Sistemines medicinos problemas sprendžia vienkartinėmis išmokomis

Medikų specialistų stokojančios Šiaulių miesto gydymo įstaigos imasi desperatiškų priemonių kaip pritraukti gydytojus atvykti čia dirbti. Savivaldybė nuleido motyvacijos įsipareigojimų kartelę ir tikisi, kad rezidentai bei specialistai susigundys gauti vienkartines išmokas. Tačiau ar lengvi pinigai yra viskas? Kalbinti gydytojai sako, kad tikrai ne.

Siūlo pinigines išmokas

„Siunčiame aiškią žinutę – Saulės miestas gydytojų specialistų ir rezidentų laukia plačiai išskėstomis rankomis!“, – savivaldybės tinklalapyje cituojamas Šiaulių meras Artūras Visockas.

Šiaulių miesto savivaldybė dar šių metų spalį pakeitė tvarkos aprašą, kuris numato medikų specialistų ir rezidentų motyvacijos būdus, siekiant pritraukti medikus atvykti dirbti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir miesto poliklinikose.

Kaip šią tvarką pirmadienio spaudos konferencijoje pristatė Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė, trūkstamos specialybės gydytojui, jei šis atvyksta dirbti į Šiaulių miestą ir įsipareigoja vieneriems metams, skiriama 7 tūkst. Eur vienkartinė išmoka. Jei įsipareigojama 3 metams, skiriama 25 tūkst. Eur vienkartinė išmoka.

Rezidentams siūloma apmokėti rezidentūros studijas, išmokant ne didesnę nei 10 tūkst. Eur sumą už vienerius metus, atitinkamai įsipareigojant atidirbti Šiauliuose vienerius metus. Kaip aiškino savivaldybės atstovai, jeigu rezidentų studijos apmokamos projektinėmis lėšomis, rezidentas gali gauti vienkartinę 5 tūkst. Eur išmoką. Visos šios lėšos skiriamos medikų savoms reikmėms patenkinti.

Mažina įsipareigojimo terminą

Aprašas buvo pakeistas ir įsipareigojimo terminas sumažintas. Anksčiau savivaldybė buvo užkėlusi kartelę nuo 5 iki 10 metų. Dabar – nuo 1 iki 3, priklausomai nuo taikomos priemonės. Tiek savivaldybės atstovai, tiek konferencijoje dalyvavusi Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorė Česlova Špūrienė teigė, kad tokia finansinė paskata yra pakankama motyvuoti jaunus ar patyrusius, aukštos kvalifikacijos specialistus atvykti dirbti. Juo labiau, pasak ligoninės direktorės, jau sudarytos trys sutartys dėl studijų apmokėjimo.

„Dėkojame Šiaulių savivaldybei už tokią pagalbą pritraukiant specialistus. Materialinis skatinimas tikrai turi įtakos žmonių apsisprendimui. Savo ruožtu ligoninėje taikome ir kitas motyvavimo priemones, kiek tik leidžia galimybės. Norint visiškai užpildyti šiuo metu trūkstamus etatus, reikėtų apie 70 gydytojų. Vien šių trijų specialybių – anesteziologų, psichiatrų ir skubiosios pagalbos gydytojų – galėtume iš karto priimti po dešimt. Reikia ir retesnių specialybių gydytojų – onkologo radioterapeuto, endoskopuotojų. Ligoninė yra sudariusi sutartis dėl trijų rezidentų studijų finansavimo, o Savivaldybės patvirtinta motyvavimo programa, tikimės, leis rasti jau mokslus baigusių gydytojų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorė Č. Špūrienė.

Pinigai dar ne viskas

Vis dėlto situacija yra kiek kitokia nei bando jų pačių nuomone patrauklų planą pateikti miesto valdžia. Portalo „Etaplius“ kalbinti medikų bendruomenės atstovai sako, kad vien piniginė išmoka nėra lemiamas faktorius renkantis darbo vietą. VšĮ „Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro“ administratorės-sekretorės Gitos Savickienės atsiųstuose atsakymuose teigiama, kad jų įstaigoje yra penkios laisvos darbo vietos: šeimos gydytojo, odontologo ir psichiatro. Tačiau ar vien finansinė išmoka padės pritraukti trūkstamus specialistus?

„Manome, kad savivaldybės teikiama išmoka yra stipri paskata, tačiau atvykstantys medikai vertina ir renkasi visumą: darbo sąlygas, motyvuotą atlyginimą, draugišką kolektyvą, galimybę kelti kvalifikaciją“, – rašė „Dainų PSPC“ atstovė.

