Siūloma sumažinti pradinį įnašą pirmojo būsto pirkėjams (papildyta)

Pirmąjį būstą norintiems įsigyti gyventojams Lietuvos bankas (LB) siūlo komerciniams bankams pradinį įnašą mažinti nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės.

Tačiau pirmą būsto paskolą imantiems, tačiau būstą jau turintiems gyventojams ir toliau būtų taikomas 15 proc. pradinis įnašas. 

Tuo metu imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai dar negrąžintos ankstesnės paskolos, siūloma visiems be išimčių taikyti 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą.

„Pradinio įnašo reikalavimas turėtų būti laisvesnis pirmo būsto pirkėjams, tačiau griežtesnis imant antrą, trečią ir paskesnę būsto paskolą, kol dar negrąžinta pirmoji“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė. 

Tai numato LB parengti Atsakingo skolinimo nuostatų pakeitimai, kuriuos dar ketinama aptarti viešai. Pastabų laukiama iki rugpjūčio 18 dienos, o pakeitimus tvirtins LB valdyba. 

30 proc. pradinio įnašo antrai ir paskesnėms būsto paskoloms reikalaujama nuo 2022 metų, tačiau jis netaikomas, jei paskolų likutis yra 50 proc. mažesnis nei įkeisto turto vertė. Tokiu atveju dabar galioja 15 proc. pradinio įnašo išimtis. 

LB: pakeitimai gali nežymiai spartinti būsto kainų augimą

Pasak J. Varanauskienės, pirmojo būsto pirkėjai šiuo metu patiria sunkumų sukaupiant 15 proc. pradinį įnašą, o imančių antras ir paskesnes paskolas daugėja. 

„Dėl pastaruoju metu sparčiai brangusio būsto surinkti 15 proc. pradinį įnašą Lietuvoje dažnai tampa sunku net ir finansiškai pajėgiems pirkėjams. Tai ypač aktualu jaunimui, kuris sudaro didžiąją pirmojo būsto pirkėjų dalį“, – kalbėjo J. Varanauskienė.  

Anot LB atstovės, pirmo būsto pirkėjams, patvirtinus pakeitimus, pirmo įnašo kaupimas sutrumpėtų trečdaliu.

Be to, jos teigimu, daugelyje Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalių pradinio įnašo reikalavimas pirmam būstui yra laisvesnis nei Lietuvoje, o pirmojo būsto paskolos yra mažesnės rizikos.  

„Pirkėjai labiau linkę mokėti įmokas ir stengiasi išlaikyti pirmąjį būstą“, – sakė J. Varanauskienė.

Tuo metu nemaža dalis antrų ir paskesnių būsto paskolų, anot jos, imama, kai butas ar namas perkamas ne gyventi, bet nuomoti, o vėliau – parduoti. 

Pasak LB atstovės, nors nuo 2022 metų galiojantis griežtesnis 30 proc. reikalavimas pradiniam įnašui, buvo pristabdęs tokių paskolų srautus, bet nuo 2024 metų jie vėl sparčiai auga, o tai lėmė galiojanti išimtis mažesniam nei 50 proc. įkeisto turto vertės paskolų likučiui – ją siūloma panaikinti. 

„Nuo 2020-ųjų metų pabaigos būstas pabrango apie 70 proc., todėl daugumos paskolų likutis tapo ženklesnis už turto vertę. Todėl vis daugiau gyventojų atitiko išimties sąlygas ir galėjo imti antras ir trečias paskolas su  mažesniu (15 proc. – BNS) pradiniu įnašu“, – teigė LB valdybos narė.

Anot J. Varanauskienės, sumažinus pradinio įnašo pirmam būstui reikalavimą per pirmus trejus metus būsto paskolų portfelio metinis augimas galėtų būti iki 2,5 proc. punkto spartesnis, o nuo 2028 metų augimo tempai turėtų stabilizuotis. 

Dėl pakeitimų būsto kainos per metus vidutiniu laikotarpiu galėtų didėti iki 1 punkto, teigia LB atstovė. 

Siūlo nustatyti vieną palūkanų įmoką

Atsižvelgiant į pastaraisiais metais didėjusias palūkanų normas LB taip pat siūlo koreguoti įmokų ir pajamų santykio ribojimus. 

Siūloma, kad įmokai būtų taikomas vienas reikalavimas: ji neturėtų viršyti 50 proc. pajamų skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma. 

Šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys: įmoka neturi viršyti 40 ir 50 proc. pajamų skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma. 

„Dėl tokio derinio paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimas Lietuvoje žemų palūkanų aplinkoje buvo švelnesnis nei kaimyninėse valstybėse, o palūkanų normoms pakilus tapo griežtesnis. Pavyzdžiui, palūkanų normai pasiekus 6 proc. maksimali prieinama paskolos suma sumažėjo apie 30 proc.“, – teigiama LB pranešime.

Nuo 2011 metų Lietuvoje veikiantys Atsakingo skolinimo nuostatų buvo koreguojami 2015 ir 2021 metais.