Skaitytojo patirtis: buvau priverstas mesti gerą darbą, nes bosė prie manęs priekabiavo

Tai yra etaplius.lt piliečio-reporterio nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako.

Kadangi visame pasaulyje nuvilnijo seksualinio priekabiavimo skandalai ir tikriausiai 99 procentai aukų buvo moterys, nusprendžiau parodyti, kad yra ir kita medalio pusė.

Viskas prasidėjo prieš pusmetį, kuomet ilgalaikis mano vadovas išėjo tėvystės atostogų ir jo vieton stojo jauna moteris – Greta (vardas pakeistas). Iš pradžių visi džiaugėmės, IT kompanijoje moterų nedažnai pamatysi, taigi mums, vyrukams, buvo smagu. Be to, pagalvojome, kad 27-erių metų vadovė įpūs į kompaniją naujų vėjų. Ką aš galiu pasakyti – tikrai neklydome, tik, kad ne gerąja prasme.

Įdomybės darbe prasidėjo jau po svaitės. Bosė kvietėsi mus po vieną į savo kabinetą, atseit norėdama „geriau pažinti mūsų asmenybes“. Taip gavosi, kad aš ėjau paskutinis. Šitoje vietoje noriu paminėti, kad mūsų komandoje dirba dešimt žmonių – keturi dar jauni studentai, 3 vyrai, kuriems jau virš 40 metų, viena mergina ir aš (man 29 metai).

Manau, kad būtent dėl amžiaus aš ir tapau šios siurbėlės auka. Taigi, atėjau pas Gretą į kabinetą. Ji mane gana atvirai nužvelgė, prasisegė 2 palaidinės sagas, pasiskundusi kaip jai staiga paliko labai karšta. Na, pradžioj nesureagavau (nors pagalvojau, kad bus kuo juokais pasigirti kolegoms, kaip užkaitinau merginai kraują).

Kai ji baigė savo mini erotinį spektaklį, prasidėjo tardymas tiesiogine to žodžio prasme, o klausimai buvo gana įdomūs: kiek man metų? Ar turiu draugę? Ar mėgstu trumpalaikius santykius? Ką manau apie darbuotojo ir vadovo intymius santykius? Kas mane jaudina? Ar turiu kokių nors ypatingų fantazijų? Ir t.t.

Kaip jau supratote, klausimai buvo tikrai keistoki, neslėpsiu, pasimečiau, bet ir pasirodė smagu, kad jauna, graži ir nemažai pasiekusi mergina rodo tokį dėmesį. Taip gavosi, kad susitarėme po darbo nueiti atsigerti kavos ir „artimiau susipažinti“. Kai baigiau darbą, jos kabinete jau nebebuvo, pagalvojau, kad išėjo manęs palaukti lauke, tačiau jos nebuvo ir ten, na dar kiek palūkuriavau, tuomet pasijutęs kaip kvailys ir užpykęs išvažiavau namo.

Kitą dieną atėjęs į darbą radau raštelį: „kuo ilgiau lauksi – tuo skanesnis bus vaisius“, prisipažinsiu, vos nepaspringau iš juoko, kai perskaičiau. Nusprendžiau, kad moterytei arba morčius, arba ji nusprendė taip pajuokauti. Apsisprendžiau, kad nuo šiol ją ignoruosiu.

Na ir ką jūs manot, prasidėjo „linksmybės“ - kiekvieną dieną keisti rašteliai, dažni iškvietimai į jos kabinetą su pačiomis kvailiausiomis priežastimis, kas man greitai pradėjo gerokai įkyrėti. Po mėnesio tokių nesąmonių ėmiau ir tiesiai šviesiai jai pasakiau, kad tarp mūsų nieko nebus ir tegul pasiieško kito objekto, kuris patenkintų jos potraukius.

Toks mano požiūris priekabiautojai labai nepatiko, tad bjaurybė pradėjo grasinti, kad už tai, jog ją atstūmiau, mano gyvenimą pavers pragaru. Na ir jai beveik pavyko. Prasidėjo nepasitenkinimas mano darbu, viskas, ką padarydavau, būdavo blogai, ėmė mane skųsti vadovybei, o ypač padėtis pablogėjo kuomet susiradau merginą.

Manau, kad ji tikrindavo mano „Facebook“ profilį, nes po to, kai ten pasiskelbiau, kad draugauju su Erika (vardas pakeistas), kitą dieną ant stalo radau atspausdintą ir subadytą savo merginos nuotrauką. Erikai iš netikrų „Facebook“ anketų pradėjo piltis žinutės apie mane, koks aš bjaurybė, mergišius ir visoks koks.

Galų gale viskas baigėsi tuo, kad parašiau prašymą išeiti iš darbo. Taip pat nuėjęs pas tą raganą pagrasinau, kad jei nepaliks manęs ir mano draugės ramybėje, aš kreipsiuosi į policiją. Nors ji ir apsimetė, kad nežino apie ką kalbu ir net sugebėjo apsiverkti – žinutės draugei liovėsi.

Tai va, negalvokit, kad gašlūs priekabiautojai gali būti tik vyrai, nes moterys ne ką geresnės, gal tik, mes vyrai, savo istorijas būname linkę dažniau pasilaikyti sau.