Siūloma automatiškai netraukti į pensijų kaupimą, valstybės įnašą keisti GPM lengvata (papildytas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą antros pakopos fonduose, o 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašą keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata žmonių įmokoms.

„Mūsų pagrindinė misija pristatant šiuos pakeitimus – didinti pasitikėjimą sistema. Šiandien mes matome, kad dalis visuomenės nepasitiki sistema, kas gali atsiliepti pačiam kaupimui ir investavimui“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministrė Inga Ruginienė. 

„Mūsų siūlomi pokyčiai yra dėl to, kad galėtume (...) užtikrinti savanorišką dalyvių įtraukimą, didinti sistemos patikimumą ir lankstumą“, – pridūrė ji.  

Vieną kartą atsiimti iki 25 proc. lėšų sumokant GPM, nutraukti kaupimą  – netekus bent 70 proc. darbingumo  

Be kita ko, ministerija siūlo leisti gyventojams vieneriems metams stabdyti įmokas su galimybe pratęsti šį laikotarpį, sudaryti sąlygas pasitraukti iš kaupimo. 

Anot ministrės, vadinamojo 12-kos mėnesių „lango“ metu kaupiantysis nutraukęs sutartį su pensijų fondu galės atsiimti jo sumokėtas lėšas ir jų investicinį prieaugį, nemokėdamas GPM. 

„Ką sumokėjai ir uždirbai, tokią sumą atsiimsi“, – kalbėjo I. Ruginienė. 

Taip pat siūloma leisti vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų apmokestinant jas GPM arba atsiimti visą sukauptą nedidelę iki vieno anuiteto siekiančią sumą likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensinio amžiaus išmokos nebus apmokestinamos.

Pasak ministrės, taip pat siūloma keisti anuiteto sumą – ji siektų 10–50 proc. vidutinės senatvės pensijos.

Bet kada nutraukti kaupimą nemokant GPM būtų galima netekus 70–100 proc. dalyvumo, sergant sunkia liga, kurių sąrašą sudarytų Sveikatos apsaugos ministerija, nustačius paliatyvios pagalbos poreikį. 

Pasak ministrės, taip pat siūloma nutraukus kaupimą „Sodros“ pensijų dalį, kuri iki 2019 metų buvo perkelta į antrą pakopą, vėl grąžinti į „Sodrą“. 

„Iki 2019 metų žmogus mokėjo pats ir dar iš pirmos pakopos buvo pervesta tam tikra suma. Po 2019 metų įsijungė valstybinis prisidėjimas ir pats žmogus moka. Mes sakome, kad valstybės prisidėjimas ir „Sodros“ dalis kaip paskata turėtų keliauti išeinant iš sistemos (antros pakopos – BNS) į pirmą pakopą. (...) O tie pinigai, kuriuos pats žmogus įmokėjo ir tas prieaugis, kurį jis uždirbo, tą sumą galės žmogus tiesiog pasiimti“, – aiškino ministrės patarėja Jekaterina Navickė.

Savanoriškas kaupimo modelis, leidžiama įmokas didinti  

Pasak ministerijos, vietoj automatinio gyventojų įtraukimo siūloma įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį – kas trejus metus bus nuolat kviečiama savanoriškai kaupti, tuomet žmonės galėtų elgtis lanksčiai: pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją  didinti, o suprastėjus finansinei situacijai įmokas stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. 

„Vietoje to laiško, kur gaudavote, kad jūs įtrauktas (į kaupimą – BNS), dabar ateis laiškai su klausimu, gal nori kaupti. (...) Kaupti pradedama tada, kada tu fiziškai uždėsi parašą, kaip buvo iki 2019 metų. Dabar tik bus primenama, kad yra toks fondas“, – vėliau ketvirtadienį BNS teigė ministrė.

„Mes siūlome pereiti prie savanoriškos sistemos. Žmogus bus pakviestas ir galės apsispręsti, kokiame fonde nori kaupti, ar išvis nori kaupti“, – sakė I. Ruginienė. 

„Galima bus padidinti (įmoką – BNS) procentą ir daugiau – galima bus pridėti vieną, du ar tris procentus prie tų trijų ir esant gerai finansinei padėčiai galima įmokėti daugiau. Atitinkamai jeigu pasikeis padėtis, galima būtų sumažinti patį procentą arba imti (kaupimo – BNS) atostogas“, – kalbėjo ministrė. 

Įmokas būtų galima didinti neterminuotai su galimybe atšaukti šį sprendimą. Gaunantiems mažesnes pajamas tai suteiktų saugumo, didintų kaupimo patrauklumą. 