Telefonu kalbintas Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas taip pat sako, kad medicinos darbuotojams renkantis darbo vietą yra svarbi visuma, savirealizacijos galimybės. Pašnekovas buvo griežtesnis – specialistų ir rezidentų trūkumą Šiauliuose nulėmė sisteminės problemos, kurių, K. Kilčausko teigimu, vienkartinės piniginės išmokos tikrai neišspręs.

„Labai norėčiau tokios sistemos, kurioje nereikėtų gundyti premijomis, kad medikai atvažiuotų dirbti į regioną, tai yra absurdas. Tai turėtų būti sistema, kurioje žmonės žinotų, iš ko rinktis“, – sako Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Skandalo sukelta krizė

Pasak pašnekovo, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje iki šiol tęsiasi mobingo ir savižudybės sukelto skandalo krizė, kurią bandoma spręsti trumpuoju laikotarpiu, tiesiog viliojant personalą vienkartinėmis išmokomis. Pasak pašnekovo, ankstesnis RŠL vadovas, atėjęs dirbti į ligoninę, pritraukė gerus specialistus su pažadu, kad čia medikai galės vystyti savo profesiją, bet dar iki mobingo skandalo personalas ėmė bėgti iš ligoninės ir įvykęs skandalas tik sustiprino išeinančių iš pareigų apsisprendimą. Dalis aukštos kvalifikacijos ir patirties specialistų pasitraukė į rajono ligonines, kiti – į privačias klinikas.

„Nėra ko stebėtis, kad žmonės ieško darbo vietos, kur nėra mobingo apraiškų, kur gali užsiimti kūrybiškumu, pagalba pacientams. Yra niša privačiam verslui, nieko blogo nematau, bet nepamirškim, mediciną teikia personalas, medikai, kurie negali būti ujami kaip karvės iš vieno gardo į kitą“, – kalbėjo K. Kilčauskas.

Trūksta kompleksinių sprendimų

Pasak specialisto, rezidentų problemą reikėtų spręsti kompleksiškai. Jo teigimu, rezidentai yra universitetinių ligoninių nuosavybė, studijų programose yra įrašyta, kur ir kada rezidentas gali dirbti, tad dalis į sąrašą neįtrauktų gydymo įstaigų nesulaukia rezidentų. Dauguma rezidentų praktiką atlieka Vilniuje ir Kaune, kur skyriai perpildyti, tad įgauti tinkamų įgūdžių iš esmės neįmanoma, teigia K. Kilčauskas. Pasak jo, su šia problema susiduria visos vakarų šalys, arčiausiai esantis gerosios praktikos pavyzdys yra Estija, kuri turi vieną universitetinę ligoninę ir rezidentai praktiką atlieka regionuose.

„Estija dvidešimt metų vykdo tinklo pertvarką, rezidentai juda po regionus. Vienur konkurencija didelė, nes ten kokybė gera, geri santykiai su vadovais ir panašiai. Kitur mažiau konkurencijos, nes prastesni skyriai, vadovai. Laisvos rinkos principas dalinai veikia ir mes norim, kad Lietuvoje žygiuotume tuo keliu“, – komentavo pašnekovas.

Motyvacija dar mokykloje

Jaunuosius gydytojus vienijančios asociacijos valdybos pirmininkas sako, kad medikų ir kitų specialistų motyvacija turėtų prasidėti dar mokyklos suole. Reikia palaikyti ryšį su regione augusiais studentais, pasiūlyti praktiką studijų metu, supažindinti su situacija. Pašnekovo manymu, tai sukurtų didesnę tikimybę, kad po studijų toks specialistas grįš į savo regioną.

„Mūsų apklausos rodo, kad ne tik finansiniai aspektai yra svarbu. Svarbu yra profesinės savirealizacijos, santykių su kolektyvu, santykių su vadovais – tokie aspektai. Tą galima įvertinti tik per žiniasklaidą, kur rašo, kad žudosi žmonės, arba nuvažiavus ir pamačius, kad galbūt yra kitaip. Nueita į visišką gelbėjimąsi, vietoje to, kad spręstų problemą iš esmės“, – sako pašnekovas.

„Problema yra ta, kad nėra jokio judumo besimokant medicinos. Žmonės užstringa Vilniuje ir Kaune. Ir po to tikėtis, kad jie noriai mes savo pasiimtas paskolas, įsigytus būstus, vaikų susikurtus draugų ratus, staiga persikraustys pora šimtų kilometrų į kitą Lietuvos pusę, yra naivu. Taip, atsiras tokių žmonių, bet jie vienetai, ir tai nebus sistemiškai sprendžiama problema“, – mano K. Kilčauskas.

Situaciją, pasak K. Kilčausko, bandoma spręsti – asociacija kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą su prašymu sėsti prie bendro stalo, išdiskutuoti probleminius klausimus ir spręsti problemą iš esmės, kad ir toliau ateityje nereikėtų gundyti medikų piniginėmis išmokomis.