Skatinant žmones gražinti smulkiąją elektroniką, siūlomos nuolaidos, kuponai, pinigai

Siekiant paskatinti gyventojus grąžinti smulkiuosius elektronikos prietaisus, Europos Komisija (EK) siūlo tam pasitelkti finansines paskatas, pavyzdžiui, nuolaidas, kuponus, depozito grąžinimą arba piniginį atlygį. Aplinkos ministerija žada svarstyti, kaip rekomendacijas pritaikyti Lietuvoje. Tuo metu gamintojų ir importuotojų atstovė teigia, kad svarbiausia – gyventojų švietimas.

EK teigimu, visoje Europos Sąjungoje mažosios elektronikos prietaisų surinkimo apimtys labai nedidelės. Pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų surenkama mažiau nei 5 proc. – namuose laikoma apie 700 mln. nenaudojamų mobiliųjų telefonų ir jų atliekų.

49 proc. ES gyventojų, įsigiję naują mobilųjį telefoną, senąjį pasilieka.

Siūloma gyventojus skatinti finansiškai 

Skatinant grąžinti naudotus mobiliuosius telefonus, planšetinius bei nešiojamus kompiuterius, jų kroviklius ir kitas šių prietaisų atliekas, siūloma pasitelkti nuolaidas, kuponus, depozito grąžinimą arba piniginį atlygį.

EK teigimu, dar tebeveikianti namuose laikoma smulkioji buitinė elektronika ją grąžinus galėtų būti parduodama, pakartotinai naudojama arba taisoma. Be to, siūloma supaprastinti jos grąžinimą naudojant pašto paslaugas, pavyzdžiui, vartotojams pateikiant iš anksto apmokėtus vokus ar etiketes, kad jie galėtų grąžinti savo prietaisus.

Nurodoma, kad svarbu didinti žmonių informuotumą ir gerinti surinkimo punktų patogumą ir matomumą. Informaciją apie artimiausius punktus būtų galima pridėti prie žemėlapių, paieškos įrankių ir programėlių. Žmonės taip pat turėtų būti informuojami, kad visi jų įrenginiuose saugomi asmens duomenys yra tinkamai tvarkomi ir ištrinami.

Be to, siūloma skatinti pakartotinio smulkiosios elektronikos naudojimo organizacijų ir surinkimo sistemų operatorių bendradarbiavimą.

Bus ieškoma būdų, ateityje planuojama depozito sistema

Norint įvertinti, kokie būdai skatinti gyventojus tinkamiausi,  Aplinkos ministerija žada rengti diskusijas su gamintojų ir importuotojų atstovais. 

„Mes nuolat viešiname, yra ir gamintojų, importuotojų iniciatyvos, perdirbėjai viešinasi. Daug yra skleidžiama informacijos, ir kas tikrai nori atiduoti, gali ją rasti. Bet rekomendacijas, kaip dar labiau patobulinti, mes peržvelgsime, apsitarsime su gamintojais ir importuotojais, ką galime įdiegti, kad dar labiau paskatintume surinkimą“, – BNS sakė ministerijos Atliekų politikos grupės specialistas Aurimas Jančiauskas.

Jo teigimu, atliekų surinkimą ypač paskatintų depozito sistema, bet tam reikia išsamesnės analizės. Ateityje, pasak jo, tokią sistemą ketinama įdiegti. Tą turėtų organizuoti importuotojai ir perdirbėjai, nes jie atsakingi, kad prietaisai būtų tinkamai surenkami ir sutvarkomi.

„Ne taip paprasta įdiegti depozito sistemą, čia yra rekomendacijos, mes žiūrėsime, kaip galima pritaikyti Lietuvai. Aišku, tai labai paskatintų grąžinimą, bet reikia išsamesnės analizės“, – BNS sakė A. Jančiauskas.

„Depozitas ateityje tikrai bus, bet reikia išanalizuoti pliusus ir minusus, finansines galimybes, aišku, gamintojai importuotojai turėtų didinti savo išlaidas surinkimui, nes į rinką tiekiama daugiau, o surenkama vis mažiau tos elektronikos“, – kalbėjo jis. 

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2021 metais elektros ir elektroninės įrangos kiekis rinkoje siekė 50,8 tūkst. tonų, o surinktos atliekos – 19,7 tūkst. tonų. Iš šio kiekio smulkios įrangos patiekta 11,8 tūkst. tonų, surinkta 3,8 tūkst. tonų.

Tuo metu 2020 metais į rinką patiekta 42 tūkst. tonų, surinkta 16,5 tūkst. tonų, iš jų smulkios įrangos – atitinkamai  10,8 tūkst. ir 4,3 tūkst. tonų.

Gamintojų ir importuotojų atstovai: svarbiausia – viešinimas

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė sako, kad Lietuvoje elektronikos bei baterijų atliekų tvarkymo infrastruktūra yra gerai išvystyta, tačiau žmonių informavimas turėtų būti platesnis.

Anot jos, gyventojus grąžinti elektronikos įrenginius labiausiai skatina žinojimas, kad jų duomenys liks saugūs.

„Daug gyventojų dar nežino, kur tinkamai atiduoti ir kur reikėtų nunešti tokias atliekas, dėl to laiko stalčiukuose namuose. Kitas dalykas, skatintų žinojimas to, kas su tomis atliekomis atsitinka. Šitose priemonėse dažnai yra saugumo klausimas, nes gyventojai turbūt nenori nešti kompiuterio ar telefono dėl saugumo. Tai jeigu jie žinotų, kad informacija niekur nenutekės, kad bus tinkamai sutvarkytas kompiuteris ir perdirbtas pagal aukščiausius standartus, tai manau, tas užtikrintumas ir leis tinkamai atsikratyti šitomis atliekomis“, – BNS sakė V. Masalienė.

Tuo metu depozito sistemą, pasak jos, kol kas sunku įsivaizduoti, tai verslui būtų našta.

„Elektronika yra labai įvairus dalykas, kol kas tai, mano nuomone, sunkiai įgyvendinama, kadangi importuotojams tai būtų didžiulė našta, apskritai sukurti tokią sistemą ir dar nebūtų aišku, ar ji veiktų, kadangi dabartinė infrastruktūra veikia, tačiau daugelis gyventojų tiesiog nežino, kur nešti, arba jie linkę kaupti elektroniką“, – teigė organizacijos vadovė.

„Svarbiausia yra žinojimas, o visos paskatos, jos gali turėti vertės, bet kiekvienas importuotojas, verslas vertina atskirai, nes priklauso, kokie gaminiai parduodami, kaip tai galėtų veikti, kaip turėtų būti paskaičiuojama“, – kalbėjo ji.

Šiuo metu elektronikos atliekas galima nunešti į bet kurią elektronikos prietaisais ir įranga prekiaujančią vietą, jei tos atliekos yra tokios pat paskirties, kaip jose parduodami gaminiai. Smulkius įrenginius galima palikti didesniuose prekybos centruose esančiose surinkimo dėžėse.

Gyventojai nemokamai šias atliekas gali priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ar pristatyti į specialias, gamintojų ir importuotojų įsteigtas elektronikos atliekų priėmimo vietas.

Nebenaudojamą elektroniką galima atiduoti ir tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Jeigu jos turi rinkos vertę, už jas dar ir bus sumokėta. Vilniaus ir Kauno regionų gyventojai gali išsikviesti atliekų taksi ir jos bus išvežtos tiesiai iš jų namų.