Šiuolaikinė robotika: kiek toli esame pažengę ir kokias galimybes atveria jaunimui?

Robotai-siurbliai, robotai-grindų valytojai, robotai-žoliapjovės, robotai-langų plovėjai – žmogaus pagalbininkai buityje. Vaikai turi robotus-gyvūnėlius, robotus-aukles, robotus-konstruktorius. Šiandien žmonėms prieinami įvairūs modernūs išradimai, kurie anksčiau buvo įsivaizduojami tik fantazijose. Naujausių technologijų pagrindu kuriamų robotų skvarba į žmogaus kasdienybę tik didės, nors kartais dar atrodo, kad tai tik į žmones panašios vaikščiojančios mašinos, daugiausia matytos kino filmuose.

„Robotai būna labai skirtingi. Galime susidurti tiek su itin dideliais pramoniniais robotais, tiek su nano robotais, kurie naudojami medicinoje. Gali skirtis ir jų išvaizda: vieni būna gremėzdiški, apkrauti įvairiais techniniais elementais, kiti kuriami arti realios žmogaus ar gyvūno išvaizdos“, – atkreipia dėmesį Gintaras Dervinis, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjas.

Pastebima, kad ir pačios visuomenės susidomėjimas robotika pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo, todėl didėja ir šią sritį išmanančių specialistų poreikis – kuriant, projektuojant, diegiant, aptarnaujant robotus ir jų sistemas, naudojamas įvairiose pramonės šakose, viešajame sektoriuje, kosmoso ir karinėje pramonėje, buityje ir pan.

Įdomus faktas – 2018 metų duomenimis, 2,3 proc. darbo jėgos Lietuvoje sudarė robotai. Tačiau vertindami robotikos pramonę ekspertai tikina, kad svarbiausias vaidmuo tenka šios srities specialistams.

Atsiveria daug galimybių

„Dėl vis plačiau modernizuojamos, automatizuojamos, robotizuojamos pramonės bei Pramonės 4.0 keliamų iššūkių robotikos specialistams atsiveria ypač didelės įsidarbinimo galimybės ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – teigia KTU EEF Robotikos studijų programos vadovas Virginijus Baranauskas.

Nuo pat vaikystės robotais besižavintis KTU Robotikos bakalauro studijų absolventas ir pirmo kurso Valdymo technologijų magistrantas Rytis Venčaitis taip pat įsitikinę – turint tokią specialybę įsidarbinimo galimybes varžys tik paties žmogaus fantazija.

„Atkakliai siekiant užsibrėžtų tikslų šioje srityje galima pasiekti įspūdingų rezultatų“, – sako R. Venčaitis.

Rytis pasakoja, kad susižavėjęs robotika iš pradžių dar nesuprato, kaip viskas veikia, o ropojantys ir važinėjantys robotai atrodė tik kaip fantastiška svajonė. Šiandien jis gali pasigirti ne tik tapęs diplomuotu specialistu, bet ir gausybe organizuotų renginių, kurie gali paskatinti jaunuolių susidomėjimą robotika, dirbtiniu intelektu, programavimu – t. y., sritimis, kurių specialistų poreikis rinkoje labai didelis.

„Malonu prisiminti renginius, prie kurių ruošimo teko prisidėti. Tai kasmetiniai renginiai, tokie kaip „Tyrėjų Naktis“, „Robotų intelektas“ ir neseniai pirmą kartą įvykęs renginys „International Drone Race DR- 4.0“. Be to, konferencijose pradėjau skaityti pranešimus apie robotiką. Prie to labai prisidėjo ir mano paties dalyvavimas įvairiuose renginiuose“, – atskleidžia R. Venčaitis.

Plačiai pritaikomos žinios

Jis tikina, kad dar universitete studentai turi įvairių galimybių tobulinti save: gali prisijungti prie bet kurios iš organizacijų, kur gali pabandyti atrasti save ir užmegzti naujas pažintis. Taip pat nuolat atsiranda projektų, kuriuose studentai gali pritaikyti ir atrasti naujas žinias, įgaudami praktikos įgūdžių.

„Jų metu užmezgamos pažintys (angl. networking) padeda ieškant darbo vietos, rėmėjų renginiams bei randant atsakymus į rūpimus karjeros vystymo klausimus“, – teigia KTU studentas.

KTU EEF Robotikos studijų programos vadovas Virginijus Baranauskas sako, kad studijuodami robotiką studentai įgyja dirbtinio intelekto taikymo žinių, kurios apskritai reikalingos šiuolaikinėje darbo rinkoje.

„Absolventai gali dirbti ne tik su robotika ar automatizavimu susijusius darbus, bet ir kurti naujus, dirbtiniu intelektu ar kompiuterinėmis juslėmis paremtus prototipus bei sistemas“, – sako jis.

Robotai jau varžosi tarpusavyje

Pasak G. Dervinio, su kiekviena diena robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos: „Buityje žmogaus pagalbininkais tampa robotai-žoliapjovės, robotai-grindų valytojai, robotai-langų plovėjai, o paslaugų sektoriuje galime susidurti su robotais-apsipirkimo asistentais, robotais-kelionių gidais, robotais-senolių pagalbininkais“.

Robotai jau persikelia ir į tarpusavio varžybų aikštelę. Štai KTU Studentų mokslinės draugijos gegužės pabaigoje organizuoto renginio „Robotų intelektas“, vykusio jau 6-ąjį kartą, programoje – autonominių robotų sumo, linijos sekimo, saldainių rinkimo, ralio-kroso lenktynės bei daugelis kitų rungčių.

„Šiais metais į „Robotų intelektą“ per labai trumpą laiką užsiregistravo ganėtinai didelis dalyvių kiekis. Tai parodo, kad šis renginys jau yra žinomas ir sekamas robotikų sferoje. Dalyvavo net 85 skirtingi robotai, o pagrindinės rungties dalyviai kiekvienais metais pasirodo vis geriau“, – sako KTU Studentų mokslinės draugijos pirmininkas ir „Robotų intelekto“ koordinatorius Justas Balčiauskas.

Sudėtingiausia robotų varžybų rungtis – „Aukso maišas“. Jos metu autonominis mobilus robotas turi važiuoti trasa, įveikti kliūtis ir surasti pilkos spalvos maišelį, kurį suradęs robotas turi jį paimti ir pargabenti į starto aikštelę.

„Robotui „Hoverbot“ pavyko nuvažiuoti ir paimti „aukso maišelį“, tik, deja, greitai jį paleido. Tačiau progresas aiškus: kiekvienais metais būna vis sunkesnės užduotys, o robotams jos vis mažiau trukdo, – pasakoja J. Balčiauskas. – Džiaugiuosi tokiu tobulėjimu, kadangi Lietuvoje po truputį buriasi stipri robotikų bendruomenė“.

Be to, „Robotų intelektas“ skatina aktyvų bendradarbiavimą tarp pramonės įmonių ir akademinės visuomenės bei siekia didinti pažangą dirbtinio intelekto vystyme, tobulinti ir plėtoti intelektualias valdymo sistemas, skatinti robotikos ir mechatronikos sprendimų taikymą visuomenėje.