Širdies nepakankamumui gydyti – nauji planai

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre dirbantys kardiologai minėjo Širdies nepakankamumo (ŠN) dieną, minimą Europos kardiologų draugijos iniciatyva. Pasidabinę specialiais užrašais padabintomis sportinėmis palaidinėmis, nešini balionais, lankstinukais bei kita atributika, kurią dalino lankydamiesi ligoninės skyriuose, skaitydami paskaitas ligoniams ir miestiečiams, kardiologai ragino medikus nenuleisti rankų ir padėti sergantiems širdies nepakankamumu, nors valstybė šiems ligoniams ir neskiria pakankamai dėmesio.

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės

viešųjų ryšių specialistė

www.siauliuligonine.lt

Ragino padėti sergantiesiems

Širdies ir kraujagyslių centro kardiologai, bendrosios praktikos slaugytojos, dirbančios I ir II kardiologijos skyriuje bei Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, visą valandą lankė ligoninės terapiniuose skyriuose gydomus pacientus bei gydytojus. Pabuvota Vidaus ligų, Gastroenterologijos-endokrinologijos, Neurologijos, Nefrologijos-toksikologijos, Suaugusių infekcinių ligų bei Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje.

Į kardiologijos skyriaus gydytoja kardiologė Virginija Ežerskienė skyrių gydytojus ragino atkreipti dėmesį į širdies nepakankamumo ligos požymius ir diagnozuoti ligą pacientams, skyriuje gydomiems dėl kitų ligų. Kardiologai teigė, jog ši liga dar nesulaukia pakankamai valdžios dėmesio, todėl iniciatyvos ėmėsi Europos kardiologų draugija, paskatinusi specialistus mokyti ne tik kitų sričių gydytojus, bet ir pacientus pažinti ligos požymius, laiku ieškoti medikų pagalbos bei laikytis gydytojų nurodymų ne tik susirgus, bet ir stengiantis išvengti ligos, kuria sergančiųjų statistika išties negailestinga.

Kardiologai skyriuose dalinosi ne tik žiniomis, bet dovanojo lankstinukus, oranžinius balionus su užrašu ir, žinoma,  pozityvią nuotaiką, kuri ypač svarbi ne tik susirgus, bet ir gydant sergančiuosius. Kardiologai kvietė ligoninės medikus ir pacientus dalyvauti viešoje paskaitoje pacientams ir jų artimiesiems apie ŠN priežastis, nemedikamentinio gydymo svarbą, fizinį aktyvumą ir širdies nepakankamumą. Pranešimus skaitė I kardiologijos skyriaus vedėja kardiologė Dovilė Dovidaitienė, gydytoja kardiologė Virginija Ežerskienė bei Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeutė Elvyra Šidlauskienė.

Apie ligą reikia žinoti

Viešosios paskaitos klausytojams gydytoja kardiologė V. Ežerskienė teigė, jog kiekvienam žmogui svarbu žinoti, kas tai yra širdies nepakankamumas, aptarė dažniausias širdies nepakankamumo priežastis, apžvelgė ligos simptomus ir požymius, paciento, sergančio širdies nepakankamumu, priežiūrą.

Širdies nepakankamumas - tai širdies funkcijos sutrikimas (disfunkcija). Anot specialistės, tai yra sudėtinis klinikinis sindromas, kai struktūrinė (ar funkcinė) širdies liga sutrikdo skilvelių gebėjimą prisipildyti kraujo ar išstumti kraują iš širdies. Tai - simptominės skilvelių disfunkcijos sindromas, sukeliantis funkcijos sutrikimo simptomus ir požymius.

Kas dešimtas žmogus, sulaukęs 50 metų ir daugiau, kenčia dėl širdies nepakankamumo. O 50 proc. sergančiųjų sunkiu širdies nepakankamumu miršta per penkerius metus. Vidutinis sergančiųjų širdies nepakankamumu amžius yra 76 metai.

2016 metais Lietuvoje užregistruota 120 tūkstančių sergančiųjų širdies nepakankamumu. Tad ši problema – gana aktuali.

Širdies nepakankamumo simptomai yra dusulys, nuovargis, širdies plakimas, kaklo venų išsiplėtimas, tad liga apibūdinama kaip dusulio, nuovargio, silpnumo ir kojų tinimo (edemų) derinys, atsirandantis dėl neveiksmingo širdies darbo.

Išsivystyti širdies nepakankamumui priežasčių daug. Pakenkia nikotinas, alkoholis, priešvėžiniai vaistai, imuninėse uždegiminės ligos, metabolinis ligos, cukrinis diabetas, nutukimas, genetiniai faktoriai. „Daugelį metų žmogus serga hipertonine liga, o pas mus patenka jau su širdies nepakankamumu“, - pastebi širdies ligų specialistė bei papasakoja apie širdies nepakankamumo stadijas, ligos funkcines klases, nuo kurių priklauso ir žmogaus savijauta, ir paciento gydymas.   

