Situacija Klaipėdoje nėra bloga, bet atsipalaiduoti negalima

Vis didėjantis užsikrėtusiųjų COVID-19 žmonių skaičius Lietuvoje (vieną parą jau buvo 99 nauji atvejai) vėl pradeda kelti nerimą. Nuo praėjusio šeštadienio iš mūsų šalies į Latviją atvykusiems žmonėms jau reikia izoliuotis dešimčiai dienų. Apie tai, kokia situacija Klaipėdos krašte, kalbėjomės su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovu Raimundu Grigaliūnu. Jis mano, kad situacija bent šiuo momentu nėra bloga, tačiau atsipalaiduoti, žinoma, negalima.

Kai kurie žmonės mano, kad Klaipėdoje beveik nėra sergančiųjų COVID-19, tad galime nepaisyti neva perteklinių reikalavimų. Kokia situacija iš tikrųjų?

Kol visuomenė neįgis bendro imuniteto, kol nebus vakcinos ir paskiepyta didžioji dalis Lietuvos gyventojų, turėsime gyventi tokiu režimu. Vasarą buvo gal net 10 dienų, kai uostamiestyje neturėjome nė vieno atvejo, o apskrityje buvo tik vienas kitas. Rugpjūtį tik vieną savaitę buvo šioks toks šuolis į viršų. Rugsėjo 8 d. Klaipėdos mieste buvo registruoti 3, Klaipėdos rajone - 4 nauji atvejai, vienas kitas atvejis atsirado mokyklose. Daugiausia serga žmonės nuo 20 iki 59 metų.

Kiek naujų atvejų užfiksuota per pastarąsias dvi savaites?

Per 14 dienų naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų, rugsėjo 18 d. ryto duomenimis, Lietuvoje buvo 20,1, Klaipėdoje - 16,8, Klaipėdos rajone - 16,6, Skuode -18,8, Šilutėje - 8, Palangoje - 6,2, Kretingoje - 5,3, Neringoje - 0. Palyginti su vasara, rugsėjį susirgusiųjų buvo gal 1-2 daugiau. Skaičiai labai geri, bet jokiu būdu negalime atsipalaiduoti.

Kur formuojasi židiniai?

Kur mūsų krašte susiformavo užsikrėtimo COVID-19 židiniai?

Nemažai jų yra susiję su šeimomis. Vienas jų AB „Klaipėdos energija“ - abu šeimos nariai dirbo toje įmonėje ir abu sirgo. Dabar situacija ten aprimusi. Rugsėjo 11 d. turėjome susirgimo atvejų Šilutės rajono globos namuose, vienuose susirgo 2 darbuotojai, kituose - vienas. Tie žmonės nejautė jokių simptomų, virusas nustatytas atliekant profilaktinius patikrinimus. Ten imtasi visų priemonių, tikiuosi, kad naujų atvejų neturėsime. Viena Klaipėdoje įmonė organizavo darbuotojams ir jų šeimų nariams iškylą laiveliu, atsirado vienas ar du atvejai. Giminės susibūrime Pagėgiuose irgi atsirado vienas kitas susirgimas.

Kokia situacija Klaipėdos mokyklose?

Rugsėjo pradžioje turėjome vieną kitą atvejį „Versmės“, „Saulėtekio“ progimnazijose, neseniai susirgo vienas vaikas, besimokantis Klaipėdos licėjuje. Situacija kontroliuojama, ugdymo įstaigų administracijos ėmėsi atitinkamų veiksmų. Informuoti ir tėvai, ir mokytojai, žodžiu, viskas vyksta pagal nustatytą tvarką. Buvome gavę anoniminių skundų, tad patikrinome dvi mokyklas. Joms rekomendavome geriau paskirstyti vaikų srautus. Laukiame atsakymo iš jų, ką ketina padaryti, kad skirtingos klasės turėtų kuo mažiau kontaktų, kad susirgus kuriam nors vaikui būtų galima greitai izoliuoti jo klasę, o ne pusę mokyklos.

Ar artėjant mokslo metų pradžiai rengėtės galimiems protrūkiams mokyklose?

Ugdymo įstaigoms tai buvo didžiulis iššūkis ir jos padarė milžinišką darbą. Kol kas dar sunku įvertinti, ar jie susitvarkė su užduotimi, nes praėjo dar mažai laiko. Tačiau manau, kad pradžia yra gana gera, židiniai valdomi. Tikėtis, kad nebus nė vieno atvejo, būtų nerealu - virusas, ruduo, daugybė vaikų. Bet nereikia to labai bijoti, susirgusių vaikų skaičius labai nedidelis.

Dėl į uostą atplaukiančių laivų

Kokia situacija dėl į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų? Ar juose nebuvo virusu užsikrėtusių keleivių?

