Skandalas moterų kalėjime: už garsaus nusikaltėlio ištekėjusi kalinė apkaltino pareigūną ją terorizuojant

Panevėžio moterų kalėjime įsiplieskė skandalas, kurio aplinkybes neseniai teko aiškintis Regionų administraciniam teismui – į jį kreipėsi šioje įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekanti nuteistoji, apkaltinusi kalėjimo pareigūną jos persekiojimu ir pareikalavusi iš Lietuvos valstybės 10 tūkst. eurų. Tiek esą verta žala, kurią jai padarė kalėjimo darbuotojas.

Ši kalinė, prabilusi apie neva patiriamą terorizavimą – už narkotikų platinimą į moterų kalėjimą patekusi Samanta Bumblė. Nors ši nuteistoji nėra itin garsi, šiokio tokio žinomumo moteriai netrūksta – prieš keletą mėnesių S. Bumblė atsivėrė „Delfi“ portalo laidai „Skandalinga išpažintis“, kurioje teigiama, kad kalėdama moteris ištekėjo už garsaus kriminalinio šulo.

Užuominų, kad tokių vestuvių kalėjime išties būta, galima rasti ir kalinės feisbuko paskyroje – nors nuteistiesiems ir nuteistosioms internetu naudotis draudžiama, prieš keletą metų kalinė įkėlė nuotrauką iš, kaip galima suprasti, savo vestuvių.

Tikino, kad smurtas nesibaigia iki šiol

Kaip savo skunde teismui nurodė kalinė, trejus metus – nuo 2021 m. sausio iki 2024 m. kovo pradžios – vienas konkretus kalėjimo vyr. pareigūnas su ja šiurkščiai elgėsi ir ją žemino, naudojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą.

Anot S. Bumblės, dėl šio pareigūno ji surašė ne vieną skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, tačiau pastaroji jokių pažeidimų nenustatydavo.

Kalinė teismui bandė įrodyti, kad visgi yra vienas atvejis, kai įrodymai apie prieš ją naudojamą smurtą – kaip ant delno. Anot moters, 2024 m. sausio 23 d. vaizdo registratoriumi buvo užfiksuota, kaip šis pareigūnas prieš ją smurtauja, naudoja psichologinį smurtą, žemina, grasina ir bando smūgiuoti ranka.

Teisme S. Bumblė teigė, kad teroras prieš ją tęsiasi iki šiol – ji jaučia stresą, baimę, jos kameroje nuolat atliekamos kratos, suverčiami daiktai, taip siekiant jai sukelti diskomfortą.

Kalėjime dėjosi neleistini dalykai

Kaip paaiškėjo, įvykis, nutikęs 2024 m. sausį, prasidėjo nuo… saldainių. Būtent pastarieji S. Bumblę įpainiojo į keistą ir nesusipratimų kupiną istoriją, kurioje kalinė iš pradžių buvo įtarta neleistinų daiktų gabenimu tarp kamerų, vėliau reabilituota, tačiau neva patyrusi smurtą.

Tądien tarp 18–19 valandos vienas iš pareigūnų per kameras pastebėjo neeilinį dalyką – viena iš kalinių savo kameroje prie siūlo pririšo paketėlį, o po to šis paketas siūlu buvo pakeltas į aukščiau esančią kamerą.

Tokie dalykai kalėjime – neleistini, todėl pareigūnas informavo savo kolegas, kad šie išsiaiškintų, ką sugalvojo kalinės.

Peržiūrėję vaizdo įrašą kolegos įsitikino, kad išties iš vienos kameros į žemesnę buvo nuleistas siūlas su svarmeniu, tuomet prie siūlo pririštas paketas su celofaniniu maišeliu (teismo sprendime nurodoma, kad toks veiksmas tarp kalinamųjų yra vadinamas „Arkliu“ – juo kalinamiesiems dažnai perduodami uždrausti turėti daiktai, mobiliojo ryšio telefonai, švirkštai, uždrausti maisto produktai ir kiti dalykai).

Nors iš vaizdo įrašo nepavyko nustatyti, į kurią tiksliai kamerą pateko paketas, iš kamerų išsidėstymo ir siūlo padėties buvo aišku, kad yra trys kameros, į kurias šis paketas galėjo patekti, ir nutarta visas tris patikrinti. Vienoje kameroje, būtent S. Bumblės, ant palangės rasti du celofaniniai paketai su saldainiais, o kitoje – pastebėta, kad išlaužtas kameros langas.

