Skausmo malšinimas gimdymo metu – kokius nemedikamentinius būdus galima rinktis?

Gimdymo metu gali būti taikomi tiek medikamentiniai, tiek nemedikamentiniai skausmo malšinimo būdai. Nemedikamentinius skausmo malšinimo būdus gimdyvės renkasi dėl įvairių priežasčių: nori gimdyti natūraliau, nejaučia labai stipraus skausmo, taip pat individualiais atvejais pasitaiko, kad medikamentiniai skausmo malšinimo būdai yra nerekomenduojami.

Kai moterys jaučia stiprų skausmą, gimdymo procesas gali būti ilgesnis ir sunkesnis – joms sunku atsipalaiduoti ir susikoncentruoti. Dažnai gimdymo kokybei įtaką daro ir skausmo keliama baimė. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos akušerės Genovaitės Jasiulevičės teigimu, baimė gimdyti kyla tada, kai moterys neturi pakankamai informacijos apie gimdymą ir apie jo metu kilusio skausmo malšinimą. Todėl moterims nereikėtų bijoti pasikonsultuoti su akušere arba gydytoju akušeriu ginekologu.

Kas yra nemedikamentinis skausmo malšinimo būdas ir kodėl jis taikomas?

Nors gimdymo metu jaučiamas skausmas yra visiškai natūralus, dauguma moterų šį skausmą įvardija, kaip patį stipriausią patirtą skausmą. Kiekviena moteris tai patiria labai individualiai – iki 10-15 proc. moterų teigia, kad gimdymo metu juntamas skausmas buvo silpnas arba jo visiškai nejuto. Iki 40 proc. moterų teigia, kad skausmas buvo vidutinio stiprumo, iki 35 proc. – kad skausmas buvo stiprus, ir apie 10-15 proc. moterų sako, kad skausmas buvo labai stiprus arba nepakeliamas. 

Dažnai moterys gimdymą sieja su skausmu, nes trūksta informacijos apie gimdymą, jo eigą, apie tai, kas vyksta gimdymo metu, apie medikamentinius ir nemedikamentinius skausmo malšinimo būdus ir šių metodų pritaikymo galimybes pasirinktoje gydymo įstaigoje. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) gimdymo metu nerekomenduoja vartoti medikamentinių nuskausminimo būdų, jeigu juntamas skausmas yra silpnas arba vidutinis. Tokiais atvejais rekomenduojama rinktis nemedikamentinius skausmo malšinimo būdus. 

Kokie nemedikamentiniai nuskausminimo būdai naudojami Kauno klinikose?

Kauno klinikose yra naudojami judėjimo, judėjimo su gimdymo kamuoliais, masažo, hidroterapijos, kvėpavimo pratimų, muzikos terapijos, aromaterapijos ir akupresūros nemedikamentiniai skausmo malšinimo būdai. Vieni populiariausių būdų – vaikščiojimas, klūpėjimas, tupėjimas, siūbavimas klubais, taip pat šokis ir judėjimas, naudojant gimdymo kamuolius. Pasirinkus judėjimą, naudojant gimdymo kamuolius, akušerė rekomenduoja gimdyvei, kokius judesius atlikti arba kokioje pozicijoje likti, kad skausmas būtų kuo mažesnis. Šio būdo pagalba moteris gali pasirinkti gimdymo poziciją, taip pat dažniausiai sutrumpėja gimdymo trukmė, mažesnė tikimybė, kad pacientei prireiks medikamentinių skausmo malšinimo būdų, pavyzdžiui, epidūrinės nejautros. Aktyviai judant gimdymo metu, vaisius lengviau slenka gimdymo takais antrojo gimdymo ciklo metu. Šie metodai neturi jokio pašalinio poveikio nei gimdyvei, nei vaisiui.

