Skaitmeninimo projektas praveria duris į praeitį ir istoriją

Nesistebime, kokiais sparčiais žingsniais šiuolaikinės technologijos diegiamos moksle, švietime, pramogų versle. Ne išimtis – ir religija bei bažnyčios. Būtent jose amžių amžius buvo fiksuojami svarbiausi mūsų gyvenimo įvykiai – gimimas, krikštas, santuokos, mirtys. Bažnyčiose metų metus saugomos knygos bluko ir dilo. Todėl nenuostabu, kad atėjo laikas jas skaitmenizuoti.

Nesistebime, kokiais sparčiais žingsniais šiuolaikinės technologijos diegiamos moksle, švietime, pramogų versle. Ne išimtis – ir religija bei bažnyčios. Būtent jose amžių amžius buvo fiksuojami svarbiausi mūsų gyvenimo įvykiai – gimimas, krikštas, santuokos, mirtys. Bažnyčiose metų metus saugomos knygos bluko ir dilo. Todėl nenuostabu, kad atėjo laikas jas skaitmenizuoti.

Apie skaitmenizaciją buvo prabilta dar 2016 metais. Vyriausiojo archyvaro tarnyba ir joje dirbantys specialistai parengė projektą „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“. Jis pradėtas įgyvendinti 2019 metais, jau įveiktas trečiasis etapas. Suskaitmenizuoti bažnyčiose laikomus dokumentus pradėta nuo Vilniaus vyskupijos. Antame etape buvo skaitmenizuota Panevėžio vyskupijos arhyvinės knygos bei kiti dokumentai. Kaišiadorių vyskupijai buvo skirtas trečiasis projekto etapas. Apie jo pabaigą oficialiai pranešta vasario 12 dieną Kaišiadorių vyskupijos Birštono sakraliniame muziejuje.

Į jį atvyko Birštono vicemeras V. Kederys, Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius kunigas Kęstutis Smilgevičius, vyriausiojo archyvaro tarnybos vadovė Kristina Ramonienė, šios tarnybos archyvaras, projekto autorius Andrius Zilnys, Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras Rolandas Bičkauskas, kiti. Renginį muzika pradėjo Birštono meno mokyklos mokinės – Gabija, Beata, Elzė.

Mergaitės grojo ir dainavo. Oficialų renginį moderavo archyvaro tarnybos darbuotoja Ramunė Driaučiūnaitė. „Darbas, kurį darome, tikrai svarbus. Jo rezultatų laukia šimtai šalies gyventojų, kurie domisi savo šaknimis, suskaitmenintų knygų laukia istorikai, mokslininkai. Projektas bus baigtas 2021 metais, o plačioji visuomenė preigą turės nuo 2022 metų“, - sakė R. Draučiūnaitė.

Ji papasakojo apie pirmus du projekto etapus. Štai Vilniaus vyskupijoje 40 – tyje bažnyčių rasta ir suskaitmeninta 744 knygos, Panevėžio vyskupijoje iš 51 bažnyčios suskaitmenintų knygų gauta daugiau kaip 200 tūkst. vaizdų. Trečiajame etape, kuris skirtas Kaišiadorių vyskupijai, bažnytinės knygos paimtos iš 43 bažnyčių ir išgauta 196 tūkstančiai skaitmeninių vaizdų.

Pasak archyvarės, seniausios knygos yra septynioliktojo amžiaus. Štai Videniškių bažnyčioje rasta 1652 – 1772 gimimų knygos, santuokų knygos 1691 – 1781 metų. Labai senos bažnytinės knygos rastos Paparčių bažnyčioje, Punios, Žiežmarių bažnyčiose. Archyvaro darbuotojai, be dokumentų, rasdavo ir kitokių dalykų – parašų, piešinių. Surinkus pirminę informaciją apie Kaišiadorių vyskupijos bažnyčiose saugomas metrikų knygas, buvo suskaičiuota 701 metrikų knyga. Pradėjus skaitmeninimo darbus, metrikų knygų pateikta dvigubai daugiau – virš 1400.

Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių metrikų knygų skaitmeninių vaizdų kolekciją papildys Alytaus kraštotyros muziejuje saugomos Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios dvipusės santuokų (1691–1697) ir krikšto (1692–1697) metrikų knygos skaitmeninės kopijos. Įdomiai kalbėjo skaitmenintoja Rasa Gurčytė, Ji parodė Musninkų varpinės nuotrauką ir papasakojo apie Musninkuose vykusį gyvenimą. Ji tai atkūrė pagal rastus dokumentus. Dvarininkai Padvereckiai pastatė vietoj medinės mūrinę bažnyčią ir varpinę.

Rasta Musninkuose knyga datuojama 1694 metais, joje yra trys skyriai. Ten buvo sukurta Rožinio brolija, ji tuometiniame gyvenime buvo labai svarbi. Knygoje yra trys skyriai – sąrašas, pareigos ir lobyno sąrašas. Brolija jungė narius iš Kauno, Kernavės, Trakų. Net marui siaučiant buvo laikomasi tradicijų, daromi sąrašai. Anais laikais, pasak R. Gurčytės, buvo svarbesnis vardas, įrašai prasideda vardu Brigita, Bernardas ir t. t. Brolijos sueigos vykdavo spalio mėnesį.

Anuomet jau būdavo žiemiškas oras. Žmones užimdavo kantoriai, jie giedojo su kapela, triūbomis. Brolija turėjo raštininką. Taip pat buvo vėliavininkai su savo vėliavomis. Dvarininkai turėjo daug kaimų, populiariausia šeima buvo pavarde Ordos. Vėliau jie pasikeitė pavardę ir tapo Kvietkovskiais. Pasak skaitmenintojos, ir dabar tose apylinkėse gyvena žmonės su anuomet rastomis pavardėmis: Adomaitis, Balčiūnas, Vilkevičius. Paskutinis Rožinio brolijos įrašas padarytas 1845 metais, jie visi daryti maišyta lenkų – lotynų kalba. Lobyno sąraše buvo aprašyta 34 sidabro dirbiniai, inkrustuoti rubinais.

Deja, jų nerasta. Keliamos kelios jų dingimo versijos – sudegė gaisre, konfiskavo caro parankiniai arba pasisavino rusų kazokai. Kalbėjęs vyskupų konferencijos generalinis sekretorius K. Smilgevičius, vicemeras V. Kederys pabrėžė atlikto didelio ir kruopštaus darbo svarbą. Lietuvos archyvaro tarnybos vadovė K. Ramonienė perdavė Kaišiadorių vyskupijos generalvikarui R. Bičkauskui kompiuterio laikmeną – išorinį diską su Kaišiadorių vyskupijos 43 bažnyčių metrikų knygų, parapijiečių sąrašų, užsakų knygų ir kitų dokumentų skaitmeninėmis kopijomis. R. Bičkauskas, dėkodamas už gautą skaitmeną, pabrėžė, kiek palengvės darbas ir kunigams.

Nes, pasak kunigo, ieškant dokumentų buvo draskomos ir dar labiau gadinamos senos knygos. Tad bažnyčiose tarnaujantys žmonės jau dabar galės dirbti su skaitmena, o visuomenei teks palaukti prieigos, kuri pradės veikti po galutinio projekto užbaigimo. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba dėkoja J. E. Kaišiadorių vyskupijos vyskupui Jonui Ivanauskui, vyskupijos kurijos kancleriui kunigui Gediminui Tamošiūnui, vyskupijos dekanatų dekanams ir parapijų kunigams už projekto idėjos palaikymą ir nuoširdų bendradarbiavimą.

Autorės nuotr.