Siūloma plėsti galimybes gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių savininkams

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis įregistravo Užimtumo įstatymo pataisas, kurios leistų gauti nedarbo draudimo pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo likvidavimo procedūrą, savininkams.

Jeigu Seimas pritartų, gauti bedarbio išmoką galėtų likviduojamų individualių įmonių, mažųjų, komanditinių ūkinių bendrijų savininkai.

Įstatymo pataisų iniciatorius T. Tomilinas siūlo praplėsti išimčių sąrašą, kai vykdant tam tikrą ūkinę veiklą galima gauti bedarbio pašalpą. Pasak jo, dažniausiai bedarbiai negauna nedarbo draudimo išmokų, nes jie nėra įgiję minimalaus nedarbo draudimo stažo. Šitą taisyklę, parlamentaro teigimu, visi žino ir dėl jos nėra diskusijos.

„Neigiami Užimtumo tarnybos sprendimai dėl to, kad asmuo neturi minimalaus stažo išmokai gauti, sudaro apie 46 proc. visų tokių sprendimų. Likę neigiami atsakymai yra susiję su eile kitų teisinių kliūčių gauti bedarbio išmoką. Šiuo projektu siekiama pašalinti vieną iš jų“, – Eltai sakė T. Tomilinas.

Inicijuoti įstatymo pataisas Seimo demokratus paskatino šių balandžio 4 d. Lietuvos radijo ir televizijos laidoje „LRT girdi“ pristatyta istorija, kaip tapęs bedarbiu 36 metų darbo stažą turintis žmogus sužinojo, kad jokia nedarbo išmoka jam nepriklauso, nes valstybė kažkada inicijavo jo, seniai nevykdančios veiklos, mažosios bendrijos likvidavimą.

„Užimtumo tarnyba suteikė jam užimto žmogaus statusą, nepradėjo mokėti bedarbio pašalpos, nes vyras turi veiklos nevykdančią, bet dar nelikviduotą mažąją bendriją. Viskas būtų logiška, jei mažoji bendrija bent teoriškai galėtų nešti pajamas žmogui. Bet problema yra tame, kad mažosios bendrijos sąskaitos, kai valstybė inicijuoja likvidavimą, yra užblokuotos, tad bedarbis, net norėdamas, negali gauti kokių nors pajamų, o likvidavimą nutraukti galima tik teismo keliu. Keisčiausia yra tai, kad, jei žmogus pats inicijuoja bendrijos likvidavimą, tai bedarbio pašalpa yra mokama. Tad žmogus atsiduria tarp kūjo ir priekalo – teoriškai bedarbis, bet praktiškai savo teise į bedarbio pašalpą pasinaudoti negali“, – dokumento aiškinamajame rašte sako T. Tomilinas.

Surinkę informaciją iš valstybinių institucijų, Seimo nariai T. Tomilinas ir L. Kukuraitis sako, kad tokių situacijų yra tūkstančiai. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ duomenimis, šiuo metu, t. y. 2024 m. gegužę, asmenų, kuriems yra inicijuotas mažosios bendrijos likvidavimas yra net 7 tūkst. 564. Užimtumo tarnyboje yra registruoti 124 tokie asmenys ir jiems nesuteiktas bedarbio statusas.

Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto primininko pavaduotojo L. Kukuraičio, reikšminga Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių dalis negauna nedarbo draudimo išmokų. „Sodros“ duomenimis, 2018–2022 m. laikotarpiu bedarbių, gaunančių nedarbo draudimo išmokas, dalis svyravo nuo 33 proc. iki 43 proc.  

Tikimasi, kad priėmus įstatymo pataisas, sumažės rizika, kad laikinai darbo neturintys žmonės patirs skurdą ir socialinę atskirtį.

Siūloma, kad Užimtumo įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų.

Šiuo metu Užimtumo įstatyme yra numatytos išimtys ir leidžiama gauti bedarbio pašalpą vykdant tam tikrą ūkinę veiklą, pvz. teikiant paslaugas pagal žemės ūkio kvitus arba turint mažąją bendriją, jei jai Juridinių asmenų registre suteiktas likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusas.