Šimtmečio renginiai Alsėdžiuose suvienijo rekordui ir rajono jaunimo organizacijas

Vasario 16-ąją Alsėdžiai tapo tikrai išskirtiniu miesteliu Plungės rajone. Būtent čia buvo pagerbti net du 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarai – Jonas Smilgevičius ir Stanislovas Narutavičius. Į šventinius renginius atvyko 9 žmonių delegacija iš Lenkijos Respublikos Golub- Dobžyno Anos Vazos gimnazijos.

Renginių, skirtų Vasario 16-ajai, Alsėdžiuose netrūko. Pasitikdami Valstybės 100-metį, istorijos mokytojų Danutės Užkurienės ir Petro Smilgevičiaus iniciatyva gimnazijoje surengta viktorina „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai - mūsų kraštiečiai S. Narutavičius ir Jonas Smilgevičius“. Pristatyta 20 svarbiausių istorijos faktų apie Nepriklausomybės kovas nuo 1918 iki 2018 metų. Komandoms teko gerokai pasukti galvas, norint teisingai pateikti atsakymus į gautas užduotis. Smagu, kad jaunimas gerai žino šalies istoriją, jos svarbiausius kūrėjus ir savo kraštiečius signatarus.

Vasario 14-ąją Alsėdžių seniūnė Danute Repšienė ir bendruomenės narės - Daiva Sprainienė ir Stefa Každailienė - bei trys gimnazijos mokiniai - Edvinas Baltutis, Silvija Jonušaitė ir Eimantas Daukintis - dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentūroje. Jie iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų perėmė gėlių puokštę, skirtą Nepriklausomybės Akto signataro S. Narutavičiaus amžinai poilsio vietai.

Daug renginių vyko ir Vasario 16-ąją. Sulaukta ir garbingų svečių – 9 žmonių delegacija atvyko iš Lenkijos Respublikos Golub - Dobžyno Anos Vazos gimnazijos, renginiuose dalyvavo LR Seimo nariai Andrejus Stančikas, Algimantas Kirkutis, Eugenijus Gentvilas, Savivaldybės meras Audrius Klišonis, mero patarėjai Mantas Česnauskas ir Gintautas Vaitkevičius, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Jurga Venckuvienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus l. e. vedėjo pareigas Gintautas Rimeikis, Savivaldybės tarybos narys Robertas Endrikas ir kt.

Jau penkti metai, kaip gimnazijos bendruomenė visada šventinius renginius pradeda pėsčiųjų žygiu į Brėvikių dvarą, kur Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva vyksta S. Narutavičiaus ir Žemaitijos krašto pagerbimas jo buvusiame dvare. Alsėdžių bažnyčia šiemetinius žygio dalyvius išlydėjo įsijungdama į akciją „100 varpų dūžių“. Po Šv. Mišių dalyvių laukė kitas žygis. Vedami gimnazijos 806-osios šaulių kuopos jaunųjų šaulių, renginio dalyviai pėsčiomis ėjo miestelio gatvėmis iki Alsėdžių kapinių – amžinosios S. Narutavičiaus poilsio vietos. Kapinėse vyko iškilmingas gėlių padėjimas, visų įstaigų vadovai, Savivaldybės meras ir svečiai iš Lenkijos pagerbė kapą, padėdami savo gėlių puokštes. Krašto apsaugos savanorių pajėgų 6-osios rinktinės kariai iššovė tris simbolines salves, dainavo Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos merginų tercetas.

S. Narutavičiaus kapas, tik atgavus Nepriklausomybę, pažymėtas Signataro ženklu. Okupacijos metais jo nebuvo, bet, anot vietinių, kapas visada būdavo prižiūrėtas. Miestelio žmonės taip atsidėkodavo buvusiam geradariui – kapavietė dažniausiai būdavo tvarkoma naktimis, kad nekiltų kokių įtarimų ar nesusipratimų.

