Šilumos trasų keitimas Elektrėnuose – nacionalinė problema

Tiek daug dėmesio iš na­cio­nalinės žiniasklaidos Elektrėnai tikrai niekada neturėjo. O pandemijos laikotarpiu Elektrėnai jau tapo kone Lietuvos centru, apie kurį įvairios žiniasklaidos priemonės ką nors suranda pranešti.

Šilumos trasų keitimu, dėl ko elektrėniškiams be karšto vandens pagyventi teks kone visą vasarą, daugiau nei patys gyventojai rūpinasi žiniasklaida ir Seimas. Gyventojai susitaikė su būsimais nepatogumais ir vienaip ar kitaip tą laikotarpį jau pradėjo gyventi. Tik ne visi supranta, kodėl tas trasas taip dažnai keisti reikia. Tų trasų Elektrėnuose tiek daug, kad gal net Elektrėnų komunalinio ūkio vadovai, juolab eiliniai gyventojai, ne visas besuskaičiuoja.

Atšakinės ir magistralinės trasos

R. Leckas: rangovai rado, kad vamzdžiai šlapi ir pažeista izoliacija, o tai reiškia, kad trūkęs vamzdis. Laiko klausimas, kada būtų visiškai plyšęs. O jeigu žiemą, esant 20 laipsnių šalčio?

Šiaip trasos skirtingose savi­val­dybėse atnaujinamos nuo 2014 metų pagal Europos Sąjungos  fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“. Bet nė viena savivaldybė nebuvo taip plačiai aptarinėjama kaip Elektrėnų. Nežinia, ar, pavyzdžiui, Klaipėdos, Ukmergės savivaldybės sugebėjo trasas modernizuoti neatjungusios vandens, ar gyventojai ten kantresni. Elektrėniškiai skaitytojai redakcijos klausinėja kitko: kodėl tos trasos taip dažnai modernizuojamos ir jau ne pirmą vasarą gyventojai lieka be karšto vandens. Elektrėnų komunalinio ūkio generalinis direktorius Ričardas Leckas kantriai redakcijai aiškino, kad trasos yra magistralinės ir atšakinės. Anksčiau buvo remontuojamos atšakinės trasos, o dabar – magistralinės. EKŪ direktorius gamybai Kęstutis Jasukaitis užtikrino, kad kiekvienas projektas vykdomas buvo skirtinguose rajonuose ir niekur trasos nebuvo keis­tos du kartus.

Nauji vamzdžiai – senųjų vamzdynų vietoje
Žurnalistams darbą palengvino Seimo narė Silva Lengvinienė, apie trasų remontą savivaldybės merui Kęstučiui Vaitukaičiui ir administracijos direktoriui Gediminui Ratkevičiui raštu nusiuntusi net 10 klausimų. Vienas svarbiausių klausimų, kodėl trasa netiesiama lygiagrečiai su senosiomis? Iš atsakymo sužinojome, kodėl kitose savivaldybėse trasų modernizavimo metu karštas vanduo neatjungiamas. Kitos savivaldybės naujas trasas galimai tiesia lygia­grečiai su senosiomis, todėl užbaigus modernizavimą, belieka tik perjungti karšto vandens įvadą. R. Leckas redakcijai kalbėjo, kad Elektrėnuose tokios galimybės nebuvę – trasas reikėtų tiesti per privačius sklypus, o tų sklypų savininkai nesutinka. Dar būtų galima ardyti šaligatvius ir po jais kloti trasas, bet tai būtų ir brangiau, ir gyventojams nepatogumų daugiau, be to, trukdytų kitos komunikacijos.

Prausis ne upelyje

Tas triukšmas dėl vandens Elektrėnuose primena seną anekdotą, kai kapitalistinių šalių moterys dalinosi įspūdžiais kur kuri maudosi, o sovietinė Maša sako: aš tai upelyje. Kai jos užsienietės paklausė, o kur maudosi žiemą, Maša atsakė: kiek ten tos žiemos. Taip ir Elektrėnuose dabar diskutuojama, kad marių pakrantėse tyvuliuos putos nuo prausimosi priemonių. Bet būkime sąžiningi ir nepliekime valdžios ten, kur nereikia. Savivaldybė pasirūpino, kad vandens pašildytuvas (boileris) būtų įrengtas Neįgaliųjų centre, o naujai atidarytame Laisvalaikio centre įrengtos dušinės, kur žmonės už tam tikrą kainą galės nusiprausti. Žmonės, kurių vieno šeimos nario vidutinės pajamos neviršija 3 VRP (384 Eur), kiekvieną savaitę nusiprausti galės nemokamai. Kaip informavo Laisvalaikio centro vadovas Vaidas Bernotas, ypatingas dėmesys bus skirtas neįgaliems žmonėms ir saugos taisyklėms. Neįgaliems žmonėms yra įrengta speciali automobilių stovėjimo aikštelė, nuo kurios specialiu pandusu pateks į patalpas ir dušus. V. Bernotas sako ruošiantis brėžinį prie centrinio įėjimo su nuoroda, kur bus įėjimas neįgaliesiems. V. Bernotas pasiruo­šęs neįgalų žmogų pats pasitikti ir palydėti, kur reikia, jei šis registruodamasis informuotų apie negalią. Duše kiekvienam žmogui skirtas pusės valandos laikas, po to 15 min. patalpos bus dezinfekuo­jamos, ir vėl įleidžiamas žmogus. Rūbinėse nusirenginėti irgi bus galima tik po 1 žmogų. Tik vienas nepatogumas, kad planuojantis praustis, apie tai turėtų pranešti telefonu ir atvykti nustatytu laiku.

Nuo pradžios

Savivaldybės vadovai oficialiame rašte Seimo narei S. Lengvinienei rašo, kad siekdami užtikrinti patikimą ir kokybišką vartotojų aprūpinimą šilumos energija, EKŪ 2019 m. pradžioje teikė paraišką pagal Energetikos ministerijos ir Lietuvos verslo paramos agentūros pa­skelbtą kvietimą dalyvauti projektų atrankoje pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“. 2019 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos verslo paramos agentūra ir EKŪ pasirašė finansavimo ir administravimo sutartį, kurios bendra vertė 1 mln. 645 tūkst. 257 eurai. Projekto įgyvendinimo paruošiamieji darbai pradėti šių metų sausio mėnesį ir bus vykdomi iki galutinio įgyvendinimo, kol pakeista bus 2 km 114 m šiluminių trasų. Projektas 50 proc. finansuojamas iš ES Sanglaudos fondo. Planuojama, kad įgyvendinus projektą, keičiamuose ruožuose metiniai šilumos nuostoliai sumažės apie 48 proc. Sumažinus nuostolius, šilumos vartotojų poreikiui tenkinti bus sunaudojama mažiau energijos. Įvykdžius trasų rekonstrukciją, tikimasi, kad vamzdynų trūkimo atvejų, nustatomų hidraulinių bandymų metu, bus mažiau. Mažiau bus karšto vandens atjungimų dėl defektų šalinimo. Už tokį projektą 2018 m. lapkričio 29 d. tarybos posėdyje balsavo dauguma tarybos narių, tarp jų ir dabartinė Seimo narė Silva Lengvinienė.

Julija Kirkilienė