S. Bumblei teko aiškintis dėl pažeidimo, kurio, kaip paaiškėjo, nepadarė. / YouTube

O tuomet nutiko tai, kas ir privedė prie konflikto – viena iš kalinių pareigūnams pareiškė, kad tai ji perdavė rastus saldainius S. Bumblei. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, melavo. Bet tuo metu pareigūnai šito nežinojo, o kadangi vienoje kameroje ant palangės aptiko saldainius ir celofaninius paketus, kurie buvo bent išoriškai panašūs į užfiksuotą vaizdo kameros paketą, kilo pagrįstų įtarimų, kad S. Bumblė kalėjime užsiima „kontrabanda“ – iš kitos kameros neleistinu būdu gavo saldainių.

Nutarus, kad tai ši kalinė yra pažeidėja, vienas iš pareigūnų (tas pats, kurį moteris kaltino smurtu) liepė atvesti ją pasiaiškinti. Tačiau, kaip pats nurodė, greitai išgirdo, kad S. Bumblė, dar neatvesta pasiaiškinti, garsiai šūkavo ir reiškė savo nepasitenkinimą.

Atvesta į budėtojų dalį moteris ir toliau elgėsi emocingai, visiškai nereaguodama į reikalavimus parašyti paaiškinimą ir išdėstyti savo įvykių versiją, nors pastarieji buvo pakartoti keliolika kartų. Užuot pasiaiškinusi, S. Bumblė, anot kalinei užkliuvusio pareigūno, ginčijosi, vilkino laiką, reikalavo nedelsiant atiduoti saldainius ir parodyti vaizdo įrašą.

Kalinės nemalonėn pakliuvęs pareigūnas teigė, kad su ja bendravo griežtai, principingai ir garsiai. Galiausiai S. Bumblė nusileido, išdėstė savo įvykių versiją ir ėmė rašyti paaiškinimą.

O tuomet ėmė aiškėti, kad greičiausiai kameromis užfiksuoti ne saldainiai, kurie buvo rasti pas S. Bumblę.

Nuspręsta atlikti nuodugnias kratas visose trijose kamerose, į kurias galėjo patekti vaizdo kameros užfiksuotas paketas, detaliai patikrinti visas galimas slėptuves. O jas atlikus paaiškėjo, kad kameroje, esančioje virš S. Bumblės kameros, pas kitą kalinę buvo rastas ir siūlas, ir pats jau praplėštas paketas, kuriame buvo draudžiamų dalykų. Tačiau, kaip paaiškėjo, per tą laiką, kol S. Bumblė ginčijosi ir nenorėjo paklusti pareigūnui, dalis šių draudžiamų daiktų jau buvo sunaudota.

Savo saldainius kalinė atgavo, o vėliau pripažino, kad su pareigūnu bendravo pakeltu tonu ir pasipiktinusi, tačiau esą turėjo tam priežasčių – jei neva neteisėtai liepta rašyti pasiaiškinimą, tačiau jo ji nenorėjo ir esą neturėjo rašyti: pasiaiškinimas, pasak S. Bumblės, rodo, kad esi kaltas, o ji norėjo rašyti paaiškinimą.

Moteris taip pat tikino, kad vaizdo registratoriumi užfiksuota, kaip pareigūnas bandė sugriebti ją rankomis už kaklo, tačiau vaizdo medžiaga dėl jai nežinomų priežasčių neišsaugota.

Kaltų nėra, pinigų negaus

Teisme kilo ginčas, kas gi išties vyko tuo metu, kai neteisingai apkaltinta S. Bumblė atsisakė pasirašyti pasiaiškinimą ir ginčijosi su pareigūnu, kurį kaltina jos terorizavimu.

Pati kalinė teigė, kad patyrė smurtą, o Lietuvos kalėjimų tarnyba palaikė pareigūną ir teigė, kad šis bendravo griežtai ir reikliai, kalbėjo garsiai, tačiau tai nėra smurtas – kalinė turi paklusti teisėtiems reikalavimams.

Regionų apylinkės teismas buvo Kalėjimų tarnybos pusėje – teisėja Jolita Rasiukevičienė konstatavo, kad iš byloje esančios vaizdo medžiagos nematyti, kad prieš moterį buvo smurtauta ar kaip kitaip jai grasinta. O jeigu smurto nepatyrė, tai ir žalos atlyginti niekam nepriklauso.

Teisėja taip pat pastebėjo – nors S. Bumblė teigė, kad pareigūno teroras prieš ją tęsėsi kelerius metus, jokių įrodymų nepateikė, tik abstrakčius pareiškimus.

Nors teismas kalinės skundą atmetė, moteris dar gali nenuleisti rankų – nepalankus teismo sprendimas gali būti skundžiamas.