Šiuolaikinis mokymas: kaip paskaitose ugdyti emocinį intelektą ir kitus sėkmės įgūdžius

Efektyvus komunikavimas, tinklaveika, gebėjimas priimti ir suprasti kito požiūrį, laiko valdymas ir užduočių delegavimas – tai tik kelios savybės ir kompetencijos, kuriomis turi pasižymėti siekiantieji sėkmingos karjeros bet kurioje srityje. Nors tikriausiai jokiame universitete nerasite studijų programos, pavadintos „empatija“, bet kuris geras dėstytojas jums pasakys – būtinosios minkštosios kompetencijos yra ugdomos ir paskaitų metu. Gerų paskaitų metu.

„Socialiniai įgūdžiai ugdomi praktiškai – jų išmokimas yra šalutinis darbo kartu, atliekant tam tikras užduotis, efektas“, – teigia Christeris Windeløw-Lidzélius, Kaospilot verslo ir dizaino mokyklos (Aarhusas, Danija) direktorius.

Pasak edukologijos eksperto, kurio vadovaujama aukštoji mokykla garsėja taikomais inovatyviais šiuolaikinės didaktikos metodais, geru dėstytoju ne gimstama, o išmokstama būti.

„Neužtenka vien talento. Visų pirma, turi norėti būti geras dėstytojas ar mokytojas, kitaip tariant – degti aistra šiam darbui. Antra, turi trokšti padėti kitiems. Sakyčiau, kad geras dėstytojas turi turėti ir atitinkamą požiūrį, ir pašaukimą. Na, ir, žinoma, turi pats mokėti mokytis, ir puikiai komunikuoti – kai reikia, supaprastinti sudėtingus dalykus, ir išplėtoti paprastus. Geras dėstytojas yra tas, kuris ir pats išmoksta iš studentų, o ne tik juos moko“, – apibendrina C. Windeløw-Lidzélius.

Kauno technologijos universitete (KTU) organizuotuose Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumo (ECIU) meistriškumo mokymuose studijų programų vadovams jis kalbėjo apie lyderystės aukštajame moksle svarbą. Mokymuose dirbtuves vedė ir patirtimi dalijosi studijų programų vadovai ir ekspertai iš Tventės, Helsinkio, KTU ir kitų inovatyvių Europos universitetų.

Rimtumas ir smagus laiko leidimas – dera

Socialinių tinklų naudojimas paskaitų metu, gausybė video, audio ir kitokių formatų medžiagos, triukšmingos grupinės diskusijos ir išvykos, skirtos patyrinėti aptariamą fenomeną praktikoje – neretai skeptikų šiuolaikinės paskaitos įvardijamos nepakankamai „rimtomis“, turinčiomis per daug šou elementų. „Jie nieko neišmoks!“, – dejuoja dažnas.

„Aš nesupriešinčiau rimtumo ir smagaus laiko leidimo paskaitų metu. Suprantu bijančiuosius, kad per pramogų prisotintą paskaitą studentai nieko neišmoks. Bet jie nieko neišmoks ir tada, jei prezentacija bus per rimta, jei paskaitos metu kalbės tik dėstytojas“, – teigia Marjolein Dohmen, Tventės universiteto (Nyderlandai) Civilinės inžinerijos studijų programos vadovė.

Ji siūlo paskaitose išlaikyti proporciją ne tarp „rimtumo“ ir „pramogos“, o tarp dėstytojo ir studento aktyvumo. Svarbiausia dėstytojo užduotis yra priversti studentus dirbti.

Tam pritaria ir KTU dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab“ lektorė Jurgita Barynienė, teigdama, kad mokymosi procesas – tai ne tik dėstytojo reikalas, jame atsakomybe už gerus studijų rezultatus dalijasi ir dėstytojas, ir studentas.

„Vis dėlto, dėstytojai susiduria su daugybe iššūkių susijusių su tuo, kaip motyvuoti studentus ruoštis paskaitoms ir aktyviai dirbti jų metu“, – teigia J. Barynienė.

