Skambiausi 2019-ųjų nusikaltimai ir bylos. I dalis

2019-ieji buvo kaip reta įdomūs metai – šiemet visuomenė sužinojo apie dar nematyto kalibro ikiteisminį tyrimą, palietusį daugybę teisėjų ir advokatų, pramintą Teisėjų korupcijos byla, į Lietuvą po šešerių metų sugrįžo Neringa Venckienė, turinti atsakymus į dar neatsakytus pedofilijos skandalo klausimus. O kur dar daugybė mažesnio atgarsio sulaukusių, bet ne mažiau įdomių įvykių.

Alfa.lt pabandė surikiuoti ir trumpai apibendrinti svarbiausius praėjusių metų įvykius.

Teisėjų korupcijos byla

Be konkurencijos vienas ryškiausių 2019-ųjų įvykių yra vadinamoji Teisėjų korupcijos byla, atskleidusi korupcinius ryšius tarp teisėjų, ištisų advokatų kontorų ir jų klientų.

Visuomenei šis rezonansinis tyrimas buvo pristatytas vasarį, teisėsaugai atlikus kratas pas dešimtis asmenų ir daugybę įtariamųjų sulaikius. Itin netikėta buvo tai, kad tarp sulaikytųjų buvo aštuoni Temidės tarnai: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Valdimaras Bavėjanas, Viktoras Kažys ir Konstantinas Gurinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, LAT teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, administracinių teismų teisėjai Arūnas Kaminskas ir Gintaras Čekanauskas.

Kartu su teisėjais buvo sulaikyti ir penki advokatai, kai kurie iš jų – Romualdas Mikliušas, Drąsutis Zagreckas, Giedrė Cimbolienė – yra pakankamai gerai žinomi. D. Zagreckas laikomas vienu pagrindinių tarpininkų tarp teisėjų ir teisiamųjų, vykdęs „prekybą teisingumu“.

Už palankius sprendimus teisėjams galėjo būti žadama ir mokama nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų, bendra kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.

Nuvilnijus pirmosioms žinioms apie sulaikytus teisėjus bei advokatus, pamažu ėmė aiškėti skandalingi jų ryšiai ir susitarimai – teisininkai už pinigus galėjo pirkti Temidės tarnų palankumą kontrabandos karaliumi tituluojamam Viliui Karaliui, kitiems sunkiems nusikaltėliams, kuriems grėsė griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Neringa grįžo į Lietuvą

Neabejotinai vienas svarbiausių metų įvykių yra garsiosios bėglės, buvusios teisėjos ir Seimo narės, „tetos“ N. Venckienės pargabenimas į Lietuvą.

Garsioji pedofilijos skandalo veikėja iš tėvynės pabėgo 2013 m. balandį ir daugiau nei šešerius metus gyveno JAV, Čikagoje, kol šių metų lapkričio pradžioje buvo parskraidinta į Lietuvą. Iš pradžių bėglė buvo laikoma suimta, tačiau vėliau Vilniaus apygardos teismas N. Venckienę paleido į laisvę, motyvuodamas tuo, kad į JAV moteris išvyko dar nepaskelbus jos paieškos, todėl formaliai negali būti laikoma bėgle.

Lietuvoje N. Venckienei galiausiai teks stoti prieš teismą ir atsakyti dėl galimai padarytų nusikaltimų. Tačiau pastarieji, iš pradžių skambėję labai grėsmingai, dabar atrodo gerokai švelniau – buvusiai Seimo narei pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei.

Anksčiau N. Venckienei buvo peršami 13 galimai padarytų nusikaltimų, tarp kurių – ir vaiko tvirkinimas.

Jurbarko politikės sūnus išžagino ir sumušė paauglę

Jurbarkas – palyginus nedidelis miestelis Suvalkijoje – 2019 m. patraukė dėmesį virtine kriminalinių įvykių. Tačiau bene daugiausia dėmesio sulaukė su Jurbarku susijęs, tačiau ne pačiame Jurbarke įvykęs nusikaltimas.

Gegužės 25 d. Tauragės rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje surengtame klasės vakarėlyje buvo įvykdytas sunkiai protu suvokiamas nusikaltimas – septyniolikmetė mergina buvo stipriai sumušta, jai buvo sulaužytas žandikaulis ir išmušti 6 dantys, sužalota trachėja, sukrėstos smegenys. Mokslo metų pabaigą šventusi mergina galiausiai atsidūrė reanimacijoje, jos artimieji per feisbuką kreipėsi į visuomenę, prašydami pagalbos.

