Širdies ligos gali užklupti netikėtai: į ką svarbu atkreipti dėmesį

Vargu ar be sveikos širdies galima nugyventi ilgą ir pilnavertį gyvenimą. Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, o tikimybė numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis ypač išaugo pandemijos metu, o didžiausia bėda – aukštas „blogojo“ cholesterolio kiekis. Nustatyti, kad už blogos savijautos slypi širdies problemos dažnu atveju visai nesunku, tačiau širdies sutrikimai kartais pasireiškia netikėtais simptomais.

Nuo mirčių gyventojus galėtų išgelbėti optimali rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujospūdis (arterinė hipertenzija) ir didelis cholesterolio kiekis (dislipidemija), korekcija. Tačiau, anot gydytojų, to pasiekti ne visada pavyksta.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į organizmo signalus, kurie gali pranešti apie artėjantį širdies smūgį. Deginantis skausmas krūtinėje, tiesiai už krūtinkaulio gali išduoti net tik skrandžio problemas, bet gali būti ir miokardo infarkto (dar vadinamo širdies smūgiu) ženklas. Deja, bet apskaičiuota, kad tik pusė tokių atvejų yra atpažįstami.

Jei pajutote stiprų ar staigų rėmenį, susijusį su dusuliu, šaltu prakaitu ar fiziniu aktyvumu – svarbu kreiptis į gydytoją. Svarbu nenumoti ranka į simtomus, tokius kaip:

– Maudimą, skausmą krūtinėje;

– Skausmą, plintantį į pečius, kaklą ar rankas;

– Nereguliarų arba greitą širdies ritmą;

– Šaltą prakaitą;

– Bendrą silpnumą ir galvos svaigimą;

– Dusulį;

– Pykinimą, virškinimo sutrikimą, kartais net vėmimą;

– Su fizine veikla arba dideliu stresu susijusį rėmenį;

– Kartumo arba rūgštumo pojūtį galugerklėje;

– Skausmą, sustiprėjantį prigulus arba pasilenkus.

Apie širdies smūgį įspėti gali bet kokie širdies veiklos pasikeitimai, neįprasti pojūčiai, kurių anksčiau nepastebėjote, pavyzdžiui, skausmas krūtinėje, kurio prieš tai nepatirdavote arba po fizinio krūvio pasireiškiantys simptomai, stipresnis skausmas krūtinės srityje įprastų fizinių krūvių metu.

Dažnu atveju širdies ligos išsivysto dėl nekontroliuojamų rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujospūdis, bei padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Atlikta šalies gydytojų kardiologų apklausa parodė, kad didžioji dalis  pacientų turi abu šiuos rizikos veiksnius ir tokių pacientų skaičius gydytojų kabinetuose auga.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje arterinė hipertenzija diagnozuota apie 700 tūkst. žmonių, labai nedaug savo paplitimu atsilieka ir dislipidemija (padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje). Šių rizikos veiksnių nustatymas yra efektyvesnis nei prieš dešimtmetį, kadangi vis daugiau žmonių įsitraukia į Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programą, tačiau mirtingumas nuo ŠKL lieka per didelis.

Nuo 2023 m. gegužės 1 dienos ŠKL prevencijos programoje pasitikrinti gali tiek moterys, tiek vyrai nuo 40 iki 60 metų (imtinai). Programos metu šeimos gydytojas daugiau dėmesio skirs pacientui, atliks įvairius tyrimus, pavyzdžiui, lipidogramą, elektrokardiogramą, nustatys gliukozės ir kreatinino koncentraciją ir kt. Pagal tyrimų rezultatus bus įvertinama paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika. Nuo nustatytos rizikos priklausys ir paciento dalyvavimo programoje periodiškumas. Jei bus nustatyta maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmogus dalyvauti programoje kitą kartą bus kviečiamas po 4 metų. Jei bus nustatyta didelė rizika susirgti šiomis ligomis, dalyvauti bus kviečiama po 2 metų, o jei rizika bus labai didelė – po 1 metų. Nustačius labai didelę riziką sirgti, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją kardiologą tolesniam išsamiam ištyrimui dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės. Jei šeimos gydytojas nustatys didelę arba labai didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pacientui bus sudaromas pirminės prevencijos priemonių planas. Jame bus nustatomi siektini paciento kūno masės indekso, arterinio kraujospūdžio ir mažo tankio lipoproteinų, cholesterolio koncentracijos kraujo serume rodikliai, jų kontrolės būdai ir terminai bei gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos. Po 6 mėnesių pacientas pakartotinai turės apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins šio plano pasiektus rezultatus, koreguos planą.

Kasmet vis daugiau žmonių, esančių tikslinėje šios programos grupėje, apsilanko pas gydytojus pasitikrinti kraujo spaudimo ir cholesterolio kiekio kraujyje. Todėl galima sakyti, kad arterinė hipertenzija ir dislipidemija yra aptinkamos anksčiau ir dažniau, šių ŠKL rizikos veiksnių nustatymas yra geresnis. Tačiau ligų gydymas ir kontrolė, anot gydytojų, toliau išlieka problema.

Diagnozavus arterinę hipertenziją ir dislipidemiją, tik retu atveju kontrolei pakanka pakoreguoti gyvenimo būdą, dažnai yra reikalingas medikamentinis gydymas, tačiau dėl klaidingų įsitikinimų žmonės atsisako vartoti vaistus, o medikamentų nevartojimas didina rizikos veiksnius ir Lietuva toliau pirmauja Europoje pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Ligos lengviau išvengti nei ją gydyti. Visuomenės sveikatos specialistai ragina bent kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją - net tuomet, kai jaučiatės gerai. Prevencija padeda užkirsti kelią ligoms, leidžia jas pastebėti ir gydyti dar nepasireiškus simptomams.

Sveikata rūpintis turime patys

Jei šiandien jaučiatės sveikas, tai nereiškia, kad neturite rizikos veiksnių, kurie per 10–15 metų gali išsivystyti į sunkią ligą. Deja, bet širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai dažnai nustatomi, kai būna per vėlu. Svarbu, kad jūsų sveikata būtų įvertinta kas kelerius metus, nes su metais mūsų kūnai keičiasi ir širdies ligos gali užklumpti iš pažiūros sveikus žmonės, kurie daug sportuoja, renkasi sveikatai palankią mitybą, randa laiko poilsiui. Ligą tuomet lemia genetiniai polinkiai.

Tačiau net geriausi gydytojai, puikiausia įranga, Nobelio premija apdovanoti vaistai, neįtikėtinos technologijos neatstos svarbiausio ir pagrindinio faktoriaus - paties žmogaus, kuris renkasi sveikatai palankų gyvenimo būdą, žino, kas yra rizikos veiksniai ir kaip jų išvengti. Tik ilgalaikiai gyvensenos įpročių pokyčiai, su šeimos gydytoju sudaryto plano laikymąsis gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų  riziką.

Šiaulių visuomenės sveikatos biuras vykdo Sveikatos stiprinimo programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Programa skirta suaugusiems asmenims, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių ligų ir (arba) cukrinio diabeto rizika, arba kurie savanoriškai kreipiasi į visuomenės sveikatos biurą dėl dalyvavimo Programoje. Plačiau apie dalyvavimą Programoje galima paskaityti po šia nuoroda: http://www.sveikatos-biuras.lt/sveikatos-stiprinimo-programa-skirta-sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-bei-cd-profilaktikai-119