Gydymas – ir sergančiojo reikalas

Diagnozuojant ŠN klinikiniai simptomai turi atitikti širdies nepakankamumo apibrėžimą. Pasak V. Ežerskienės, vien klinikinių ar laboratorinių požymių nepakanka. Nes ir dusti, ir tinti žmogus gali dėl daugelio priežasčių. Tad tik visuma požymių ir laboratorinių tyrimų leidžia diagnozuoti šią ligą.

Pajutęs ligos požymius žmogus turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pirmiausiai ir įtaria ligą. Iškilus abejonių, pacientas siunčiamas kardiologo konsultacijai. Esant ūmiam širdies nepakankamumui arba pasireiškus lėtinio širdies nepakankamumo paūmėjimui, patariama skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.

„Šeimos gydytojas ir bendruomenės slaugytojas yra pagrindiniai patarėjai, sergant širdies nepakankamumu, todėl svarbu susidraugauti, suprasti, jog gydymas yra ne tik slaugytojo ir gydytojo reikalas, bet ir paties paciento rūpestis“, - teigia V. Ežerskienė.  

Širdies nepakankamumo kabinetai

Planuojama, jog širdies nepakankamumas bus koreguojamas ir tretinio lygio ligoninėje. Šis planas bus įgyvendintas, Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre įkūrus Širdies nepakankamumo kabinetą. Pasak kardiologės V. Ežerskienės, dar šiais metais bus gautas finansavimas ir Širdies nepakankamumo kabinetas bus įsteigtas.

Planuojama, jog šiame kabinete dirbtų bendrosios praktikos slaugytoja, atsakinga už širdies nepakankamumą ir už to kabineto veiklą. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra parengta viena gydytoja ir viena slaugytoja darbui su sergančiaisiais širdies nepakankamumu.

Į Širdies nepakankamumo kabinetą turėtų galimybę patekti ligoniai po gydymo stacionare, kur atlikti visi reikiami tyrimai, nustatyta diagnozė, bei tie, kuriems šeimos gydytoja skirs siuntimą į šį kabinetą. Pradėjus veiklą, slaugytoja kviesis širdies nepakankamumu sergančius žmones, mokins, kaip keisti gyvenseną, į ką atkreipti dėmesį, kad nepablogėtų širdies nepakankamumo funkcinė klasė, kad nepereitų iš mažesnės į blogesnę stadiją. „Žmogus pats turėtų norėti būti sveikesnis, bendradarbiauti su gydytoju. Tik tada bus geras rezultatas, kai ligonis laiku bus atlikęs reikiamus tyrimus širdies nepakankamumo laipsniui nustatyti“, - pastebi specialistė. 

Kabinete vyks mokymai apie širdies nepakankamumą, gydymą, supažindinama su savikontrole, gyvensena, mokoma, kaip atpažinti širdies nepakankamumo paūmėjimą.

Lietuvoje jau  yra įsteigti keturi širdies nepakankamumo kabinetai Alytuje, Telšiuose ir du Kauno gydymo įstaigose.  

Kaip sumažinti simptomus?

I kardiologijos skyriaus vedėja Dovilė Dovidaitienė primena ES kardiologų draugijos rekomendacijas, kuriose teigiama, jog pastarųjų dvidešimties metų sergančiųjų stebėjimas patvirtino, kad vien medikamentinis gydymas neduoda rezultatų. Tik įdiegus visą sveikatos priežiūros sistemą, mirtingumas nuo širdies nepakankamumo sumažėjo 25 proc., o ligonių hospitalizacija – 26 proc.

Gydytoja patarė susirinkusiems, kaip galima padėti sau ir sumažinti simptomus net ir be vaistų – tiesiog keičiant savo gyvenimo būdą. Pasak D. Dovidaitienės, labai svarbu mityba, tai kiek suvartojama druskos, nes druska sulaiko organizme skysčius. Per parą patariama suvartoti 3-5 gr. druskos. Mažinant suvartojamos druskos kiekį, patariama į gaminamą maistą nebeberti druskos, nevartoti konservuotų daržovių, sūdytų, rūkytų mėsos gaminių. Taip pat vietoj druskos naudoti prieskonius, rinktis mėgiamą maistą, kuriame natūraliai druskos yra mažiau. Pavyzdžiui, geriau valgyti batoną, o ne juodą duoną, kurioje druskos bus daugiau. Konservuotas daržoves patariama keisti į šviežias. Pieno produktus taip pat rinktis nesūdytus. Gydytoja pataria perkant produktus atidžiai skaityti etiketes, kuriose bus nurodytas naudotos druskos kiekis.  

Keisti savo mitybą gydytoja pataria ne iš karto, bet lėtai. Iš pradžių rinktis tokius produktus, kuriuose nėra druskos. Patariama turėti sąrašą produktų, kuriuose druskos yra mažai ir būtent juos rinktis. „Natūralu, jei nepirksite maisto, kuris jums kenkia, jo ir neturėsite savo virtuvėje ir nevartosite“, - pataria gydytoja.  