Dvi dienas prie Alsėdžių S. Narutavičiaus pastato viena siena kabojo uždengta juodu audeklu. Visi norėję sužinoti, kas po juo slepiasi, Vasario 16-osios pavakarę buvo pakviesti į rajono jaunimo organizacijų iniciatyvos „Narutavičius 1918“ pristatymą. Dar gerokai prieš Naujuosius metus buvęs gimnazijos mokinys, šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto studentas Jonas Mockūnas nedrąsiai prabilo apie savo naują sumanymą – papuošti gimnazijos sieną didžiuliu Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus portretu bei suvienyti šiam darbui visas rajono jaunimo organizacijas. Šiai idėjai pritarė ir į darbus įsijungė net 70 jaunų žmonių iš jaunimo klubų „Interact“ ir „Indigo“, NVO „Krantas“, LMS Plungės skyriaus. Didžioji dalis šiame procese dalyvavusių jaunų žmonių visą atmintiną dieną praleido renginiuose Alsėdžiuose. Pirmiausia dėkota idėjos sumanytojui ir autoriui Jonui Mockūnui bei viso proceso koordinatorei Gintarei Petraitytei. Jiems bei Savivaldybės merui A.Klišoniui ir buvo patikėta (padedant Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams) atidengti šį portretą.

Rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis sakė, kad labai smagu buvo pirmam pamatyti, ką jaunimas padarė – nuo idėjos atsiradimo, jos išvystymo iki galutinio įgyvendinimo. „Labai džiugu, nes dabar Stanislovo Narutavičiaus gimnazija turi savo veidą ir šiandien ši gimnazija yra visiškai kitokia“, - kalbėjo meras.

Jonas Mockūnas pirmiausia dėkojo visam jaunimo kolektyvui ir tiems, kas patikėjo jo idėja. Padėkos žodžių nusipelnė Savivaldybė, UAB „Mantemija“, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, A. Klišonio šeimos klinika „Inesa“, Savivaldybės architektas Tomas Jocys, už neįkainojamas profesionalumo konsultacijas dėkota dizaino studijos vadovui Tomui Danilevičiui ir dizainerei Linai Sabaliauskienei, LR Seimo nariui Jurgiui Razmai ir ypač - UAB „Lietpak“ bei gimnazijos bendruomenei – direktoriaus pavaduotojui Alvydui Rimkui, vairuotojui Petrui Augustinui, darbininkams – A. Petrauskui ir S. Dobrovolskiui. Smagu, kad jaunimas nepasidavė skeptikams, kurie norėjo įteigti, kad „nespėsit“, „vėlai pradėjot“, „negausit pinigų“ ir t. t. „Nepaisant nieko, mokykla turi gal net didžiausią Lietuvoje portretą – man tai yra nerealu, todėl visiems labai labai ačiū“, - neslėpė džiaugsmo Jonas. Visi, kurie padėjo įgyvendinti šią iniciatyvą, buvo apdovanoti specialiai šiai šventei pagamintais marškinėliais „Narutavičius 1918“.

Sveikinti pakviestas LR Seimo narys dr. Eugenijus Gentvilas sakė, kad Alsėdžiai yra svarbus istorinis faktas vien dėl to, kad čia pagerbiami net du iš 20 Nepriklausomybės Akto signatarai. Pasak svečio, „Stanislovo Narutavičiaus bruožus aš gerai įsidėmėjęs, todėl mano pirmas įspūdis, kad atkurta teisingai ir didingai“. E. Gentvilas padovanojo mokyklai vieno žymiausių Nepriklausomybės šauklių Romualdo Ozolo išleistus užrašus, pavadintus „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Jų iš viso buvo 21, bet surasta 20, – tiek nuo šiol ir bus papildytas gimnazijos istorinių knygų fondas.

LR Seimo narys Andrejus Stančikas sveikino alsėdiškius su dviguba švente ir linkėjimus dedikavo pirmiausia jaunimui, priminė istorines bočių kovas ir kvietė saugoti bei branginti savo kraštą. Jam antrino ir kitas Seimo narys – Algimantas Kirkutis. Jis priminė Vydūno laišką Jonui Basanavičiui, kuriame rašoma, kad „lietuviai yra Apvaizdos paskirti apreikšti pasauliui žmogiškumą“. „Jeigu mes būsim kartu, visada viską įveiksim“, - sakė svečias, linkėdamas visiems nepamiršti Dorovės ir Meilės, Teisingumo ir Garbės.