Per visą tą laikotarpį buvo gal trys žmonės, kurie buvo nukreipti išsitirti į gydymo įstaigas, virusas patvirtintas tik vienam, jis liko gydytis. Situacija dėl laivų yra šiek tiek lengvesnė. Jeigu esame laiku informuoti, imamės priemonių. Kadangi galima reguliuoti ir patekimą, ir išėjimą iš teritorijos, kur stovi laivai, dezinfekuoti jų patalpas, situacija yra gana gerai kontroliuojama. Privalumas buvo tas, kad pereita prie pasikeitimo dokumentais elektroniniu būdu. Taip taupomas laikas ir išvengiama kontaktų.

Labai džiaugiuosi, kad ir dabar daug įmonių ir įstaigų nemažai darbų atlieka nuotoliniu būdu, net vienas laivas buvo įvestas šiuo būdu.

Nors karantinas atšauktas, tačiau kontrolė tebėra griežta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai pasitinka laivus kiekvieną dieną ir naktį. Labai didelis palengvinimas mums yra tai, kad dabar žmonės turi užsiregistruoti mūsų tinklalapyje.

Vadovaujantis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu nuo rugsėjo 14 d. į oro, jūrų, sausumos transporto priemones ir traukinius gali patekti žmonės, tik turintys vadinamąjį QR kodą. Už tai atsakingi vežėjai.

Anksčiau mes veždavome tūkstančius anketų, kurių duomenis reikėdavo suvesti į duomenų bazę. Tai buvo labai didelis darbas. Mes ir žmonių neturime tiek, kiek jų reikėtų, o funkcijų privalome atlikti daug ir įvairių.

Be kovos su virusu, kam dar skiriate dėmesio?

Mes ir toliau dirbame trimis frontais - virusas, triukšmas, kvapai. Ko gero, rinkimai irgi turi įtakos, neseniai gavome 27 skundus dėl kvapų, nors situacija jau gerai žinoma ir toje srityje dirbama. Būna dienų, kai gauname ir 50 skundų.

Kaip atskirti COVID-19 ir gripą?

Prasidėjo ruduo, oras šals, padaugės slogos, bronchito atvejų, žmonės baiminsis, kad susirgo COVID-19. Kaip reikia atskirti, kur paprastas slogavimas, gripas, o kur koronavirusas?

Aišku, gerokai padidės krūvis šeimos gydytojams, kadangi jie nustato diagnozes ir priima sprendimus, o simptomai labai panašūs. Koronavirusui būdinga, kad žmogus nebejaučia skonio ir kvapų. Kad sergančiųjų padaugės - faktas, tad gydytojų laukia didelis iššūkis. Galbūt reikės mobiliojo patikros punkto, kuriame būtų imami tepinėliai, nes bus būtina atskirti ligonius, turinčius tą virusą, sergančius gripu ar viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Mes stengiamės organizuoti įvairius mokymus, kad kuo daugiau žmonių apie tai žinotų - ir mokytojai, ir tėvai, ir visuomenė. Esame užverčiami klausimais, jų gauname tūkstančiais, bet be jų mes dar turime ir kitų klausimų, kurie taip pat yra gana aštrūs.

Netiki, kad susirgo

Kaip manote, kodėl Klaipėdos krašte situacija bent jau šiuo metu tikrai nėra blogiausia, nors pandemijos pradžioje ji mūsų mieste buvo gana prasta?

Visų pirma viskas priklauso nuo pačių žmonių elgesio. Gauname skundų, kad autobusuose ne tik keleiviai, bet ir vairuotojai būna be kaukių. Tai toleruojama vienoje privačioje transporto įmonėje. Turime įvairiausių atvejų, galima bus rašyti romanus. Kartais žmonės nepasitiki. Tu jam sakai, kad virusas nustatytas, o jis netiki ir visokiais būdais stengiasi patekti į privačias laboratorijas, kad dar sykį būtų patikrintas.

Palyginti su visa Lietuva, bent jau šią savaitę (praeitą, - aut. past.), nenoriu prisikalbėti, bet situacija buvo gana gera. Vis dar labai svarbu dėvėti kaukes arba respiratorius ir laikytis atstumo. Žinoma, ne visada įmanoma tai padaryti, bet stengtis reikia. Būtina suprasti, kad svarbus dalykas yra ir sąlyčio laikas. Tarkime, jeigu eilėje stovime 2-3 minutes, su kuo nors prasilenkiame, tikimybė užsikrėsti maža. Bet kai žmonės ilgesnį laiką bendrauja, tikimybė didesnė. Ne be reikalo reikalaujama, kad jie nesėdėtų arti vienas kito. Jeigu laikysimės tų nurodymų, ir viruso nepasigausime, ir sumažės kitų susirgimų, to paties gripo ir visų oro lašeliniu būdu plintančių ligų.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.