Šiukšlynų „Dzūkijoje“ ir „Vyturėlyje“ sumažėjo, jų pėdomis siūloma žengti ir kitoms sodų bendrijoms

Alytaus rajone esančių sodų bendrijų sodininkai, rūšiuodami atliekas, įgijo naujos patirties – jie turi atskirus konteinerius žaliosioms atliekoms, kurios išvežamos, gavus sodų bendrijos pirmininko pranešimą, kad konteineris jau prisipildė.

29 dešimties kubinių metrų talpos, konteineriai žaliosioms atliekoms sodų bendrijose buvo pastatyti šių metų pradžioje. Projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Alytaus regione“ įgyvendinantis Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) tą padarė, ieškodamas būdų pagerinti atliekų tvarkymo situaciją sodų bendrijose.

„Žaliųjų atliekų sodų bendrijose susidaro labai daug. Kadangi sodų sklypai nėra dideli, jas kompostuoti čia sudėtinga. Tad šios atliekos dažnai atsidurdavo mišrių komunalinių atliekų konteineriuose arba krūvose šalia jų. Tuo piktinosi visi: ir sodininkai, ir atliekų tvarkytojai. Tad nusprendėme išdalinti atskirus konteinerius šioms atliekoms ir jau įsitikinome, jog tai buvo teisingas sprendimas“, - sakė ARATC Atliekų tvarkymo paslaugų ir kontrolės padalinio vadovas Martynas Krasauskas.

Per dešimt šių metų mėnesių Alytaus rajono sodų bendrijose atskirais konteineriais surinkta 407 tonos žaliųjų atliekų – beveik trečdalis visų čia surinktų atliekų kiekio. Pavasario pradžioje sodų bendrijose buvo surenkama vos 1, 68 tonos žaliųjų atliekų per mėnesį, o spalį – jau 76, 56 tonos.

Pasak M. Krasausko, turėdami atskirus konteinerius, sodininkai žaliųjų atliekų jau nebemeta į kitus konteinerius, nepalieka jų sodų prieigose. Tad bendrijų aplinka tapo tvarkingesnė, o čia surenkamos atliekos – švaresnės, nesumaišytos su žaliosiomis atliekomis.

Atskirai surinktos žaliosios atliekos iš sodų bendrijų išvežamos ne pagal iš anksto nustatytą grafiką, o pagal poreikį – prisipildžius konteineriui, bendrijos pirmininkas informuoja vežėjus, kad konteinerį jau reikia ištuštinti.

Iš pradžių į žaliųjų atliekų konteinerius dar būdavo primetama ar prie jų paliekama ir kitokių – statybos, remonto atliekų, tačiau ilgainiui situacija pasikeitė – į šiuos konteinerius jau metamos tik žaliosios atliekos: lapai, žolė, daržovių, augalų liekanos, medžių šakos, supuvę vaisiai ir kt.

„Žaliąsias atliekas sodininkai rūšiuoja puikiai, tačiau visų kitų atliekų rūšiavimas soduose – vis dar nesibaigiantis galvos skausmas“, - pastebėjo M. Krasauskas.

Sodų bendrijų prieigose esančios konteinerių aikštelės daugelyje sodų vis dar tampa neišrūšiuotų atliekų sąvartynais, kur daugiau atliekų išmetama ne į konteinerius, bet paliekama šalia jų. Čia išmetamos ir stambiosios, ir statybos bei remonto atliekos, kurias kažkas patingi nuvežti iki aikštelės.

Prie sodų bendrijų pastatyti rūšiavimo konteineriai, vadinamieji „varpai“, dažnai stovi tušti, o mišrių komunalinių atliekų būna perpildyti ir šalia dar riogso neišrūšiuotų atliekų krūvos.

Ieškant galimybių, kaip būtų galima išvengti tų šiukšlynų prie sodų bendrijų, buvo svarstoma ir sodininkams siūloma konteinerius statyti ne sodų pakraštyje, o traukti juos į sodų gilumą, kad prie konteinerių savo neišrūšiuotų atliekų nemestų pašaliniai asmenys. Tą padarius „Vyturėlio“ ir „Dzūkijos“ soduose situacija pasikeitė – bent jau šiukšlynai sumažėjo. Tačiau kitų bendrijų sodininkai su tokiu pasiūlymu nesutiko – nenori konteinerių prie savo sklypų.

„Radę žaliųjų atliekų problemos sprendimą, esame pasiruošę ieškoti ir ieškome ir kitų atliekų sutvarkymo galimybių, kad tie šiukšlynai prie sodų bendrijų išnyktų negrįžtamai. Tačiau tai priklauso ne vien nuo mūsų norų ir pastangų - situacija nepasikeis, kol nepasikeis pačių gyventojų elgsena ir jų požiūris“, - įsitikinęs M. Krasauskas, primenantis, kad tvarką, kaip ir netvarką, aplink save kuriame patys ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kokioje aplinkoje gyvename.

ARATC informacija