Gimnazijos aktų salėje susirinkusieji turėjo progos dalyvauti Alsėdžių darželio, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Alsėdžių skyriaus bei Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos parengtame šventiniame koncerte, kuriame dar kartą buvo prisiminti abu Nepriklausomybės Akto signatarai, koncertavo gimnazijos merginų ir vaikinų vokaliniai ansambliai, šokėjai, jungtinis Žemaičių Kalvarijos ir Alsėdžių mišrus choras. Daugumai suspindo ašaros stebint, kaip darželio mažieji dainininkai traukė „Tautišką giesmę“. Literatūrinėje kompozicijoje jaunimas ieškojo atsakymų į klausimą, kaip nugyventi gyvenimą, kad tave atsimintų ir praėjus 156 metams? Jie teigia, kad istorijos vadovėliai fiksuoja tik sausus faktus, o gyvenantiems šiandien norisi žinoti ir įvairių žmogiškų, gyvenimiškų smulkmenų. Prisiminta daug faktų apie Stanislovo Narutavičiaus gyvenimą, jo tikėjimą laisve ir nusivylimą buvusiais bendražygiais. Atsiminimuose teigiama, kad pagrindinė ir svarbiausia jo gyvenimo užuovėja visada ir buvo dvarelis, esantis Brėvikių kaime. Neberadęs, ko veikti politikoje, jis vėl grįžo ūkininkauti į gimtinę, padėti čia gyvenantiems kaimo žmonėms.

Koncerto metu buvo įteiktos dvi valstybės vėliavos. Iškilmingai, įteikiant lietuvišką trispalvę, pasveikinta 15-ąjį gimtadienį šventusi gimnazijos mokinė Kamilė Rudminaitė ir jos mamytė. Tėveliai įskiepijo gražią gimtadienio tradiciją – kiekvieną gimtadienio rytą pradėti pakeliant valstybės vėliavą. Gimnazija dalyvavo LRT iniciatyvoje #keliuveliavą ir gautą trispalvę buvo prisižadėję įteikti svečiams iš Lenkijos, kad, lapkričio mėnesį lenkams švenčiant savo šalies Nepriklausomybę, ten plazdėtų ir lietuviška vėliava. Šventės metu vėliava perduota Golub - Dobyno Anos Vazos gimnazijos delegacijos vadovams Marek Beyger ir Justyna Radzimińska.

Meras Audrius Klišonis padėkas įteikė labiausiai prie Alsėdžių vardo garsinimo ir Nepriklausomybės Akto signatarų įamžinimo prisidėjusiems alsėdiškiams – Vandai ir Valiui Balandžiams, Antanui Vaitkevičiui ir Leonui Mockūnui.

Laukdami šventinių renginių, alsėdiškiai buvo paskelbę kvietimą dalyvauti konkurse „Tikiu aš į ateitį šviesią Tėvynės“. Organizatoriai sulaukė didelio susidomėjimo: buvo kuriami filmukai, piešiami piešiniai, rašomi rašiniai ne tik lietuvių, bet ir lenkų, anglų kalbomis. Renginio metu apdovanoti geriausių darbų autoriai. ( Plačiau apie šį konkursą bus atskira publikacija).

Po koncerto alsėdiškiai bei svečiai dar nesiskirstė namo. Jų laukė Alsėdžių seniūnijos ir ŽKKC Alsėdžių skyriaus dovana – karšta arbata ir kareiviška košė, įspūdinga proginė fotosienelė, o užkandus, gimnazijos aktų salėje prisiminti senuosius lietuviškus šokius ir žaidimus kvietė Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spėgėns“.

Rajono jaunimo organizacijos gimnazijoje smagiai ir turiningai leido nepamirštamo 100-mečio naktį. Gerokai prieš vidurnaktį nieko neįpareigojančiai diskusijai prie jų prisijungė Savivaldybės mero patarėjas M.Česnauskas, jaunimo reikalų koordinatorė J. Venckuvienė bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus l. e. p. vedėjas G. Rimeikis.

Dėkojame prisidėjusiems prie renginių organizavimo finansiškai. Renginius rėmė Plungės rajono savivaldybė, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Alsėdžių skyrius, Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos bendruomenė, Alsėdžių bendruomenė ir seniūnija.

Renginius ruošė ŽKKC Alsėdžių skyriaus direktorius Žydrūnas Purauskis, meno vadovė Milda Dargužienė, Alsėdžių darželio l. e. p. direktorė Vaida Silkauskienė bei meninio ugdymo mokytoja Aušra Steckienė, Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos pedagogai – Roma Kasteckaitė, Martynas Miliauskas, Daiva Gramalienė ir Regimantas Kavaliauskas.

Informaciją parengė mokytoja Daiva Gramalienė