Šilutės meno mokyklos talentai garsina Šilutės vardą

Šilutiškis eufonininkas Kasparas Nognius – iš visos širdies atsidavęs muzikai, veržlus ir talentingas muzikantas tikisi sėkmės ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Šilutės meno mokykla kasmet išugdo po keliolika talentingų jaunuolių, kurie per gyvenimą žengia muzikos keliu. Profesionalaus muzikanto karjerą pasirinko ir Šilutės Vydūno gimnazijos abiturientas Kasparas Nognius, kuris kitais metais planuoja studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Kasparas susižavėjo muzika dar vaikystėje, kai į rankas pateko pučiamasis muzikos instrumentas eufonija. Devynerių metų tėvai jį atlydėjo į Šilutės meno mokyklą, kurioje iki šiol muzikos jį moko muzikos mokytojas, pučiamųjų instrumentų ansamblio „Pamario Brass“ vadovas Gražvydas Raila.

„Kasparas – talentingas, muzikalus ir stropus mokinys. Nuo pat mažumės jis stengiasi, daug dirba, o savo muzikalumą kasmet demonstruoja įvairiuose nacionaliniuose konkursuose. Jo rezultatai vieni iš geriausių – Kasparas yra respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas“, – apie Šilutės meno mokyklos Pučiamųjų instrumentų skyriaus mokinį kalbėjo G. Raila.

Dešimt metų „Pamario Brass“ vadovas ruošė K. Nognių kaip atlikėją, mokė jį muzikos subtilybių. Tiesa, G. Raila akcentuoja, jog ne tik talento, bet ir nuolatinio darbo ir atsidavimo prireikė, kol Kasparas pasiekė puikių rezultatų: „Meno mokykloje dabar jis vyriausias. Mokslo metų pabaigoje teks su juo atsisveikinti. Didžiuojuosi Kasparu, kad renkasi tolimesnį muzikos kelią“.

Šiuo metu Kasparas aktyviai ruošiasi stojamiesiems egzaminams, jam padeda Lietuvos muzikos ir teatro akademijos eufonijų ir tūbų ansamblio „Low Frequency Brass“ („Žemo dažnio varis“) vadovas, dirigentas, eufonijų ir tūbų klasės docentas Laimonas Masevičius. Anot meno vadovo, norint pasiekti puikių rezultatų, reikia ne tik daug dirbti, bet ir talento, klausos, gerai valdyti savo instrumentą. „Daug apie žmogų pasako tai, kad jis keliasi antrą valandą nakties, lekia į Vilnių, o po dviejų valandų vėl keliauja atgal į Šilutę. Jis užsispyręs ir nori būti geriausiu. Mes daug dirbame kartu, atliekame sudėtingesnius kūrinius, todėl, manau, bus gerai pasiruošęs akademijai“, – kalbėjo doc. L. Masevičius.

Trumpas pokalbis su šilutiškiu Kasparu Nogniumi:

– Kas pastūmėjo rinktis muzikanto kelią?

– Stoti į Šilutės meno mokyklą paskatino mano krikšto mama Loreta Mieliulytė, kuri taip pat yra baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Tai buvo jos mintis, o tėvai nusprendė, kad reikia mokytis groti kokiu nors pučiamuoju instrumentu. Galiausiai susižavėjau eufonija, kuria groju jau dešimt metų.

– Ar dar kas nors šeimoje groja?

– Hm… Tėtis – ne, mama moko vaikus dailės. Ji meno mokykloje dirba dailės mokytoja. Tačiau tėčio tėtis – mano senelis ir prosenelis buvo muzikantai.

– Ar niekada nebuvo nusibodusi muzika?

– Po šešerių metų baigęs pagrindinį kursą, sumąsčiau padaryti pertrauką. Tuomet įsirašiau į rankų lenkimo būrelį. Tai tęsėsi neilgai, vėl grįžau mokytis muzikos…

Tėvai šiek tiek atkalbinėjo nuo muzikos, tačiau dalyvauti konkursuose nedraudė. Tėvai net užsimindavo, kad nenori, jog tapčiau muzikantu… Deja, kartą drąsiai tariau jiems, kad juo būsiu ir tiek.

– Tėvai ragino rinktis kitą specialybę?

– Taip. Juk iš muzikos pragyventi sunku, tačiau žinau, kad be jos nebūsiu toks laimingas, koks esu dabar.

– Taigi, ką šiuo metu tau reiškia muzika?

– Dabar sudėtingas metas, reikia ruoštis 12 klasės egzaminams, patiriame daug streso… Užtat muzikos mokykloje užgroju ir jaučiuosi kitaip. Sunku paaiškinti kaip, tačiau muzika mane ramina. Grodamas nebegalvoju apie nieką kitą.

– Ačiū už pokalbį ir sėkmės!