Valstybės subsidiją siūloma keisti GPM lengvata

Anot I. Ruginienės, valstybės įnašas, kasmet kainavęs apie 300 mln. eurų, galėtų pereiti į kitas „ypač svarbias šiai dienai sritis“, pavyzdžiui, gynybą. 

„Kiekvienas kaupėjas turės galimybę turėti mokestinę lengvatą, kurią galės susigrąžinti per deklaravimą“, – teigė ministrė. 

Įmokoms siūlomos taikyti GPM lengvatos lubos galėtų siekti šiuo metu valstybės mokamos paskatos dydį – 365 eurų per metus. 

„Šiuo metu kaupimo antroje pensijų pakopoje subsidijavimui yra skiriama apie 300 mln. eurų per metus. Antra vertus, šiuo metu įmokos (...) yra apmokestinamos GPM. Toks modelis, esant neprivalomai kaupimo sistemai ir subsidijas skiriant tik daliai gyventojų, yra brangus, kelia socialinę įtampą, užkerta kelią lankstesniam sukauptų lėšų atsiėmimui“, – teigia ministerija.  

I. Ruginienė tikino, kad galimybė žmonėms susigrąžinti sumokėtą GPM valstybei kainuos pigiau nei kasmet jos išleidžiami 300 mln. eurų. Vis dėlto, kiek dėl to pavyktų sutaupyti lėšų, ministrė neįvardijo.  

Anot jos, subsidijas pakeisianti GPM lengvata skatins gyventojus kaupti, mažins jų mokestinę naštą, didins paskatas dirbti ir užsidirbti. Ji taip pat sudarys prielaidas lanksčiau atsiimti sukauptas lėšas iki senatvės pensijos.

Be to, žmonės, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, galės pasitraukti iš kaupimo, tokiu atveju bus atsižvelgiama į tai, kad tik dalį įmokų (apie 57 proc.) sudarė „Sodros“ arba valstybės sumokėtos įmokos. 

Pasak patarėjos J. Navickės, šiuo metu apie 43 proc. antroje pakopoje kaupiamų lėšų sudaro žmogaus įnašai, 35 proc. – „Sodros“ įmokos dalis, 22 proc. – valstybės įnašas.  

Asmuo galės atsiimti savo sumokėtas įmokas ir jų investicinį prieaugį arba įsigyti papildomų „Sodros“ pensijų apskaitos vienetų, jie bus suteikiami ir už likusias lėšas ir ateityje prisidės prie individualios pensijos dalies.

Apskaitos vieneto kaina būtų nustatoma proporcingai šiuo metu taikomam 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pensijų draudimo tarifui. 

Diskusijos dėl privalomo darbdavių įnašo ir valstybinio fondo – priėmus siūlomus pakeitimus 

Darbdaviai bus skatinami prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo antroje pensijų pakopoje, jie galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata.

Pasak ministrės, dėl pasiūlymų toliau bus diskutuojama su suinteresuotomis grupėmis, konkrečius įstatymų projektus Seimui planuojama pateikti pavasario sesijoje.

I. Ruginienė teigė, kad tiek Lietuvos banko (LB) siūlytas privalomas darbdavių įtraukimas į pensijų kaupimą, tiek valstybinio pensijų fondo steigimas bus diskutuojami, kai bus priimti siūlomi pakeitimai.

„Vėliau mes, be abejo, galėtume ir matytume erdvės apie tuos gilesnius pakeitimus ir tokį modelį, kaip didesnį darbdavių prisidėjimą. (...) Kai uždarysime šitą klausimą ir pakeitimai bus priimti Seime, antru etapu galėsime tikrai apsvarstyti ir kitus pasiūlymus“, – aiškino I. Ruginienė.

Ministrė pakartojo, kad LB siūlymas dėl privalomo darbdavių įtraukimo „yra svarstytinas ir tikrai neblogas“, bet yra daug neatsakytų klausimų dėl jo taikymo. 

„Darbdavių prisidėjimo modeliai Europoje yra skirtingi. Viena, kai mes kalbame apie Šiaurės šalis, kuomet profesinės sąjungos ir darbdaviai sutaria dėl kaupimo. Kitose šalyse tai yra privaloma įmoka. Dėl to reikia įsivertinti labai daug elementų ir detalių ir apsiskaičiuoti“, – teigė I. Ruginienė. 

Konstitucinis Teismas (KT) pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.

Šiuo metu antrosios pensijų pakopos sistemoje dalyvauja per 1,4 mln. žmonių. Dirbantieji nuo 18 iki 40 metų kasmet sausio pradžioje įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą su galimybe atsisakyti.