Šilutės rajone kilo durpyno gaisras. Telkiama ugniagesių technika iš visos Lietuvos (papildyta)

Šilutės rajone penktadienio popietę užsidegus 12 hektarų Traksėdžių durpyno, telkiama ugniagesių technika iš visos Lietuvos.

„Situacija labai sudėtinga, didžiulis vėjas, kuris greičiausiai nenurims ir kitą dieną. (...) Ilgas turbūt gesinimas bus“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Laura Valauskienė.

Ji sakė, kad šiuo metu telkiama ugniagesių technika iš visos Lietuvos.

Anot PAGD atstovės, yra didžiulis sraigtasparnio poreikis, bet dar neaišku, kuri institucija jį skirs.

Pranešimas apie gaisrą Šyšgirių kaimo durpyne gautas 13.13 valandą.

Per gaisrą jau sudegė du įmonei priklausantys traktoriai.

Įvykio vietoje dirba apie dešimt ugniagesių autocisternų.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Vytenis Miliušas sakė, jog kariuomenė galėtų skirti sraigtasparnį žvalgybai, tačiau gesinimo darbų šiuo metu budintys „Dauphin“ sraigtasparniai neatlieka.

„Buvo kreiptasi dėl galimybių, kokios būtų, jeigu reikėtų. Dabar budintys sraigtasparniai, „Delfinai“, nevykdo gesinimo funkcijos pačios, tik žvalgybos funkciją“, – sakė jis.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis sako, kad miesto dūmai dar nepasiekė, šiek tiek jaučiamas degėsių kvapas.

„Šiuo metu žmonėms pranešta, kad yra kilęs gaisras, jiems rekomenduojama vengti būti lauke“, – BNS penktadienį sakė meras.

Kintų seniūnas Antanas Kližentis kalbėdamas su BNS anksčiau minėjo, jog durpynas tiesioginio pavojaus gyventojams nekelia, nes yra nuošalioje vietoje atokiai nuo gyvenviečių.

Tačiau jeigu kita kryptimi pasisuktų vėjas, tiršti dūmai pasiektų arčiausiai durpyno esančius kaimus ir Šilutę.

„Šilutę dabar aplenkia šonu. Šoniniai kaimai kažkiek gali gauti, o jeigu pasisuktų vakaris vėjas, Šilutės miestas būtų uždūmintas“, – sakė jis.

Pasak seniūno, gaisras šiame durpyne yra kilęs prieš daugiau kaip dešimtmetį. Tuomet ilgai trukusio gaisro metu vėjas keitė kryptį, todėl gyventojai būdavo įspėjami užsisandarinti namus.

„Šleifas buvo labai sunkus, kvėpuoti, kai jis eina – praktiškai neįmanoma“, – sakė A. Kližentis.

Durpynas – unikalios Aukštumalos pelkės dalis

Degantis durpynas yra eksploatuojamoji Aukštumalos pelkės dalis. Pasak Nemuno deltos regioninio parko vadovo Žilvino Čėsnos, jeigu ugnis pasiektų aukštapelkę, nuostolius patirtų tiek augmenija, tiek gyvūnija.

„Tai viena didžiausių aukštapelkių Lietuvoje, garsi visame pasaulyje kaip pelkėtyros mokslo atsiradimo vieta. Pelkė išskirtinė savo rūšimis: čia yra į Raudonąją knygą įrašyta tyrulinė erika, patys kiminai (reti augalai) yra labai svarbus dalykas“, – BNS sakė Ž. Čėsna.

Anot jo, kol kas grėsmės aukštapelkei nėra, nes gaisras yra rytiniame pakraštyje ir kol kas pučia priešingos krypties vėjas.

„Tikimės, kad ugnis nepasieks mūsų draustinio. Tikimės, kad nebus 2011 metų scenarijaus. Gaila, kad apskritai kilo gaisras, tikimės, kad žala nebus didelė“, – teigė parko vadovas.

Pasak Ž. Čėsnos, aukštapelkė kartu su eksploatuojama dalimi užima maždaug 2 tūkst. hektarų plotą. Aukštapelkėje ir apypelkio miškuose aptikta 175 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių net penkios įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą.

Pelkėje yra aptiktos 78 vabzdžių, šešios varliagyvių, penkios roplių faunos rūšys. Paukščių (veisimosi metu) stebėta 88 rūšys, iš jų 17 įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat 17 rūšių įtrauktos į ES Paukščių apsaugos direktyvą. Žinduolių - 26 rūšys. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos keturios rūšys. Į ES Buveinių apsaugos direktyvos įvairius priedus įtraukta 10 rūšių.

Aukštumalos pelkė yra retai lankoma žmonių, todėl kai kuriems gyvūnams ji yra svarbi kaip poilsio bei maitinimosi vieta.

Per 2011 metais Traksėdžių durpyne kilusį gaisrą buvo sunaikinta Aukštumalos pelkės ekosistema. Buvo nuniokotas kelių šimtų hektarų plotas.