Siūloma uždrausti chirurginį ir medikamentinį lyties keitimą

Civiliniame kodekse siūloma įtvirtinti chirurginį ir medikamentinį lyties keitimo draudimą.

Tokį Civilinio kodekso pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo įvairioms frakcijos priklausantys 31 Seimo narys.

„Teikiamu projektu siekiama pašalinti šiuo metu egzistuojančią įstatymų leidybos spragą, t. y. ištaisyti Civiliniame kodekse įtvirtintą, bet neveikiančią nuostatą dėl asmens teisės pakeisti lytį, kadangi ši nuostata asmenims sukelia nepagrįstų lūkesčių. Šiuo metu įstatymo, numatančio lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką, nėra, ir teisiškai šie klausimai nėra reglamentuojami. Civilinio kodekso 2.27 straipsnio sukurtas teisinis lūkestis ir teisės spraga sudaro prielaidas teisminiams ginčams Lietuvoje ir, kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. išnagrinėtos bylos L. prieš Lietuvą atveju, gali lemti nesėkmingą Lietuvos bylinėjimąsi tarptautiniuose teismuose“, - sako projekto autoriai.

Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti aiškias nuostatas, kad medikamentinis, chirurginis lyties keitimas bei psichiatrinė, psichologinė terapija, kuriomis siekiama pakeisti genetiškai nulemtos asmens lyties požymius (lyties keitimas) Lietuvoje yra draudžiamos.

Siūloma Civiliniame kodekse įtvirtinti nuostatą, kad asmens lytis yra genetiškai nulemta žmogaus prigimtinė savybė.

„Pažymėtina, kad žmogaus lytis nulemiama apvaisinimo momentu ir visą gyvenimą nesikeičia. Kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje esančios lytinės chromosomos (XX arba XY) nurodo, kokios jis lyties yra. Be lytinių chromosomų, vyriškumas arba moteriškumas yra užfiksuotas visose žmogaus kūno dalyse, organuose ir audiniuose. Pavyzdžiui, vyrų ir moterų smegenų jungčių žemėlapiai yra skirtingi ir patvirtina lyčių papildomumo principą. Taigi asmens lytis yra neatskiriamas žmogaus prigimties bruožas, lemiantis jo buvimą vyru arba moterimi“, - sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad „transseksualumas - psichinis lyties tapatumo sutrikimas (F64.0), pagal 10-ąją tarptautinę ligų klasifikaciją priskiriamas psichikos ir elgesio sutrikimų grupei, o konkrečiau - suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimams“.

„Transseksualūs asmenys turi visiškai išsivysčiusius ir funkcionuojančius lytinius organus bei genetinei lyčiai būdingą kūno sandarą, tačiau yra įsitikinę, kad lyties požymiai neatitinka jų lyties, stengiasi atsikratyti pirminiais ir antriniais genetiškai nulemtos lyties požymiais ir įgauti priešingos lyties požymius. Nors transseksualių asmenų siekis keisti lytį kartais traktuojamas kaip saugotina privataus gyvenimo dalis, tačiau Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nurodyta, kad teisė į privatų ir šeimos gyvenimą gali būti ribojama įstatymo numatytais atvejais, kai tai būtina viešosios tvarkos interesams, gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti“, - sako projekto rengėjai.

Jų nuomone, medicininiai bandymai pakeisti asmens lytį ir įrašų apie lytį keitimas asmens dokumentuose gali sukelti grėsmę kitų žmonių teisėms ir laisvėms, dorovei ar sukelti grėsmę viešosios tvarkos interesams (pvz., tėvų teisei žinoti, kokios lyties yra jų vaikų kūno kultūros mokytojas; moterų saugumui ir privatumui viešuosiuose tualetuose ir pan.).

Parlamentarai pažymi, kad lyties keitimo procedūra yra susijusi ne tik su galimais dideliais ekonominiais kaštais valstybei, bet ir su radikaliu žmogaus suluošinimu, nes fiziškai sveiki asmenys, gebantys pradėti ir auginti savo vaikus, gali būti kastruojami, jiems pašalinami sveiki organai, taikomas „gydymas“ didelėmis hormonų dozėmis, dėl ko neretai prarandamas vaisingumas bei sutrinka bendra sveikata.

„Ne maža dalis lyties keitimo procedūras patyrusių asmenų po kelerių metų nori susigrąžinti tikrosios, genetinės lyties požymius, tačiau medicininės lyties keitimo procedūros yra negrįžtamas procesas - po lyties keitimo operacijų vėliau atstatyti lyties organus ir jų funkcijas nėra galimybių. Tai, jog lyties keitimo operacijos nepadeda lyties tapatumo sutrikimą turintiems žmonėms tapti laimingesniems ir gyventi visavertį gyvenimą, liudija ne vienas atliktas tyrimas. Pavyzdžiui, Švedijoje savižudybių skaičius tarp lytį pasikeitusių asmenų yra net 19 kartų didesnis nei šalies vidurkis“, - sako projektą parengę Seimo nariai.

Jų nuomone, atsižvelgiant į tai, jog lyties keitimo operacijos nėra moksliškai pagrįstos, nepakanka įrodymų apie jų saugumą ir veiksmingumą, jų įteisinimas prieštarautų Lietuvoje galiojančiam Pacientų apsaugos įstatymui, numatančiam asmens teisę tik į saugią ir veiksmingą sveikatos apsaugą. „Kadangi transseksualumas yra psichikos ir elgesio sutrikimas, todėl ir pagalba transseksualiems asmenims turi būti psichologinė ir psichiatrinė, siekiant atstatyti asmens kūno ir mąstymo harmoniją, priimti savo genetiškai nulemtą prigimtį, o ne klaidinti asmenį leidžiant jam galvoti, kad jis yra arba gali būti tuo, kuo iš prigimties nėra“, - sako aiškinamajame rašte.

Šiuo metu Civiliniame kodekse nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu. Taip pat numatyta, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai, tačiau įstatymo numatančio lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nėra priimta ir teisiškai šie klausimai nėra reglamentuoti.

Civilinio kodekso pakeitimo projektą teikia Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, Rimantas Jonas Dagys, Povilas Urbšys, Rita Tamašunienė, Algimantas Dumbrava, Audrys Šimas, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Egidjus Vareikis, Laimutė Matkevičienė, Kazys Starkevičius, Mindaugas Puidokas, Aurimas Gaidžiūnas, Stasys Tumėnas, Arūnas Gumuliauskas, Asta Kubilienė, Aušrinė Norkienė, Arvydas Nekrošius, Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Kęstutis Mažeika, Juozas Rimkus, Andriejus Stančikas, Viktoras Rinkevičius, Gediminas Vasiliauskas, Lauras Stacevičius, Guoda Burokienė, Levutė Staniuvienė, Andrius Navickas, Audronius Ažubalis.

ELTA