Skandalas Ukmergėje: nuteista mokyklos direktorė pripažino penkerius metus laikiusi fiktyvius moksleivius

Ukmergės Senamiesčio pagrindinėje mokykloje penkerius metus mokėsi fiktyvūs mokiniai, už kuriuos iš savivaldybės biudžeto buvo gaunamos tikslinės dotacijos – tokias aplinkybes pripažino šiai mokyklai vadovavusi Audra Uselienė, nuteista už dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Iš pareigų atleistai direktorei paskelbtas nuosprendis įsiteisėjo spalio 7 d. A. Uselienei skirta bauda, taip pat uždrausta dvejus metus užimti vadovaujančias pareigas savivaldybės arba vyriausybės tarnyboje.

Fiktyvūs moksleiviai – daugiau mokinio krepšelių

Bylos duomenimis, dar 2003 m. pradėjusi dirbti Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos direktore, A. Uselienė 2012 m. sumąstė, kaip gauti papildomą finansavimą mokyklai – direktorė priėmė fiktyvų mokinį, kuris mokykloje „mokėsi“ net penkerius metus. 2012 m. rugpjūčio 27 d. A. Uselienė panaudojo suklastotus dviejų tėvų prašymus priimti jų vaiką į mokyklos 1-ą klasę. Toks vaikas išties egzistavo, tačiau į Senamiesčio pagrindinę mokyklą stoti net neketino.

Kaip paaiškėjo, direktorė taip pat penkerius metus nurodinėjo klasės, kurioje buvo fiktyvus mokinys, auklėtojoms, direktorės pavaduotojai ir kitiems mokytojams dirbti taip, tarsi išgalvotas moksleivis išties lanko mokyklą – nurodė pildyti dienynus, rašyti pažymius, pildyti mokinio asmens bylą, surašyti mokinio pasiekimų suvestinę ir pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašą bei atlikti kitus veiksmus, kurie rodytų, kad neva esantis moksleivis realiai mokosi mokykloje.

„Mokytojams taip pat buvo duodami nurodymai, kaip jie turi elgtis Švietimo ir sporto skyriaus atliekamo patikrinimo metu, kokios pozicijos laikytis“, – pažymėta byloje.

Kad melas neišaiškėtų, direktorė ir pati klastojo dokumentus – pasirašė sutartis dėl tariamo vaiko priėmimo į mokyklą ir savo vardu priėmė atitinkamus įsakymus.

Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. į Senamiesčio mokyklos penktokų klasę taip atėjo „mokytis“ dar vienas fiktyvus mokinys, kurio istorija – kiek kitokia: nustatyta, kad A. Uselienė įkalbėjo realaus vaiko tėvą, kad šis pasirašytų fiktyvius dokumentus dėl atžalos priėmimo į mokyklą.

Pirmasis mokinys taip „besimokydamas“ gal būtų sugebėjęs baigti ir visas penkias klases, tačiau 2017 m. kovą direktorės apgaulė išaiškėjo. Tų pačių metų gegužę paaiškėjo ir antro fiktyvaus mokinio faktas.

Iš valstybės biudžeto – vos keli tūkstančiai

Stojusi prieš teismą, A. Uselienė kaltę pripažino ir paaiškino, kad taip elgėsi norėdama gauti tikslinę dotaciją mokyklai. Konstatuota, kad savo veiksmais direktorė padarė didelę žalą valstybei ir mokyklos reputacijai. Tiesa, „didelė“ žala kelia klausimų – byloje nurodoma, kad penkerius metus „mokęsis“ moksleivis valstybei kainavo 4911 eurų, o už antrąjį mokinį, neva besimokiusį mokykloje nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. kovo, valstybės biudžetas atseikėjo tik 195 eurus.

Įdomi aplinkybė – Ukmergės rajono savivaldybė, atleidusi A. Uselienę iš direktorės pareigų, už priverstines pravaikštas jai turėjo sumokėti 3525 eurus.

Pirmosios instancijos teisme A. Uselienė paaiškino, kad 2012 metai, kuomet fiktyviai į mokyklą priimtas pirmasis mokinys, buvo labai sudėtingi, mokytojai, pažįstami buvo kviečiami ieškoti vaikų, būsimų pirmokų.

Direktorė nurodė turėjusi pirmojo moksleivio senelio rašytą prašymą ir per daug į aplinkybes, ar jis realiai lankys mokyklą, nesigilinusi.

Rūpinosi darbo vietomis?

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai praeitą gegužę A. Uselienę buvo pripažinę kalta dėl dviejų dokumentų klastojimo epizodų ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Nuosprendžiu nuteistajai buvo skirta 3012,8 euro dydžio bauda, taip pat uždrausta dvejus metus dirbti vadovaujantį darbą valstybės ar savivaldybės institucijose.

Tačiau nuosprendis įsiteisėjo tik spalio 7 d., kai bylą dar kartą peržiūrėjo Vilniaus apygardos teismas. Į pastarąjį kreipėsi nuteistoji Ukmergės gyventoja, prašydama panaikinti jai paskirtą baudą, išteisinti dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir perduoti pagal laidavimą gyvenimo draugui.

A. Uselienė teigė, kad savo veiksmais siekė naudos mokytojų kolektyvui ir bandė išlaikyti darbo vietas. Taip pat buvusi mokyklos direktorė teigė, kad nėra pagrindo neatleisti jos nuo bausmės pagal laidavimą.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Uselienė savo kaltės nepripažino, o prabilusi teisme menkino savo kaltę ir teisinosi aplinkybėmis. Skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija nutarė jį atmesti, todėl nuteistai direktorei teks susimokėti paskirtą kelių tūkstančių eurų baudą.

Alfa.lt