Šiukšlynai prie konteinerių: esame žmonės ar „bestuburiai“?

„Šiauliuose mažins konteinerių skaičių“, – su tokia informacija į redakciją kreipėsi vienas Šiaulių miesto gyventojas. Diskusija apie šiukšles Šiauliuose įsižiebė ir socialiniame tinkle, tačiau pasipiktinimas dėl atliekų išvežimo tvarkos netrukus peraugo į priekaištus patiems gyventojams. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC, – aut. past.) teigia, kad keisis ne skaičiai, o kainos.

Buitiniuose konteineriuose – ir baldai, ir statybinės atliekos

Šiauliečiai baiminasi, kad jų miestą užplūs šiukšlės.

„ŠRATC mažina konteinerių kiekį mieste, jų nuomone, 5–7 daugiabučiams visiškai pakanka trijų konteinerių po 1,1 kubinį metrą. Jiems per brangiai kainuoja kiekvieno konteinerio pakėlimas“, – socialiniame tinkle teigė viena šiaulietė ir ragino gyventojus fotografuoti savo kiemus bei siųsti informaciją Aplinkos ministerijai.

Įrašas sulaukė nemenko šiauliečių dėmesio: dalis žmonių piktinosi tokia informacija, kiti ja abejojo, treti teigė, kad patiems gyventojams derėtų keisti įpročius.

„Elkitės kaip žmonės, o ne bestuburiai, ir netvarkos bus mažiau. Mažinkite vartotojiškumą, rūšiuokite antrines žaliavas, naudokitės didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėmis ir tuomet reikškite pretenzijas. Didesnis konteinerių kiekis problemos iš esmės neišspręs. Visų pirma, reikia suvokti, kas turi būti metama į tuos konteinerius“, – rašė vienas šiaulietis.

„Ką aš matau buitiniuose konteineriuose? Matau senus baldus, statybines ir rūšiuotinas atliekas. Nesakau, kad atliekų išvežimo tvarka yra tobula, bet daugiau priklauso nuo tvarkos ir sąmoningumo mūsų galvose“, – antrino kitas.

Į redakciją paskambinęs ir apie mažinamą konteinerių skaičių pranešęs šiaulietis teigė, kad rūšiuoti norėtų, bet tam nepritaikytos mažos daugiabučių virtuvės, o popierinėms, plastikinėms, stiklinėms atliekoms skirti konteineriai Ežero g., kurioje gyvena, pastatyti nepatogioje vietoje, per toli nuo namų.

ŠRATC: „Daugiabučių namų gyventojams yra kur pasitempti“

Susisiekus su ŠRATC, įstaiga paneigė informaciją apie planus mažinti konteinerių skaičių mieste. Taip pat užsiminė apie ydingus gyventojų įpročius.

„Galima pasidžiaugti individualių valdų gyventojais, kurių dauguma savo atliekas rūšiuoja puikiai, o daugiabučių namų gyventojams yra kur pasitempti. Bendro naudojimo konteineriuose fiksuojama apie 60 procentų pakuočių atliekų. Manytina, kad pagrindinė priežastis – gyventojai naudojasi konteineriais bendrai, nėra kolektyvinės atsakomybės taikymo už nerūšiavimą. Labiausiai liūdina gyventojai, kurie prie daugiabučių namų konteinerių palieka didelių gabaritų daiktus. Jie ne tik kelia kaimynų pasipiktinimą, bet ir teršia aplinką kaip nelegalūs sąvartynai“, – sako Monika Šarnienė, ŠRATC Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos konsultantė.

Anot jos, skundai dėl nepatogiai pastatytų rūšiavimo konteinerių gali būti išsprendžiami.