Kitas nemedikamentinis skausmo malšinimo būdas – pečių, nugaros, juosmens kryžmens srities, kojų ar pėdų masažai. Moteris, atpažinusi skausmo vietą, gali identifikuoti, kur skausmą reikėtų malšinti stipriausiai. Pavyzdžiui, jeigu moteris jaučia skausmą nugaros srityje, rekomenduojamas juosmens kryžmens masažas, padėsiantis numalšinti skausmą šioje srityje. Siekiant efektyvesnio masažo, nemedikamentinio skausmo malšinimo būdo metu naudojami natūralūs aliejai ir sričių, kuriose juntamas skausmas, įvairaus intensyvumo spaudimas. Masažų metu gerėja medžiagų apykaita, kraujotaka, moteris atsipalaiduoja ir nusiramina.

Nėščiosioms galima taikyti hidroterapiją – aktyvų įvairių kūno sričių masažą kintančio intensyvumo vandens srove arba gulėjimą šilto vandens vonioje. Šis nuskausminimo būdas gali būti naudojamas pakankamai ilgą laiką, jeigu moteris jaučia, kad skausmas mažėja. Naudojant šį būdą, pacientė lengviau ir greičiau atsipalaiduoja sąrėmių metu, sutrumpėja gimdymo laikas. Dažnai šis būdas taikomas kartu su judėjimo ant kamuolio pratimais.

Gimdymo metu taip pat yra taikomos įvairios kvėpavimo technikos. Pirmojo gimdymo ciklo metu, kai skausmas yra silpnas arba vidutinio stiprumo, naudojama lėto kvėpavimo technika – kvėpuojama 14-16 kartų per minutę greičiu, atkreipiant dėmesį į sąrėmių dažnį. Vėliau taikoma intensyvaus kvėpavimo technika, kurios metu kvėpavimas vyksta 30-60 kartų per minutę greičiu. Kvėpavimo pratimai padeda moterims susikoncentruoti ir atsipalaiduoti, gimdyvei mažėja stresas, gerėja kraujo įsotinimas deguonimi. Svarbu paminėti, kad kvėpavimo pratimai skausmo nesumažina, tačiau ritmingas kvėpavimas gali padėti jį suvaldyti, todėl moteris gali sąmoningai dalyvauti gimdyme ir priimti sprendimus.

Ar moteris gali pasirinkti skausmo malšinimo metodus pati?

Skausmo malšinimo procedūros – ne gydymo, o komforto procedūros, kurias gali pasirinkti pati gimdyvė. Pastebima, kad neretai iš pradžių skeptiškai žiūrima į nemedikamentinius nuskausminimo būdus, tačiau, pasitarus su akušere, moterys vis dėlto nusprendžia pabandyti šiuos metodus, padedančius lengviau išlaukti ne tik tinkamiausio momento medikamentinio gydymo pritaikymui, bet dažnai ir jo išvengti. 

Ar nemedikamentinio nuskausminimo metodams reikalinga partnerio arba akušerės pagalba?

Nemedikamentinio nuskausmino būdai – nesudėtingi, todėl su akušerės pagalba gimdyvė juos gali atlikti pati. Pasirinkus hidroterapijos nuskausminimo būdą, kol skausmas nėra intensyvus, gimdyvė gali masažuotis pati. Kai skausmas sustiprėja, rekomenduojama paprašyti artimųjų pagalbos. Taip pat akušerės arba artimųjų pagalbos reikėtų paprašyti atliekant masažus. 

Ar gimdyvėms, kurioms yra diagnozuotas diabetas, gali būti taikomi tokie patys nemedikamentiniai nuskausminimo būdai? 

Tiek visiškai sveikoms, tiek sergančioms įvairiomis ligomis ar turinčioms nėštumo patologiją, rekomenduojama taikyti nemedikamentinius nuskausminimo būdus. Kartais tai vienintelis nuskausminimo būdas, kurį galima taikyti nėščiosioms. Dažniausiai nemedikamentiniai nuskausminimo būdai gali būti taikomi visoms gimdyvėms, tačiau kiekvienu individualiu atveju šie būdai aptariami ir taikomi bendru pacientės ir ją prižiūrinčio personalo sutarimu.