Skaitytojų laiškai

Iškraipyti vietovardžiai

Reikėtų savaitraščio skaitytojams pranešti apie iškraipytus Šiaulių apylinkių vietovardžius:

1) DAINAI, o ne Dainos.

2) DAUSIŠKIAI, o Daušiškiai.

3) JUODENKIAI, o ne Juodinkiai.

Vietovardžius reikia rašyti remiantis dokumentais ir vietinių gyventojų liudijimais, o ne taip, kaip užsimano koks nors juos „modernizuoti“ užsimanęs klerkas. Minėtas Šiaulių rajono kaimas yra Dainai, o ne Dainos. Tačiau jeigu nuo Kuršėnų aplinkkelio pasuksite Šiaulių link į senąjį vieškelį, jus pasitiks klaidinantis užrašas – DAINOS. Atkurtoje Pirmojoje Respublikoje (1918–1940) vykdant žemės reformą, buvo išdalytas netoli Šiaulių buvęs Gytarių dvaras. Tada žemės gavo ir mano a. a. tėvelis, Lietuvos karys savanoris, puskarininkis Jonas Jasaitis. Aš gimiau ir užaugau Dainuose, o ne Dainose.

Lankiau pradinę mokyklą, įsikūrusią gretimame Dausiškių kaime. Šią mokyklą ant Dausiškių kaimo kalnelio pastatė Lietuvos Pirmosios Respublikos valdžia, vykdydama tuometę švietimo reformą. Joje taip pat mokėsi vaikai, gyvenę Dainų, Vijolių, Kuprių, Juodenkių, Pailių ir kituose gretimuose kaimuose. Mokyklos pastatas yra išlikęs iki šiol, tačiau dabar jis paverstas gyvenamuoju namu.

Tos reformos metu įkurtų mokyklų pastatai buvo gana kuklūs, bet praktiški: vienaaukščio namo vienoje pusėje – klasė, kitoje – butas mokytojui. Mano pirmoji mokytoja buvo Pranė Jankutė, nuostabi pedagogė, nužudyta 1949 metais. Jokioje Voveriškių mokykloje, kaip dabar rašinėjama, ji niekada nedirbo. Mano keturių klasių baigimo pažymėjime parašyta, kad baigiau Dausiškių pradinę mokyklą.

Šis kaimo pavadinimas susijęs su gražiu lietuvišku žodžiu „dausos“. Kai dabar atidarytos naujos kapinės, tikrai būtina jas vadinti tikruoju istoriniu vardu. Apie tai Šiaulių spaudoje jau buvo rašyta: žr. „Šiaulių naujienos“, 2021-04-08. Rajono švietimo įstaigų archyviniuose pavadinimuose taip pat vyrauja Dausiškiai, o ne Daušiškiai. Tiesa, šioje publikacijoje prikimšta ir įvairių iš antrinių šaltinių surinktų prieštaringų postringavimų apie neva teisėtą Daušiškių pavadinimą.

Peržiūrėdamas kitų gretimų kaimų pavadinimus, radau dar vieną iškraipytą vietovardį – Juodinkiai. Tikrasis kaimo pavadinimas – JUODENKIAI. Būtent iš šio kaimo į Dausiškių mokyklą ateidavo mano bendraklasis V. Dargužas ir kt. Matyt, kažkokiam, atsiprašant, raštininkui, pasirodė, kad kaimo pavadinimą reikia susieti su žodžiu „juodinti“, kaip ir Dainus – su „dainomis“.

Vietovardžių iškraipymas – visoje Lietuvoje paplitusi bėda. Kartais jau būna net sunku atskirti, kuris iš jų teisingas, o kuris – sudarkytas. Štai du pavyzdžiai: Karčiamai (Radviliškio r.) dabar – Karčiamos, nes kažkam susirodė, kad reikia „taisyklingai“ vadinti. Bet, studentai būdami, visada sakydavome Karčiamai. Bendrakursės iš taip vadintos gyvenvietės atvykdavo. Prieš kurį laiką kažkoks veikėjas buvo nusprendęs, kad reikia rašyti Juozapavas, nors tikrasis bažnytkaimio pavadinimas – Juozapava (Šiaulių r.). Laimei, vietos bendruomenė apsigynė. Bet štai naujųjų kapinių pavadinimą būtina ištaisyti. Tikrai – Dausiškiai, bet ne Daušiškiai.

O ir mokytojos Pranės Jankutės biografija pasibaisėtinai iškraipyta. Buvo labai gerbiama mokytoja ir ji niekada nebuvo sovietų režimo kolaborantė. Bet gyventi sovietmečiu nebuvo lengva. Jos laidotuvėse dalyvavo tiek žmonių, kiek niekada daugiau neteko matyti. Daugiau nei per valdžios suvarytas „gegužines“ (Gegužės pirmąją) arba per „spalines“. Gal ateis laikas, kai bus atsakyta, kas iš tikrųjų užsakė ją nužudyti... Nors ir archyvai gali būti anuo metu suklastoti, tačiau žmonių nuoširdžios pagarbos nelaimėsi, jei nebūsi to vertas. P. Jankutė ne vieną šeimą nuo išvežimo į Sibirą išgelbėjo.

Jūsų laikraštis – labai turiningas, kelia įdomius klausimus. Todėl ir parašiau.

Dr. Jonas Jasaitis, „Mokslo Lietuvos“ vyriausiasis redaktorius