„Visos konteinerių aikštelės yra įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus (ne arčiau kaip 10 m ir ne toliau kaip 150 m nuo gyvenamųjų namų langų ir (ar) durų), tačiau, esant argumentuotam poreikiui, konteinerių aikštelių tankį galima didinti, ieškoti ir patogesnės vietos, jei tikrai aikštelė yra toliau, nei numatyta, ar ja nepatogu naudotis. O dėl per mažų virtuvių… Šiuo atveju geriausiai tiktų posakis: „Jei nori, ieškai galimybių, jei nenori, ieškai priežasčių.“ Norint rūšiuoti, užtenka vienos šiukšliadėžės su skirtingais skyriais, todėl tai tikrai neužimtų daug papildomos vietos. Šiuo metu yra didelis rūšiuojamųjų priemonių pasirinkimas, pritaikytas daugiabučių namų gyventojų poreikiams“, – teigia M. Šarnienė.

„ŠRATC neskatina rūšiuoti“

13 metų rūšiuojanti Dajana šį įprotį parsivežė iš Anglijos, kurioje gyveno. Grįžusi į Šiaulius, ji su šeima įsikūrė daugiabutyje, tačiau rūšiuoti nesiliovė.

„Yra tiesos, kad butuose rūšiuoti sudėtingiau, bet visuomet galima bandyti išspręsti tuos nepatogumus. Dabar virtuvėje yra įmontuojamos atskiros talpos rūšiavimui, kurių vizualiai net nepastebėsi. Mes tuo metu tokių galimybių neturėjome, sprendėme kitaip. Draugė buvo parsiuntusi iš užsienio specialius maišus rūšiavimui – jais ir naudojomės. Plastiką, stiklą laikydavome balkone ir išnešdavome kartą per savaitę, nes tokios atliekos mažiau skleidžia kvapą, jų nereikia taip dažnai išnešti. O mišrių atliekų rūšiuojant susidaro labai mažai“, – pasakoja Dajana.

Dabar ji su šeima gyvena nuosavame name ir nors rūšiuoti čia kur kas patogiau, sako susidurianti su kita problema. „Plastiko ir stiklo konteineriai yra neapmokami. Apmokamas mišrių atliekų konteineris, o pas mus jis vežamas pustuštis – kaip jau sakiau, mišrių atliekų būna labai nedaug. Rečiau vežti negalima, neleidžia. Vadinasi, mes esame priversti mokėti už orą. Kam tuomet rūšiuoti? Gali viską sumesti į vieną konteinerį ir nesukti galvos. Manau, kad žmonėms trūksta ne tik sąmoningumo, bet ir paskatinimo – ŠRATC neskatina rūšiuoti, tik renka pinigus. Baisiausia, kad netrukus už atliekų surinkimą mokėsime dar daugiau“, – stebisi Dajana.

Rinkliava didės

Pasiteiravus ŠRATC, kokią rūšiavimo skatinimo politiką taiko, įstaigos atstovė atsako lakoniškai.

„Atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje. Retorinis klausimas – ar reikia skatinti rūšiuoti? Kelių eismo taisyklių laikytis juk niekas neskatina... Kiekvienas sąmoningas pilietis turėtų suprasti, kad rūšiuodami taupome gamtos išteklius, saugome vandenį ir orą nuo didesnės taršos. Taip pat norime priminti, kad rūšiavimas mažina atliekų tvarkymo išlaidas. Nerūšiuodami atliekų, du kartus sumokame už atliekų sutvarkymą, t. y. pirkdami prekę (pakuočių atliekų sutvarkymas būna įskaičiuotas į perkamo produkto kainą) ir išmesdami pakuotę į mišrių komunalinių atliekų konteinerį (sumokėdami vietinę rinkliavą už mišrių komunalinių atliekų surinkimą ir sutvarkymą)“, – teigia M. Šarnienė.

Priminsime, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. įsigalios nauji vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą, tvarkymą dydžiai. Juos 2019 m. gruodžio mėn. patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės taryba.

Pastovioji rinkliavos už atliekų surinkimą dalis nesikeis, liks 14 Eur per metus vienam žmogui. Tačiau kintamoji dalis žmogui paaugs nuo 6 iki 10 Eur.

Individualių valdų gyventojams kintamoji dalis priklauso nuo konteinerio dydžio ir ištuštinimo dažnio. Pavyzdžiui, gyventojams, turintiems vidutinio – 0,24 kubinio metro talpos konteinerį, vežamą 12 kartų per metus, kintamoji dalis padidės nuo 15,60 iki 21,60 Eur.