Šimtai žmonių prie Seimo mitinguoja prieš siūlymą ilginti istorinių automobilių amžių

Seimui svarstant griežtinti reikalavimus, norint pripažinti seną mašiną istorine, keli šimtai automobilių entuziastų šeštadienį surengė iki 1995-ųjų pagamintų transporto priemonių ekspoziciją.

Kaip BNS sakė renginio organizatorius, Lietuvos žurnalistų autoklubo vadovas Valdas Valiukevičius, tokiu būdu siekiama atkreipti dėmesį į „keistą iniciatyvą“.

Seimas kovą po pateikimo pritarė siūlymui istorinės vertės transporto priemone laikyti automobilius, sulaukusius 40 metų. Šiuo metu tokia transporto priemonė gali būti pripažinta, jeigu yra sulaukusi 30 metų.

„Regitros“ BNS pateikti duomenys rodo, kad Lietuvoje iš viso užregistruoti per 2,7 tūkst. automobilių su istoriniais numeriais. Iš jų apie 1,5 tūkst. transporto priemonių pagaminta po 1985-ųjų. Tai reiškia, kad jei toks įstatymas būtų priimtas dar šiemet, minėti automobiliai prarastų savo statusą.

„Man labai sunku suprasti tikslą, kadangi šios idėjos iniciatoriai nesugeba logiškai paaiškinti, kur čia yra problema. Pradeda kalbėti apie tai, kad istoriniais numeriais pažymėti sunkvežimiai važinės į statybas ar šaranai važinės taksi. Nėra tokios problemos, nes yra 1500 tų automobilių Lietuvoje ir tikrai Seimas turi šiandien rimtesnių problemų, negu galvoti apie tokį minimalų kiekį automobilių“, – kalbėjo V. Valiukevičius.

Istorinių automobilių ekspozicija

Į akciją prie Seimo atvažiavo apie šimtą iki 1995-ųjų pagamintų automobilių, dalis jų buvo ir su istoriniais numeriais.

Keli protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Antanai, nevok gražiausių metų“, „Mylėkime savo senjorus“.

„Jeigu žmonėms pasakytų, kad nutolins pensijinį amžių dešimčiai metų, tai ar žmonėms patiktų? Automobiliai visoje Europoje, sulaukę 30 metų, turi istorinio automobilio statusą ir visur yra viskas gerai. Kodėl Lietuvoje nori nuo 40 metų taikyti? Nesuprantu nei vieno loginio argumento, kodėl taip reikėtų padaryti“, – BNS sakė 46-erių Vytas Bilinskas.

Pataisų iniciatorius socialdemokratas Antanas Nedzinskas yra sakęs, jog pasendinti istorinių automobilių kartelę siūloma, kad seni automobiliai nesinaudotų istoriniams suteikiamomis lengvatomis ir privalumais. 

„Dabar galėtų ir šaraniukai, ir pasatai, ir espeisai, ir lagūnos, ir „Audi 100“, „Audi 80“, „Audi A3“ ir kiti modeliai būti istoriniais, todėl, kad nesinaudotų lengvatomis, siekiama pasendinti šiuos automobilius“, – Seimo salėje pristatydamas pakeitimus kalbėjo Seimo narys.

„Puošia gatves“

Vis dėlto V. Valiukevičius su tokiais argumentais sako nesutinkantis, nes gauti automobiliui istorinį statusą nėra paprasta.

„Norintys gauti tuos istorinius numerius, turi užpildyti labai daug visokių punktų ir turėti originalią knygą automobilio ir taip toliau. Tai čia nėra taip paprasta. Nebus, kad supuvęs šaranas turės istorinį numerį ir pusė autoparko automobilių važinės istoriniais numeriais“, – sakė akcijos iniciatorius.

Lietuvos žurnalistų autoklubas kovą išplatintame kreipimesi į Seimo narius ragina A. Nedzinsko siūlymams nepritarti. Jų teigimu, istorinių transporto priemonių apibrėžimo keitimas būtų nepagrįstas ir žalingas automobilių kultūrai bei paveldo išsaugojimui.

„Norisi palaikyt tą automobilizmo kultūrą. Ir ypač man pačiam aktualu, kadangi automobilis yra 36 metų amžiaus, turi istorinius numerius“, – BNS sakė į akciją atvykęs 1989 metais pagaminto BMW savininkas Mantas Laudanskas.

Pasak 38-erių vyro, istoriniai numeriai – automobilių kultūros dalis, tad netekti tokio statuso būtų skaudu.

„Jis naudojamas labai retai, per metus apie 500 kilometrų nuvažiuojame su juo. (...) Tokie automobiliai, manau, labai puošia mūsų gatves“, – kalbėjo M. Laudanskas.

Kaip BNS nurodė Vilniaus miesto savivaldybė, susirinkti į renginį leidimas išduotas ne daugiau nei 500 žmonių bei ne daugiau nei 100 automobilių.