Svarbu savijautai ir tinkamas skysčių vartojimas. Sergant širdies nepakankamumu rekomenduojama išgerti skysčių mažiau nei du litrus per parą - 5-7 stiklines. Jei nepakankamumas progresuoja, skysčių mažinti reikėtų dar labiau – iki litro per parą. Patariama nepamiršti, jog  vanduo yra ir visi vaisiai bei daržovės. Obuolys, arbūzas, agurkas – daug skysčių turintys produktai.

Sergantiems ŠN privalu stebėti savo svorį. Svertis taip pat reikia pagal sergantiems širdies nepakankamumu nustatytas taisykles.  Pirmiausia žmogus turėtų žinoti savo sausą svorį, t. y., svorį, kai jis yra nesutinęs, ką tik išleistas iš ligoninės po ligos paūmėjimo. Svertis patariama kiekvieną dieną tuo pačiu metu, tomis pačiomis svarstyklėmis. Geriausia ryte, nevalgius ir negėrus, atlikus visus tualeto reikalus. Patariama savo svorį rašytis į dienyną ir kiekvieną dieną stebėti pokyčius. Jei svoris padidėjo 2-3 kilogramais per 2-3 dienas, reiktų sunerimti ir kreiptis į šeimos gydytoją arba didinti šlapimą varančiųjų dozę (jei pacientas tam pasirengęs).

Būtina atsisakyti ir žalingų įpročių, apsunkinančių širdies nepakankamumo ligos eigą bei progresavimą. Rūkymas yra vienas iš didžiausių rizikos veiksnių, žalingas ir pasyvus rūkymas.

Alkoholio žala taip pat yra didelė. Reikia žinoti, koks alkoholio kiekis yra saugus sveikatai. Kai žmogus serga širdies nepakankamumu, dėl saugaus alkoholio kiekio reikėtų pasikonsultuoti su  gydytoju, nes jis gali ir visiškai uždrausti alkoholį.

Fizinis aktyvumas būtinas

Sergant širdies nepakankamumu labai svarbu yra užtikrinti kraujotaką, audinių mitybą. Gydytoja pataria tą poveikį pasiekti fiziniu aktyvumu. Tad labai svarbu, kad žmogus, susirgęs širdies nepakankamumu,  kuo ilgiau išliktų aktyvus, nuo kitų nepriklausomas, kad nuolat gerintų gyvenimo kokybę. Gydytoja pataria ne keltis liftu, bet, jei yra galimybė, kopti laiptais. Jei į darbą važiuojama visuomeniniu transportu, išlipti stotele-dviem anksčiau. Dirbant sėdimą darbą, patariama daryti aktyvias pertraukėles, per pietų pertrauką pasivaikščioti. Vakarais, po darbo eiti pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu.

Pasak Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeutės Elvyros Šidlauskienės, fizinis aktyvumas toks svarbus dėl to, kad sportuojant vyksta tam tikri procesai: padidėja fizinio krūvio metu kraujo tūris, deguonimi aprūpinami visi raumenys, gerėja kraujotaka. Mankštintis patariama nuo mažiausių krūvių, pirmą dieną užtektų 10-15 minučių pasivaikščioti. Rekomenduojama, kad fizinis krūvis per savaitę neviršytų 5-6 val. prieš didesnį krūvį būtinas apšilimas ir laipsniškas atvėsimas. Krūvio metu reikia sekti savo pulsą ir kraujospūdį.

Penkiasdešimtmečiams ir vyresniems, sergantiems ŠN, svarbu keisti gyvenimo būdą ir siekti kuo geresnės gyvenimo kokybės.

Anot kineziterapeutės, judėjimas yra ne tik sveikata, bet ir nuotaika, žvalumas. Judama tam, kad judėtų kraujas ir iš širdies perneštų deguonį į visus organus. Fizinis aktyvumas turi pakelti pulsą. Sergantiems širdies nepakankamumu labiausiai tinkamas ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu. Patariama ir gulintiems ligoninėje išeiti pasivaikščioti kieme, pasimankštinti palatoje.  „Sveiką žmogų paguldžius trim dienom į lovą, turėsim ligonį“, - teigia kineziterapijos specialistė E. Šidlauskienė ir surengia mankštą viešosios paskaitos klausytojams, susirinkusiems tądien į Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso salę.

Nuotr.:

Širdies ir kraujagyslių centro medikai  Širdies nepakankamumo dieną žiniomis dalinasi ne tik su gydytojais, bet ir su pacientais.   (9950)

Kardiologai kvietė ligoninės medikus atkreipti didesnį dėmesį š širdies nepakankamumą, juolab, kad valstybė dėmesio šiai ligai dar stinga.  (9960)

Zitos KATKIENĖS nuotr.