Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis

Širdies ligos kasmet nusineša daugiausia žmonių gyvybių. „Mano širdis – tavo širdis“ – kiekvienam reikėtų vadovautis tokiu posakiu. Žmonės yra skatinami prižiūrėti savo sveikatą ne vien dėl savęs, bet ir dėl artimųjų, kuriems jie rūpi.

Vyrai serga dažniau

Daugelį metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Pagrindinės yra šios – išeminės širdies ligos, cerebrovaskulinės ligos, aterosklerozė, insultas, miokardo infarktas ir kt. Visame pasaulyje jos pasiglemžia apie 17,3 mln. gyvybių kasmet ir pranešama, kad ateityje šie skaičiai tik augs. Iš viso žinoma per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, iš kurių vienus galima valdyti, kitų – ne.

Pagrindiniai širdies ligų rizikos veiksniai yra amžius: vyrams rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja, sulaukus 45 metų, moterims – 55 metų; lytis: vyrai serga dažniau; paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (miokardo infarktai, insultai ar staigios mirtys vyrams iki 55 metų, moterims – iki 65 metų); jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.).

Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti:

Padidėjęs kraujospūdis

Kraujospūdį galima kontroliuoti ir sumažinti, palaikant optimalų kūno svorį, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų, vengti riebaus maisto, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Žinoma, nepamiršti gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų įpročių.

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje

Mažinant cholesterolio kiekį kraujyje, pirmiausia paskiriamos nemedikamentinės priemonės: atitinkama dieta, didesnis fizinis aktyvumas, rekomenduojama mažinti svorį, mesti rūkyti, koreguojami kiti rizikos veiksniai. Prieš paskiriant gydymą, turi būti ištirta, dėl kokios priežasties padidėjo cholesterolio kiekis kraujyje. Taip gali būti dėl amžiaus ir lyties, paveldimumo, medikamentų vartojimo, svorio ir kt.

Cukrinis diabetas

Gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas – vienas pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių. Sergant cukriniu diabetu, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita, anksčiau pasireiškia koronarinė širdies liga, padidėja širdies infarkto rizika, pažeidžiamos kojų kraujagyslės. Cukrinio diabeto simptomai – nuovargis, pykinimas, dažnas šlapinimasis, neįprastas troškulys, kūno svorio sumažėjimas, regos sutrikimai, dažnos infekcijos, lėtai gyjančios žaizdos. Sergant cukriniu diabetu ir norint sumažinti mikroinfarkto ir insulto riziką, reikia imtis šių veiksmų – būkite fiziškai aktyvūs, sveikai maitinkitės, nerūkykite ir kt.

Nutukimas

Nutukimas labai apsunkina širdies darbą – sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, gali išsivystyti širdies nepakankamumas, koronarinė širdies liga, greičiau vystosi aterosklerozė. Didelis cholesterolio kiekis taip pat dažnai būna dėl nutukimo, todėl didėja išeminės širdies ligos ir insulto rizika. Norint palaikyti optimalų kūno svorį, būtina tinkamai maitintis, nepersivalgyti, būti fiziškai aktyviems.

Netinkama mityba

Valgant įvairų maistą, organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas, palaikoma tinkama cholesterolio koncentracija kraujyje, išlaikomas optimalus kūno svoris. Reikėtų riboti gyvulinės kilmės riebalus – jie turi sudaryti ne daugiau kaip 15–30 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Taip pat patartina mažinti suvartojamų pusgaminių, cukraus, riebaus pieno produktų kiekį. Subalansuotos mitybos racione turėtų būti daug riebių polinesočiųjų rūgščių ir mažai sočiųjų. Ypač naudinga polinesočiųjų riebalų rūšis – omega-3 (jos yra menkėje, lašišoje, jūros lydekoje ir kt.). Rekomenduojama daugiau vartoti daržovių ir vaisių bei grūdinių produktų, kuriuose yra mažai riebalų, o daug kitų organizmui naudingų medžiagų: skaidulinių medžiagų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų.

Mažas fizinis aktyvumas

Fizinis krūvis stiprina širdį bei kraujagyslių sistemą, todėl sumažina miokardo infarkto ir insulto riziką, diabeto ir didelio cholesterolio kiekio kraujyje tikimybę. Daugiau nei 70 proc. suaugusių žmonių juda nepakankamai, todėl sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės apykaita. Fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ligomis, didesnis jų mirštamumas. Todėl bent 30 min. per dieną reikėtų skirti fiziniam aktyvumui. Jis veiksmingas tik tada, kai yra reguliarus, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės. Jeigu žmogus jau serga kokia nors širdies liga, dėl fizinio krūvio intensyvumo ir trukmės reikėtų pasitarti su gydytoju.

Stresas

Stresas tapo nuolatiniu gyvenimo palydovu, juk kiekvienas patiriame stresinių situacijų tam tikrais gyvenimo momentais, o tai labai alina sveikatą ir neigiamai veikia tarpusavio santykius. Ilgalaikis stresas yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Patiriant stresą, gerokai dažniau gali ištikti staigi mirtis, sutrikti širdies veikla, ištikti miokardo infarktas ar insultas. Siekiant organizmą apsaugoti nuo kenksmingų streso padarinių, reiktų išmokti įvertinti problemą ir ieškoti teigiamų sprendimo būdų, būti fiziškai aktyviems, išmokti atsipalaiduoti, bendrauti, neužsisklęsti savyje.

Padidėjęs kraujo krešumas, klampumas

Kraujo klampumas priklauso nuo jo sudėtinių dalių santykio. Didėjant kraujo ląstelių kiekiui, didėja ir kraujo klampumas. Tuomet sulėtėja kraujotaka, pasunkėja širdies darbas, organai nėra pakankamai aprūpinami krauju. Padidėja trombozės tikimybė. Ji yra itin didelė, jeigu pacientas serga arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu. Kad kraujo klampumas būtų ne per didelis, reikėtų nerūkyti, reguliariai tikrintis kraują ir cholesterolio kiekį, stebėti kraujospūdį, sveikai maitintis ir kt.

Rūkymas

Tabako dūmuose yra apie 4 000 cheminių junginių įvairių dalelių ir dujų pavidalu. Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, širdis plaka 10–20 dūžių daugiau per minutę. Dėl to padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkymas skatina kraujo krešėjimą, didina miokardo infarkto ir insulto riziką, padidina pilvo aortos aneurizmos riziką, riziką susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis. Lietuvos širdies asociacijos duomenimis, kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris kartus.

Taip pat kenkia ir pasyvus rūkymas, t. y. kvėpavimas aplinkoje esančiais kitų iškvėptais dūmais. Patalpoje esantys iškvėpti cigarečių dūmai turi labai daug nuodingųjų medžiagų. Pasyvus rūkymas didina riziką susirgti išemine širdies liga, krūtinės angina, plaučių uždegimu, lėtinėmis plaučių ligomis, didina infarkto ir insulto riziką.

Alkoholio vartojimas

Svarbiausia nepiktnaudžiauti alkoholiu. Vartojant alkoholį kiekvieną dieną, arterinės hipertenzijos išsivystymo tikimybė išlieka didesnė, negu vartojant rečiau nei kartą per savaitę. Besaikis alkoholio vartojimas gali privesti prie insulto, padidėjusio kraujo spaudimo, padidėjusio trigliceridų lygio, turi įtakos hipertenzijos raidai.