Širvintų rajone nė vienam sunkią negalią turinčiam vaikui neteikiama integrali pagalba

Kaip smagu kartą metuose pasirodyti sau kilniu ir paaukoti keletą eurų sergantiems vaikams. Jaučiamės taip, lyg būtume padarę didžiulę paslaugą. Tačiau net nesusimąstome, kaip gyvena šeimos, auginančios neįgalius vaikus, kokių poreikių jos turi, su kokiomis problemomis susiduria kiekvieną dieną.

Kaip ‚Krašto naujienoms“ teigia Širvintų rajono savivaldybė, neįgalių vaikų Širvintų rajone – 62, iš jų – 7 su sunkia negalia. Apie tuos septynis su sunkia negalia ir pakalbėkime.

Kaip žinia, sunki negalia pripažįstama tuomet, kai žmogus negali vaikščioti, nuolat guli ligos patale ir visiškai negali savimi pasirūpinti. Tai reiškia, kad tokiam ligoniui NUOLAT reikalinga priežiūra, slauga ir pagalba. Jis pats negali pavalgyti, pasinaudoti tualetu, apsiversti, judėti.

Širvintų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, neįgaliesiems skiriama integrali pagalba. Specialistai atvyksta į namus, masažuoja, prausia, tvarko, maitina, teikia medicinines paslaugas, kitaip prižiūri neįgalųjį, net tvarko jo kambarį. Tai didžiulė paspirtis šeimai, nes tuo metu šeimos nariai gali dirbti, tvarkytis savo ar šeimos reikalus. Juk puikiai suprantame, koks tai sunkus darbas be poilsio dienų, be atostogų prižiūrėti neįgalų asmenį.

Tačiau Širvintų rajono taryba 2017 m. sausio 27 d., priimdama sprendimą dėl integralios pagalbos, kurio projektą parengė savivaldybės administracija, į paslaugų gavėjų sąrašą neįtraukė vaikų. Tarybos sprendimas numatė, kad „Integralios pagalbos gavėjai – suaugę neįgalūs ir (ar) senyvo amžiaus neįgalūs asmenys su sunkia negalia, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.“ Apie tai rašėme https://www.krastonaujienos.lt/2017/01/neigaliems-vaikams-integralios-pagalbos-nereikia/ Tuomet Tarybos posėdyje klausimą dėl neįtrauktų vaikų kėlė Tarybos narys Jonas Purvaneckas. Deja, valdantiesiems tai įspūdžio nepadarė ir balsuota už sprendimą, kurį parengė savivaldybės administracija. Kad specialistams būtų patogiau lankyti neįgaliuosius, rajone nupirkti berods du automobiliai.

Širvintų rajone tos septynios šeimos, auginančios vaikus su sunkia negalia jaučiasi paliktos užribyje. Vieno iš tų septynių vaikų mama pasakoja: „kasmet vis sunkiau man jį pakelti, kad galėčiau pakeisti sauskelnes, pakeisti gulėjimo padėtį, kad galėčiau perrengti ar pakeisti patalynę. Šiandien jis jau paauglys ir sveria daugiau už mane. Gyvename pirmame aukšte, tačiau šiandien jo jau nepajėgiu nunešti laiptais, kad galėčiau neįgaliojo vežimėliu nuvežti pas medikus, ar tiesiog sudaryti galimybę sūnui pabūti kieme. Buvau savivaldybėje, man pasakė, kad padėti niekuo negali.“ Moteris nerimauja, kaip bus toliau, juk vaikas dar auga.

Štai būtent dėl to 2017-01-27 priimto Širvintų rajono savivaldybės Tarybos sprendimo šešiolikmetis ir jo mama negali gauti integralios pagalbos namuose. Paslaugų gavėjai – tik suaugę žmonės, nors SADM ministro įsakyme aiškiai išskirta ir vaikų grupė. Išeina taip, kad visoje Lietuvoje tokia paslauga neįgaliems vaikams numatyta, tačiau Širvintose ji nėra teikiama.

Minėta mama labai norėtų pagalbos teikiant sūnui elementarias higienos paslaugas. Ji taip pat norėtų masažų sūnui. Moteris pasakoja, kad sanatorijoje po masažų sūnus buvo daug stipresnis

Širvintų savivaldybė, atsakydama į mūsų paklausimą apie paslaugas neįgaliems vaikams, tvirtina, kad „teikiama būsto pritaikymo paslauga – būsto ir gyvenamosios aplinkos pertvarkymas panaudojant specialius elementus, keičiant vaikams su sunkia negalia, turintiems ir (arba) apsitarnavimo funkcijų sutrikimų. Gyvenamosios aplinkos pritaikymas – nuolydžiai, takeliai privažiuoti neįgaliojo vežimėliu prie būsto ar automobilio stovėjimo bei saugojimo vietos individualiam ar daugiabučiam namui priskirto sklypo ribose. Sensorinių pagalbos priemonių suteikimas – stacionarūs ir mobilūs įrenginiai arba priemonės, naudojami vaiko su sunkia negalia gyvenamojoje aplinkoje, kuriais naudojantis tenkinami vaiko su sunkia negalia, turinčio sensorinių sutrikimų, fiziniai ir (ar) emociniai poreikiai ar pojūčiai. Vienam vaikui yra teikiama socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga.“ Deja, šešiolikmetis neturi nei nuolydžio, nei lifto, galinčio pakelti jį su vežimėliu į pirmą aukštą, nei kitų patobulinimų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė „Krašto naujienoms“ rašė: „Integrali pagalba kol kas yra projektinė veikla, kuri finansuojama Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Jūsų minimas aprašas numato teisę ir galimybę teikti integralią pagalbą vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims. <…> Tačiau kiekvienas projekto vykdytojas teikdamas paraiškas projektiniam finansavimui gauti ir integraliai pagalbai teikti, nusistatė konkrečią klientų grupę, kuriai ši paslauga bus teikiama. <…> Konkrečiai Širvintų atveju, šios savivaldybės projektas yra skirtas neįgaliems darbingo amžiaus ir senyvo amžiaus asmenims. “ (visas atsakymas pridėtas nuotraukose).

Tačiau pasirodo, savivaldybės turi galimybę suteikti paramą ir neįgaliems vaikams. Štai ministro patarėja teigia, kad „Integrali pagalba nėra vienintelė paslauga, kurią šeima, auginanti neįgalų vaiką gali gauti. Savivaldybės gali pasiūlyti pagalbą į namus, dienos socialinę globą (arba namuose, arba įstaigoje), trumpalaikę globą ir panašiai. Todėl savivaldybės teiginiai, kad jokios pagalbos negali suteikti iki kol vaikui sueis 18 metų, prasilenkia su bet kokiais socialines paslaugas reguliuojančiais nacionaliniais teisės aktais.“

„Krašto naujienos“ domėsis minėta šeima ir jai teikiama pagalba neįgaliam vaikui. Tikėkimės, kad sprendimas bus surastas ir mamai atsiras galimybė dirbti bent kelias valandas per dieną.

NERINGA TUŠKEVIČIENĖ