vyksta iš karto po pamokų, taigi man tikrai netrukdo. Namo grįžtu dažniausiai apie 16 val.

– Tai jūsų mėgstamiausia veikla?

R.: – Šiuo metu taip. Joje patyriau daug nepamirštamų nuotykių, įgijau tikrų draugų bei gyvenimiškos patirties. Nepamiršiu vasarą vykusio žygio į pelkę. Iškeliavome 8 val. ryto, grįžome apie 18 val. Nešėmės geriamojo vandens, reikalingų įrankių, maisto, indų… Kad nenugrimztume, nešėmės lazdas, vienas prie kito rišomės virvėmis. Teko nusausinti mūsų įsikūrimo vietą: pjovėme ir klojome stagarus, ant jų krovėme dumblą iš upelio, kad, uždegus laužą, jis sudžiūtų ir taptų kietu pagrindu. Skautai gamtoje negali po savęs palikti netvarkos, vietą turi palikti tokią, kokią rado, todėl netoli nuėjome. Žygyje supratau, kad kartu galima daug padaryti, kai yra vienybė, stiprybė.

Mūsų draugovėje veikia skilčių sistema, kiekvienas skautas priklauso skilčiai, o už skilties veiklą yra atsakingi skiltininkai. Esu „Liepų“ skilties skiltininkė. Prižiūriu savo skilties narius, pranešu jiems apie artėjančius renginius, vadovo paliepimus bei nurodymus. Kol kas turiu tik paskiltininko laipsnį ir raudonus antpečius, bet siekiu skiltininko laipsnio. Tikiu, kad nuoširdžiai ir stropiai dirbdama nusipelnysiu ir jo. Taip pat esu aktyvi mokyklos veiklose, esu viena iš mokinių seimo narių.

E.: – Šiuo metu dalyvauju tik skautų veikloje. Ji yra mano gyvenimo dalis. Jei ne skautų draugovė, tikriausiai savaitgaliais nieko neveikčiau ir nuolatos sėdėčiau prie kompiuterio. Pernai baigiau Choreografijos mokyklą, neieškau papildamos veiklos, nes nusprendžiau visą laiką skirti skautams. Turiu paskiltininko laipsnį (raudonus antpečius). Antpečių nusipelniau už aktyvią veiklą, stovyklų ir žygių organizavimą, pagalbą vadovei. Gavus raudonus antpečius galima siekti skiltininko laipsnio (žalių antpečių) ir vyresniojo skiltininko laipsnio (mėlynų antpečių). Šiuo metu siekiu gauti skiltininko laipsnį.

– Kas palieka didžiausią įspūdį?

R.: – Visa skautiška veikla palieka didžiulį įspūdį. Žmonėms labai sunku suprasti, kaip pirmą kartą sutikusiuosius galime juos vadinti broliais ir seserimis. Tai man ir palieka didžiausią įspūdį – tas stiprus, tvirtas brolystės ryšys, pasitikėjimas vienas kitu bei žinia, kurią skleidžiame. Patinka ilgi pokalbiai prie laužo, žygiai, dainos, miegas palapinėje ir laužo dūmų kvapo prisigėrę drabužiai.

E.: – Labiausiai patinka stovyklavimas, nes išmokstu naujų dainų, žaidimų, susipažįstu su daugybe naujų žmonių ir išmokstu išgyventi miške. Vakarais, kai sutemsta, sėdi prie laužo su kitais skautais ir dainuoji skautiškas dainas. Dieną turime įvairią pagal amžių sudarytą programą, kuri skatina vieningumą, moko skautiško gyvenimo. 2018 m. vasarą dalyvavau tautinėje skautų stovykloje „Laužų karta“, kuri vyksta kas penkerius metus. Joje dalyvavo apie 3 tūkst. dalyvių iš 21 šalies. Labiausiai susibendravome su Izraelio ir Prancūzijos skautais. Kalbos barjeras netrukdė.

– Ar galėtumėte save pavadinti šalies (gimtinės) patriotėmis? Galbūt yra žmonių, į kuriuos lygiuojatės?

R.: – Taip, drąsiai galiu teigti esanti patriotė. Myliu savo kraštą, čia mano namai, man čia gera, o ant skautiško kaklaraiščio užrištas Tėvynės meilės mazgelis man vis primena ją mylėti stipriau. Žmonių, į kuriuos turėtume lygiuotis, yra daug ir visai šalia mūsų, nereikia žvelgti toli. Mane visada stebina ir žavi Rimantės Norvaišienės (Lietuvos savanorių karių kapų Rokiškio rajono bendrijos pirmininkės – aut. past.) veikla, manau, ji yra tikras meilės Tėvynei pavyzdys bei mūsų pasididžiavimas.

E.: – Save galėčiau pavadinti tikra šalies patriote, nes su kitais skautais ne tik dalyvaujame stovyklose, bet ir prižiūrime, tvarkome žuvusių už Tėvynę partizanų ir savanorių kapus. Dalyvaujame jų pagerbimo renginiuose. Taip pat ant kaklaraiščio turiu užrištą Tėvynės meilės mazgelį, kuris man primena, kodėl aš myliu savo Tėvynę. Nors šiemet baigsiu J. Tūbelio progimnaziją ir pereisiu mokytis į gimnaziją, mano skautiška veikla tikrai nenutrūks. Toliau stengsiuosi aktyviai dalyvauti draugovės veikloje.

Draugovės vadovė Eleonora Baršienė

Šiuo metu draugovėje daugiau kaip 40 skautų. Aktyviai veikia penkios skiltys: „Vilkiukų“ (nuo 6 iki 10 metų, oranžiniai kaklaraiščiai), „Žvalgų“ (nuo 10 iki 14 metų, geltoni kaklaraiščiai), „Liepų“ (nuo 14 iki 18 metų, vyšniniai kaklaraiščiai), „Ramunių“ (nuo 13 iki 14 metų) ir „Sraigtinių“ (nuo 14 iki 18 metų). Skautas, sulaukęs atitinkamo amžiaus, pereina į kitą amžiaus grupę kartu gaudamas naujos spalvos kaklaraištį.

Vasario 16 d. draugovė šventė Valstybės atkūrimo dieną ir draugovės 10 metų jubiliejų, tad dalyvavo miesto renginiuose bei dvi dienas stovyklavo Juozo Tūbelio progimnazijoje. Prie stovyklos prisijungė ir 40 skautų iš Panevėžio. Pasidalinę į grupes, dalyvavome šventiniuose Vasario 16-osios renginiuose Nepriklausomybės ir Šimtmečio aikštėse. Stovyklautojai, ilgėdamiesi miško ir laužo šilumos, progimnazijos salėje pasistatė palapines. Nusidriekęs skautiškų palapinių miestelis didžiausią džiaugsmą kėlė mažiesiems mūsų skautams. Tąkart Kultūros centre vykusiame iškilmingame minėjime skautų draugovei įteiktas rajono savivaldybės mero padėkos raštas už nuoširdų rūpestį saugant Lietuvos karių ir savanorių, kritusių už Tėvynės laisvę, atminimą.