Paaiškėjo, kad paauglė buvo sumušta Jurbarko politikės sūnaus, kuriam vėliau nustatytas 1,12 prom. girtumas – vakarėlio dalyviai nepilnametį vaikiną, kurio amžius saugo smurtautoją nuo pavardės ir vardo atskleidimo, užtiko jau besiruošiantį išniekinti merginą. Vaikinas, kurio abu tėvai priklauso Darbo partijai, o motina dirba Jurbarko savivaldybėje, buvo suimtas, tačiau po kurio laiko paleistas.

Visuomenę itin piktino tai, kad nusikaltėlis – politikės atžala, o tėvų įtaka ir turtai gali padėti jam išsisukti nuo atsakomybės. Iš pradžių vaikinas kaltę neigė, tačiau, kai spalio pabaigoje prokurorai paskelbė užbaigę ikiteisminį tyrimą, paaiškėjo, kad kovotojas kaltę visgi pripažįsta. Dėl seksualinio prievartavimo ir pasikėsinimo išžaginti jam gresia iki 10 metų laisvės atėmimo.

Lietuvai istorinėje byloje paskelbtas nuosprendis

Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos teisme buvo paskelbtas Lietuvos valstybei istoriškai svarbus nuosprendis Sausio 13-osios byloje – teisėjai buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausį, šturmuojant televizijos bokštą ir kitus strategiškai svarbius objektus.

Didžioji dauguma buvusių sovietų smogikų, bandžiusių ginklo jėga išlaikyti okupantų įtaką Lietuvoje, nuteisti už akių – nors bausmės jiems paskirtos, jų atlikti nuteistieji nesiruošia. Realios bausmės tikėtis gali tik Lietuvoje suimtas ir jau penkerius metus kalintis Kaliningrado gyventojas Jurijus Melas bei vilnietis Genadijus Ivanovas.

Nuosprendis Sausio 13-osios byloje sulaukė neigiamos Rusijos reakcijos – Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad nuosprendis yra politiškai motyvuotas, grįstas manipuliavimu faktais.

Po vaikų mušimo skandalo – kelias į Seimą

2019 m. dalis visuomenės atidžiai sekė kaunietės Eglės Kručinskienės istoriją. 2018 m. rugsėjį buvo pradėtas tyrimas dėl motinos elgesio, mat E. Kručinskienę praeivis matė Panemunės parke sudavus savo mažamečiui vaikui.

Po gauto pranešimo pradėtas tyrimas dėl smurto prieš vaikus, abu Kručinskų šeimos vaikai buvo paimti ir grąžinti tik kilus dideliam skandalui – visuomenė, įaudrinta iš šeimų atimtų vaikų istorijų, itin jautriai reagavo į E. Kručinskienės situaciją.

Nors moteris laikyta smurtautoja, praėjusią gegužę Kauno apylinkės teismas išteisino E. Kručinskienę, o spalio pabaigoje išteisinamąjį nuosprendį dar kartą pakartojo Kauno apygardos teismas. Netrukus kaunietė paskelbė apie savo planus kartu su Nagliu Puteikiu kitais metais kandidatuoti į Seimą.

Žiauriai nužudyta paauglė mirti galėjo dėl intymių paslapčių

Metų pradžioje Lietuvą sukrėtė Vilniuje įvykdyta septyniolikmetės merginos žmogžudystė – sausio viduryje iš Globos namų pabėgusi mergina dingo be žinios ir tik vasario 5 d. buvo rasta Vilnelės upėje.

Globos namuose gyvenusi paauglė, pabėgusi iš gyvenamosios vietos, po kelių dienų apsilankė Naujojoje Vilnioje, bute, kuriame gyveno tris kartus teistas Pavelas Volodko. Su pastaruoju septyniolikmetė buvo visai neseniai susipažinusi socialiniuose tinkluose.

Atvykus paauglei, bute buvo ne tik P. Volodko, bet ir jo draugai – Julija Samoilenko bei Marius Blaževičius. Kaip paaiškėjo, iš pradžių jie visi bendravo ir vartojo alkoholį, tačiau vėliau naujieji pažįstami sužvėrėjo – ėmė iš globos namų gyventojos tyčiotis, mušti, taip pat grasino sužaloti ir nužudyti.

Vėliau M. Blaževičius ir J. Samoilenko nuėjo miegoti, o P. Volodko paauglę išsivedė į lauką. Jauno vyro motyvai nėra aiškūs, tačiau P. Volodko atsivedė merginą prie Vilnios, šalia tiltelio, itin žiauriai nužudė, o kūną įmetė į upę.

Ryte P. Volodko papasakojo J. Samoilenko ir M. Blaževičiui, kad nužudė paauglę, tačiau šie nepranešė teisėsaugai apie padarytą nusikaltimą.

Kodėl buvo nužudyta mergina, gali nepaaiškėti, mat rugsėjį trijulei stojus prieš teismą nuspręsta bylą nagrinėti neviešai. Tikėtina, kad taip pasielgta dėl intymių teisiamųjų ir žuvusios merginos ryšių.

