Šilutėje lankėsi Lietuvos Seimo narė Aušra Maldeikienė

Trečiadienį Šilutėje lankėsi Lietuvos Seimo narė Aušra Maldeikienė. Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje ji surengė diskusiją „Išgyvenimo Lietuvoje strategija: ką daryti?“.

Šis susitikimas išties vyko kaip diskusija, nes A. Maldeikienė ne tik pasakojo apie parlamento, vyriausybės darbą bei kalbėjo apie gyvenimą Lietuvoje, bet ir mielai atsakinėjo į klausimus. O gan emociškai atsakydama į juos, išties provokavo susirinkusiuosius diskusijai. Daugelis dalyvių drąsiai klausinėjo, prieštaravo politikei bei siūlė įvairius galimus sprendimo būdus. Būta ir kritiškų pastabų valstybės valdymo klausimais. Su dalimi Seimo narė sutiko, su kitais ne, ir tiesiog aiškino vykstančius procesus. Nes kaip jau ne kartą ji jau yra sakiusi, žiniasklaida Lietuvoje ne visada atlieka savo pagrindinę priedermę – aiškinti žmonėms, kas ir kaip politikoje daroma. Tuo tarpu žmonių dėmesys kreipiamas į bereikšmius dalykus – gretutes ar į išgėrusius politikus. Tad vasarą, važinėdama po Lietuvą, diskusijose ji ir aiškino daugelį Seime bei valstybėje vykstančių procesų, atsakydama į susitikimus su ja atėjusiųjų klausimus.

Į Šilutės rajoną A. Maldeikienė su patarėjais atvyko dar prieš pietus. Ji susitiko su smulkiaisiais bei vidutiniais ūkininkais. Su jais ji bendrauja gan seniai ir bando apginti šios grupės interesus. Tam yra būtinybė, nes yra rengiami teisės aktai, kurias remiantis turėtų būti steigiami pieno rizikos fondai. Šiaip jau iš esmės neblogas sumanymas, atrodo, bus labiau palankus stambiesiems pieno gamintojams. Tuo tarpu smulkiesiems tektų tik didesnė finansinė našta bei neaiškios paramos galimybės. Be to, anot A. Maldeikienės, susikuria tų nemažų fondų valdymo struktūra, kuriai išlaikyti taip pat reikės nemažų resursų. Tad diskutuodama su smulkiaisiais ir vidutiniais ūkininkais A. Maldeikienė ieško variantų, kaip suderinti kuriamą naująją struktūrą su visų šio verslo grupių interesais.

Žinoma, neišvengta klausimų apie sveikatos reformą, po kurios gali nelikti rajonuose ligoninių. A. Maldeikiėnė kalbėjo, kad esmė ta, kad kasmet medicinai trūksta apie pusę milijardo eurų. Tad būtina ieškoti išeičių. Jos nuomone, su kuria bemaž visi ir sutiko, geriau ne kiekviename rajone turėti po ligoninę, o sutaupytus pinigus jas uždarius skirti kokybiškesniam gydymui. Ir iliustruodama gan drastiškai paklausė: onkologine liga susirgus važiuojama pas Šilutės, ar pas Vilniaus medikus. O tai tik keturios valandos kelio. O į Kauną, ar tuo labiau į Klaipėdą, tai būtų dar greičiau.

Neišvengta priekaištų Seimo narei dėl vargingo pensininkų gyvenimo. Su tokiu požiūriu ji niekada nesutiko. Ir su visais pradėjo skaičiuoti: kad ir maža pensija, plius kompensuojami vaistai, dažnas gauna ir slaugai skirtus pinigus. Dar išmokos už mirusį sutuoktinį, lengvatos už komunalines paslaugas. Visą tai sudėjus gaunasi nemaži pinigai, kuriuos netiesiogiai pensininkai gauna. O kaip pavyzdį ji pasiūlė pasižiūrėti, kiek kainuoja vaistai be kompensacijų.

A. Maldeikienė nesutiko su pastebėjimu, kad Seimo nariai nieko, daugelio akimis, neveikia. O ir išvis, posėdžių salėje daug ir karštai ginčijasi. Ji paaiškino, kad Seimas – tai diskusijų vieta, kurioje atstovaujami ir ginami įvairių šalių interesai. Tad emocingi ginčai yra neišvengiami. Ir juokais pasiūlė įsijungti kurį nors rusišką televizijos kanalą ir pasižiūrėti, kaip vieningai, draugiškai ir be jokių diskusijų dirba Rusijos Dūmos nariai… Ji taip pat paaiškino, kiek uždirba Seimo nariai. Anot jos, dauguma parlamentarų yra verslininkai, kurie į jį pateko savo reikalų tvarkytis. O kelių tūkstančių eurų alga, jų akimis, yra menkniekis, pagal jų iš verslo gaunamas pajamas. Tad Lietuvos žmonės ir neturėtų stebėtis, kad dažnai ne jų, o didžiojo verslo interesai parlamente yra atstovaujami.

Pokalbis-diskusija truko porą valandų. Jos metu daug įvairių klausimų buvo aptarta, atsakyta, iš daugelio pasijuokta. Tačiau, kaip pabaigoje sakė A. Maldeikienė, ne vienas atėjęs į šį susitikimą išties daug naujo sužinojo, apie daug ką gal pradės mąstyti. O labiausiai to reikia, kai vyksta rinkimai – tuomet į Seimą reikia rinkti kritiškai mąstančius žmones. Jie ten turi ne tik priiminėti įstatymus, bet atlikti ir kitą svarbų darbą – žiūrėti, kaip vykdomi teisės aktai, ar jie išties tenkina daugumos žmonių poreikius. O esant būtinybei, rūpintųsi teisės aktų taisymu.