Siūloma didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus

Vyriausybė trečiadienį pritarė pataisomis, kuriomis nuo ateinančių metų pradžios keičiama biudžetinių įstaigų darbuotojų, tarp jų ir mokytojų, darbo apmokėjimo tvarka.

Kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, didės minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių. Mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai didės 7 procentais.

Šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems įstatymų projektams dar turės pritarti Seimas.

„Pagal Vyriausybės programą, nuosekliai tęsiame suplanuotus darbus ir auginame gyventojų pajamas. Kitąmet toliau augs biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės maždaug 47 tūkstančiams darbuotojų. Taip pat siekiame, kad biudžetinėse įstaigose daugėtų skatinimo bei darbuotojų motyvavimo įrankių ir priemonių“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024 metų keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį.

Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.

Įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio.

Taip pat didinami minimalieji pareiginės algos koeficientai. Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 eurų iki 610 eurų ir, kai nurodo ministerija, palies apie 47 tūkst. darbuotojų – tam kitąmet reikės 38,6 mln. eurų.

Darbuotojus bus galima skatinti įvairiais kitais būdais, tokiais kaip piniginė išmoka, pareiginės algos koeficiento padidinimas, papildomos apmokamos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kiti.

Taip pat siūloma mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų  pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientus nuo sausio padidinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 procentų. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudarytų 21 procentą. 

Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientus nuo sausio siūloma padidinti 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 dienos – dar 10 procentų. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 dienos, bendras jų didėjimas sieks 30 procentų. Mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas 2024 metais būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą.

Tuo pačiu dydžiu siūloma didinti ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.

Siūloma padidinti pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas – netiesioginio darbo valandų skaičių, jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taip siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.

Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, palyginti su pareigine alga, nustatyta iki 2023-iųjų pabaigos, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos padidėjimas sudarys nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų.

Pareiginės algos didės daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.