Svarbiausia yra išmokti ieškoti informacijos

„Dėstytojas negali būti vienintelis informacijos šaltinis – jis turi išmokyti studentus įvairiausių būdų, kaip rasti informacijos. Juk jauniems specialistams pradėjus dirbti, dėstytojo nebebus šalia, kad galėtų pasakyti: dabar perskaityk šią knygą, pasidomėk šiuo straipsniu ir taip toliau“, – mano Irene Visscher-Voerman, Tventės universiteto Edukologijos katedros vedėja.

Pasak šio universiteto specialisčių, žinios, kitaip tariant, paskaitos turinys, turi egzistuoti, tačiau tampa vis svarbiau studentus mokyti įgūdžių, kaip tas žinias panaudoti.

„Turi būti pusiausvyra tarp turinio ir praktinių žinių. Kiek teko susidurti su darbdavių reikalavimais, jie žinių patikrinimui skiria labai mažai laiko ir daug labiau domisi kompetencijomis – klausia jauno specialisto, kaip jis ar ji elgtųsi vienoje ar kitoje situacijoje“, – teigia M. Dohmen.

Šiuolaikiškos paskaitos – sėkmės įgūdžiams ugdyti

Atkaklumas, gebėjimas siekti ilgalaikių tikslų, emocinis intelektas – šie, šiandien „sėkmės įgūdžiais“ vadinami gebėjimai, įpročiai, asmenybės bruožai daugelio tyrėjų įvardijami kaip tie, kurie didele dalimi lemia sėkmingą asmeninį gyvenimą ir karjerą.

Paklaustos, kaip paskaitų metu greta žinių išugdyti ir studentų „minkštuosius“ gebėjimus, kurie, pasak karjeros specialistų, lemia sėkmę, ekspertės iš Tventės universiteto teigia, jog to išmokstama paskaitose taikant novatoriškus šiuolaikinės didaktikos metodus.

„Minkštuosius įgūdžius ugdome per, pavyzdžiui, projektinį metodą – kai studentai gauna užduotį, kurios atsakymas nėra aiškus, pradėję ją vykdyti, jie ir mes nežinome, kokio rezultato pasieksime. Studentai dirba kartu komandoje, dėstytojas juos prižiūri ir konsultuoja. Manau, kad tai – puikus būdas mokyti minkštųjų įgūdžių“, – teigia I. Visscher-Voerman.

Pasak edukologijos ekspertų, ypač svarbu studentams suteikti praktinių žinių. Jie sutinka, jog, nors kiekvieno dalyko dėstymas reikalauja individualaus požiūrio – kai kada reikia daugiau praktinių įgūdžių, kai kada – gilesnės intelektinės analizės – abu aspektai svarbūs.

„Geras praktikas tikrai gaus naudos susipažinęs su gilesniu teoriniu pagrindu, o teorinės studijų programos tampa naudingesnės, įdiegus praktikas. Juk verslo plano rašymas yra ne tas pats, kas verslo sukūrimas, o lyderystės studijavimas skiriasi nuo vadovavimo žmonėms“, – teigia C. Windeløw-Lidzélius.

Ribos tarp atskirų disciplinų nyksta

Nors tradiciškai daugiau praktinių įgūdžių reikalaujama iš techniškųjų mokslų absolventų, o socialinių mokslų atstovai neretai geriau moka „žongliruoti žodžiais“, šiandien takoskyra tarp skirtingų mokslo sričių ir krypčių, pasak ekspertų, nyksta. Tiek socialinių ar humanitarinių, tiek technologinių ar fundamentaliųjų mokslų atstovams reikia praktinių ir teorinių žinių, o mokymo procesas turi skatinti ieškoti sprendimų disciplinų sandūroje.

„KTU po savo stogu talpina įvairias studijų kryptis, ir tai – puikus pavyzdys tarpdisciplininių kompetencijų ugdymui, kurios yra labai svarbios į darbo rinką išeinantiems absolventams. Šiandien inovacijų kūrimas nebegali apsieiti be kūrybiško mąstymo, kurį ugdome studijų procese taikydami probleminių sprendimų, dizainu grindžiamo mąstymo, projektinio mokymosi ir kitus metodus“, – teigia Asta Daunorienė, KTU dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab“ vadovė.

Pasak jos, atsakas į šiandienos iššūkius yra vienas – kūrybiškumas, ir jo reikia tiek kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, galvojant kuo pavaišinti netikėtus svečius, kai namuose produktų pasirinkimas ribotas, tiek darbo vietoje, tiek laboratorijoje.

Į studentą orientuotas mokymas

Ji sutinka, kad dėstytojams tenka nemenkas iššūkis, atliepiant šių dienų pokyčius ir ateities iššūkius, perkonstruoti mokymo/-si procesą taip, kad studentai prisiimtų ne pasyvų, o aktyvų vaidmenį.

„Apversta paskaita, lauko tyrimai ir daugelis kitų metodų skatina studentus veikti aktyviai, gilintis į studijuojamus dalykus, kelti nepatogius klausimus ir ieškoti atsakymų“, – teigia A. Daunorienė.

KTU „EDU_Lab“ organizuotus dėstytojų kompetencijų kėlimo, didaktikos tobulinimo metoduose šiandien yra dalyvavę daugiau nei 60 proc. Universiteto dėstytojų.

„Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi KTU dėstytojais. Nors pokyčiai yra nelengvas procesas, tačiau jau šiandien universitete galime matyti kitokį, daugiau į studentą, o ne į dėstytoją orientuotą mokymo procesą“, – sako A. Daunorienė.

Kad studentai mokytųsi ne dėl testų

Pasak Kaospilot mokyklos vadovo C. Windeløw-Lidzélius, dėstytojo vaidmuo nuolat keičiasi. Jei dar prieš kelerius dešimtmečius autoritetą užsitarnaudavo tas, kuris gebėdavo jaunus žmones sudrausminti ir „įkrėsti“ proto, šiandien šis modelis nebegalioja.

„Atstumas tarp dėstytojo ir studento drastiškai sumažėjo, ir tai jau nebėra galios santykiai. Šiandien sakome, kad dėstytojas yra geras, jei jo autoritetas grindžiamas žiniomis ir patirtimi, o ne užimama padėtimi“, – teigia C. Windeløw-Lidzélius.

Pasak J. Barynienės, „Kalbančiųjų galvų“ era jau praeityje. Technologijų amžiuje yra daugybė galimybių: internetas pilnas informacijos, galime stebėti pačias geriausias paskaitas tiesiog neišeidami iš namų. Todėl šiame kontekste labiau nei bet kada anksčiau dėstytojams reikia pergalvoti paskaitų vertę.

„Informacija nelygu žinioms, todėl dėstytojo svarbiausias vaidmuo – nuvesti besimokantįjį nuo informacijos iki žinių, įtraukiant jį į mokymosi procesą, atnešant į auditoriją ne atsakymus, o klausimus. Besimokančiajam pats vertingiausias yra jo paties surastas atsakymas, o dėstytojas kaip turinio „ekspertas“ turi parodyti kelią iki atsakymo. Mūsų paskaitos visada turi kurti pridėtinę vertę“, – įsitikinusi viena iš ECIU meistriškumo mokymų organizatorių J. Barynienė.

Daugelis į mokymus susirinkusių inovatyviųjų universitetų atstovų sutiko, jog iššūkiai, su kuriais susiduria šiuolaikinis dėstytojas, yra panašūs visose šalyse: kaip išmokyti studentus tokių įgūdžių, kurių reikės ateities pasauliui, juk viskas taip greitai kinta? Kaip išmokyti studentus naudotis žiniomis?

„Mes visi susiduriame su tuo pačiu klausimu: kaip studentus priversti mokytis dėl to, kad jie kažko išmoktų, o ne dėl testų? Tai – universali problema, susiduriu su ja, net ir kalbėdama su savo vaikais“, – šypsosi Tventės universiteto docentė M. Dohmen.