Situacija organų donorystėje: daugiau sutikimų ir tarptautinių skrydžių

Vis daugiau Lietuvos gyventojų priima sprendimą po savo mirties padovanoti savo organus donorystei ir pasirašo sutikimą donoro kortelei gauti. Tokią išvadą galima daryti, apžvelgiant statistinius pirmojo šių metų pusmečio rezultatus, informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras.

Pasirašoma daugiau sutikimų donorystei

Pirmąjį šių metų pusmetį sutikimus donorystei pasirašė 1 972 gyventojai. Tai – beveik 500 sutikimų daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį. Per praėjusių metų pirmąjį pusmetį buvo gautas 1481 sutikimas donorystei – 1 044 sutikimai pasirašyti elektroniniu būdu ir 437 – užpildžius popierinę sutikimo formą. Iš 1 972 šių metų pirmąjį pusmetį gautų sutikimų 1 659 pasirašyti elektroniniu būdu, 313 – užpildžius popierinę sutikimo formą.

Iš viso iki šių metų liepos 1-osios sutikimus organų donorystei jau buvo pasirašę 30 464 Lietuvos gyventojai.

Pirmąjį šių metų pusmetį buvo užregistruoti 55 potencialūs donorai, pernai per tą patį laikotarpį – 54 potencialūs donorai. Iš jų efektyviais donorais per pirmąjį šių metų pusmetį tapo 30, pernai per tą patį laikotarpį – 28 žmonės. Šiemet per šešis mėnesius buvo atliktos 92 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos bei 99 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos – iš viso 191 transplantacija. Pernai per tą patį laikotarpį buvo atliktos 87 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos ir 100 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų – iš viso 187 transplantacijos. Tačiau artimųjų prieštaravimas donorystei šiemet didesnis, nei buvo pernai per pirmąjį pusmetį: pernai artimųjų prieštaravimas sudarė 26 proc., šiemet – 33 proc.

Skrydžiams kilo du orlaiviai

Pirmasis šių metų pusmetis įsimintinas tuo, kad jam baigiantis – birželio pabaigoje – per pusantros paros buvo užregistruoti net 3 potencialūs donorai bei pirmą kartą šiais metais skrydžiams su donorų organais į dangų kilo organų donorystės procese talkinantys orlaivių pilotai. Vieno donoro širdį iš Kauno į Vilnių skubiai skraidino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnis, antrą kartą, vos po paros, tokiu pat maršrutu, gabendamas kito donoro širdį, skrido ir Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis.

Abu donorai buvo multiorganiniai, t.y. transplantacijai buvo paimtos ne tik jų širdys, bet ir inkstai bei kepenys. Širdis transplantavo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai, inkstus – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medikai, o abiejų donorų kepenys, Lietuvoje neatradus tinkamų recipientų, buvo išskraidintos į Šveicariją. Trečiasis birželio pabaigoje užregistruotas potencialus donoras, kuriam smegenų mirtis buvo konstatuota Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, efektyviu donoru netapo todėl, kad būdamas gyvas, pasak artimųjų, jis pasisakė prieš organų donorystę.

Du birželio pabaigos skrydžiai į Šveicariją su donorų kepenimis – ne vieninteliai šiemet. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį, Lietuvoje neatradus tinkamų recipientų, į užsienį buvo išskraidinti 9 donoriniai organai: 5 kepenys (2 į Vokietiją ir 3 – į Šveicariją), 2 širdys (į Vokietiją), 2 plaučių poros (1 į Šveicariją ir 1 – į Kroatiją). Tuo tarpu 2018-aisiais per visus metus iš Lietuvos į užsienį buvo išvežti 8 donoriniai organai. Į Lietuvą šiemet buvo atskraidinta donoro širdis iš Latvijos. Lietuva dalyvauja tarptautinėje donorinių organų mainų programoje, todėl jei savoje šalyje recipientų, kuriems tiktų konkretus donoro organas, nėra, organas pasiūlomas šioje mainų programoje dalyvaujančiai šaliai.

Šveicarų viešnagė Biure

Beje, Šveicarijai, kaip ir Lietuva – dalyvaujančiai tarptautinėje donorinių organų mainų programoje, donoriniai organai pasiūlomi itin dažnai. Nuo 2017 metų Nacionalinis transplantacijos biuras bendradarbiaujas su šios šalies organizacija Swisstransplant. Per šį laiką į Šveicariją iš Lietuvos buvo išsiųsta jau 11 donorinių organų.

Birželio pradžioje Nacionaliniame transplantacijos biure viešėjo svečiai iš Šveicarijos – organizacijos Swisstransplant vadovas Franz Immer ir šios organizacijos Koordinatorių skyriaus vadovė Franziska Beyeler. Organizuoti susitikimą pasiūlė šveicarai – jie pageidavo aptarti tarptautinių donorinių organų mainų organizavimą bei pasikeisti gerąja patirtimi.

Laukiančiųjų statistika

Šiuo metu transplantacijos Lietuvoje laukia 478 recipientai. 97 iš jų būtina kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, 381 žmogus laukia organų ar audinių (ragenų) transplantacijos: širdies transplantacijos laukia 43, kepenų – 76, inksto – 152, plaučių – 7, širdies ir plaučių komplekso – 3, kasos ir inksto komplekso – 11, ragenų – 89 recipientai.

Sutikimą organų donorystei vos per kelias minutes galite pasirašyti čia: https://ntb.lt