Simonas Strelcovas: "Laikyti save naudingu politiku gali tik senis besmegenis"

Etaplius.lt pradeda straipsnių ciklą "Kada paskutinį kartą?", kuriame nenuobodžiai pristatome visai neseniai naujai kadencijai išrinktus Lietuvos politikus – Tarybos narius. Kokie jie žmonės?

Kada paskutinį kartą?

– Žiūrėjote į žvaigždes?
– Šiąnakt. Oras šiuo metu puikus, debesuotumo nėra, todėl vakarais galima mėgautis žvaigždėtu dangumi. Nuo vaikystės domėjausi astronomija, todėl žvaigždės man visuomet atstoja ir romantiką, ir meditaciją.

– Lipdėte sniego senį?
– Kiekvienais metais su jaunėle dukra lipdome sniego senį. Ir ne po vieną. Klimato kaita neleidžia užmiršti apie save, pateikdama vis mažiau sniego. Vis dėlto, pasirodžius pirmajam sniegui, kieme visuomet apsigyvena sniego žmonių šeimyna.

– Padėjote kitam? Ką nors pasodinote?
– Kad tai jau linksmas interviu, tai sujungsiu du atsakymus į vieną. Gegužės mėnesį padėjau savo pažįstamam japonui pasodinti jo sode įvairių egzotiškų daržovių, kurių pavadinimų net nepamenu, nes tokios Lietuvoje tiesiog neauga. O iš vaisių, pamenu, pasodinau arbūzus.

– Sportavote?
– Sportuoju kiekvieną dieną. Manau, kad fizinis aktyvumas leidžia išlaikyti sveikas ir pozityvias mintis galvoje. Mano mėgstamas autorius H. Murakamis yra didelis bėgimo entuziastas, tam skyręs vieną iš savo kūrinių "Apie ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą". Nuostabi knyga.

– Verkėte?
– Gali būti, kad, žiūrint kokį nors filmą, akyse paraibuliuoja. Bet jei taip ir nutinka, stengiuosi to neparodyti. Kiek pamenu, vienas iš tokių kinematografijos šedevrų – L. von Triero "Prieš bangas". Stulbinamas filmas.

– Bučiavotės?
– Jei užskaitytume oro bučinius telefonu, tuomet sakyčiau, kad šiandien.

– Nuoširdžiai juokėtės?
– Visai ką tik. Skaitydamas šiuos klausimus ir įsivaizduodamas kai kurių savo kolegų atsakymus.

– Skaitėte knygą?
– Skaitau kasdien. Man knyga tiek pat svarbu, kaip maistas. Tik šiuo atveju tai dvasinis, o ne fizinis maistas. Vienu metu visuomet skaitau 3–4 knygas. Dalis jų būna skirtos saviugdai ir kompetencijų kėlimui, kitos – laisvalaikio skaitiniai ir, žinoma, istorinės knygos. Labai mėgstu elektronines skaitykles. Tai leidžia turėti visą biblioteką po ranka.

– Buvote kine?
– Paskutinį kartą buvau kine su dukra, kuomet pasirodė naujausia filmo "Kaip prisijaukinti slibiną" serija.

– Atostogavote?
– Akademiniai žmonės iš esmės kitaip atostogauja. Mokslas, tyrimai reikalauja nuolatinio buvimo tyrime. Nepaisant to, kad nereikia eiti į darbą, tyrimai vis tiek atliekami. Internetas, duomenų bazės leidžia tai atlikti, būnant bet kuriame pasaulio taške. Tokios kaip atostogos plačiąja prasme buvo senokai.

– Žaidėte su vaikais?
– Manau, tai buvo praėjusią savaitę. Virtualus šeimyninis šachmatų čempionatas.

– Čiuožėte pačiūžomis?
– Na, čia tenka pripažinti, kad niekada nesu to daręs. Kažkaip sugebėjau šitą įdomų sportą praleisti. Bet niekuomet nevėlu.

– Buvote pas gydytoją, sirgote?
– Per paskutinius dešimt metų pas šeimos gydytoją lankiausi keletą kartų. Turime puikią specialistę ir kai nutinka taip, kad atvykstu pas ją, ji visuomet išrašo tyrimų už keletą metų. Nes žino, kad vėl greitai nesusimatysime. Vadinčiau tai tokia profilaktine priežiūra. O šiaip sirgti tenka labai retai.

– Vėlavote?
– Labai gerbiu laiką. Tiek savo, tiek ir kitų. Stengiuosi niekuomet nevėluoti. Manau, kad vėlavau jau senokai. Nebent nutinka koks nors nenumatytas įvykis, kuomet laikas tampa nebevaldomas.

– Jautėtės įsižeidęs?
– Laikausi pozicijos, kad vienintelis žmogus, galintis mane įžeisti, esu tik aš pats. Visi kitų žmonių poelgiai ir galimas bandymas įžeisti kitus tik parodo jų ribotumą. O aš pats sunkiai įsižeidžiu. Nestokoju savikritikos ir stengiuosi potencialiai grėsmingą situaciją paversti juokais. Tai beveik visuomet padeda.

– Įžeidėte kitą?
– Sąmoningai, manau, tai dariau labai seniai. Apskritai, esu nelabai konfliktiškas žmogus. Kam įžeidinėti kitus? Nematau tame nei prasmės, nei jokio poreikio.

– Buvote bažnyčioje?
– Prieš keletą savaičių. Ne visuomet padarau tai, ką norėčiau. Įskaitant ir apsilankymą bažnyčioje. Kartais tokie vizitai būna per reti.

– Pagyrėte save ir džiaugėtės, kad esate naudingas politikas?
– Tikiuosi, kad tokia diena niekuomet neišauš, kad girčiau save kaip naudingą politiką. Visuomet galima padaryti geriau. Laikyti save naudingu politiku gali tik senis besmegenis. O iki ateinančios žiemos jie jau ištirpę.