Teismą pasiekė „Snoro“ byla

Prieš pat 2019-ųjų pabaigą prokurorai Vilniaus apygardos teismui perdavė buvusiems „Snoro“ banko valdytojams, Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui, iškeltą bylą.

Abu bankininkai, po 2011 m. „Snoro“ griūties pabėgę į užsienį ir dabar gyvenantys Rusijoje, yra kaltinami didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimu, didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, apgaulingu banko buhalterinės apskaitos tvarkymu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad nuo 2008 m. rudens iki 2011 m. vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. eurų vertės) banko „Snoras“ piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijoje veikiančiuose bankuose. Taip pat nuo 2009 iki 2011 m. buvo atlikti du didelės vertės galimai neteisėti sandoriai su „Snoro“ turtu.

Iš viso R. Baranauskas ir V. Antonovas galėjo padaryti žalos, vertinamos 0,5 mlrd. eurų.

Verdiktas kontrabandos karaliui

Spalio viduryje teismas užvertė ilgus metus nagrinėtą bylą, iškeltą vienai didžiausių Lietuvos kontrabandininkų gaujų ir jos vadovui, kontrabandos karaliumi vadinamam V. Karaliui.

Prieš tai keturis kartus teistas buvęs pareigūnas šįkart buvo nuteistas kalėti 13 metų. Kartu su juo nuosprendį išgirdo dar 21 asmuo, tarp jų – ir Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus sūnus Aivaras. Dar du kaltinamieji buvo išteisinti.

V. Karaliaus ir Svajūno Čebatoriaus sukurta kontrabandininkų gauja veikė 2009–2010 m. Per šiuos metus į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis vilkikais neteisėtai įvežta ir išvežta cigarečių, kurių muitinė vertė viršijo 10 mln. eurų. Nelegaliai per sieną gabenta arba bandyta pergabenti daugiau nei 84,6 mln. vienetų kontrabandinių rūkalų.

Skirtis panorusią mylimąją pasmaugė pavadžiu

2019-ųjų liepą Kauno pakraštyje esančiame Marvelės žirgyne buvo įvykdytas žiaurus nusikaltimas – šalia žirgyno esančiame bunkeryje buvo rastas jaunos moters kūnas.

Netrukus paaiškėjo, kad tai – grožio specialistė Dovilė Nakaitė, o ją nužudė 18 metų vyresnis sugyventinis, žirgyne arklininku dirbęs Artūras Helmas.

Vyras pripažino, kad 33 metų mylimąją pasmaugė pavadžiu, o kūną karučiu nuvežė į apleistą bunkerį, tačiau tikino, kad D. Nakaitė pati išprovokavo konfliktą – moteris jau prieš kelis mėnesius buvo nusprendusi pasukti skirtingais keliais, tačiau atvykusi į žirgyną pribloškė buvusį sugyventinį: pareiškė, kad jau turi naują vyrą, ir paprašė A. Helmo išsikraustyti iš jų namų, kad vietoje jo galėtų atsikelti naujasis širdies draugas.

A. Helmas teigė, kad prieš tai bandė taikytis su drauge, tačiau kai išgirdo, kad D. Nakaitė jau susirado naują draugą, įpyko ir pasmaugė moterį. Vėliau, supratęs, ką padarė, dar bandė ją nesėkmingai gaivinti.

Gruodžio viduryje Kauno apygardos teismas arklininką pripažino kaltu ir skyrė jam 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

„Tvarkai ir teisingumui“ pakvipo teisingumu

Metų pradžioje Panevėžyje buvo pradėta nagrinėti „Tvarkos ir teisingumo“ partijos korupcijos byla.

Šioje byloje – visa plejada kaltinamųjų: į tiesiamųjų suolą kaip juridinis asmuo sėdo „Tvarkos ir teisingumo“ partija, buvęs „tvarkietis“ Seimo narys Rimas Antanas Ručys, verslininkai Rolandas Skaisgirys, Peisachas Kačerginskis, Giedrius Rakauskas, Vytautas Banys ir Justinas Garliauskas.

„Tvarkiečių“ partija prieš teismą stojo dėl to, kad iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto galėjo gauti daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų), o verslininkai įtariami prisidėję prie šių schemų. Žinoma, ne už ačiū – siekta „tvarkiečių“ poveikio Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų viešuosiuose pirkimuose. 2013–2014 m., kai padaryti įtariami nusikaltimai, šioms ministerijoms vadovavo būtent „tvarkiečių“ deleguoti atstovai.

„Tvarkai ir teisingumui“ pagal kaltinimus gresia 1,9 mln. eurų dydžio bauda, fiziniams asmenims – iki aštuonerių metų nelaisvės.

Alfa.lt