Šilumos tinklų ir daugiabučių namų rekonstravimas – efektyvus energijos taupymas

Siekdama padidinti šilumos tiekimo patikimumą vartotojams, bendrovė rekonstruoja Pasvalio šilumos tinklus, kurių eksploatavimo trukmė siekia daugiau nei 30 metų. Norint išvengti šilumos tinklų vamzdynų trūkimų, galimų šilumos tiekimo sutrikimų vartotojams, demontuojami seni, susidėvėję vamzdynaiir sumontuojami nauji – pramoniniu būdu izoliuoti vamzdynai.

Atliktos šilumos tinklų rekonstrukcijos mažina šilumos perdavimo nuostolius tinkluose. Dalis šilumos prarandama dėl vamzdynų šilumos izoliacijos susidėvėjimo, todėl, pakeitus senus vamzdynus naujais – taupoma šiluma, kartu mažėja kuro sąnaudas bei aplinkos tarša.

Šilumos tinklų rekonstravimas mažina šilumos nuostolius

2017 m. pradėtas įgyvendinti projektas „Pasvalio šilumos tinklų rajono šilumos tinklų rekonstravimas“ šiuo metu jau baigtas – rekonstruoti šilumos tinklai Stoties, Sodų, Gėlių, Taikos, Turgaus, P. Vileišio, Vilniaus, Vilties, Šermukšnių, Atžalyno, Vyšnių, Geležinkeliečių, Ežero gatvių zonose. Viso pakeista apie 6,7 kilometro ilgio vamzdynų atskiruose miesto šilumos tinklų ruožuose.

Bendra šilumos tinklų rekonstravimo vertė sudaro apie 2,84 mln. eurų. Iki 50 proc. projekto vertės skirta Europos Sąjungos parama, likusią sumą investuoja AB „Panevėžio energija“.

Rekonstravus šias šilumos tinklų atkarpas, planuojama, kad per metus bus sutaupoma iki 4200 MWh šilumos. Tokį šilumos kiekį 2016 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais karštam vandeniui ruošti ir patalpoms šildyti sunaudojo visi Pasvalio m. daugiabučių namai.

Šiais metais AB „Panevėžio energija“ pradeda naujo projekto „ Pasvalio šilumos tinklų rajono šilumos tinklų rekonstravimas“ vykdymą, kuriam įgyvendinti skirta iki 50 proc. projekto vertės parama pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“.

AB „Panevėžio energija“ iš viso investuos apie 724 tūkst. eurų į Pasvalio ir Joniškėlio miestų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų vamzdynų rekonstravimą.

Dalis šilumos tinkluose prarandama dėl vamzdynų šilumos izoliacijos susidėvėjimo. Seni šilumos vamzdynai kelia trūkimo grėsmę ir galimus šilumos tiekimo sutrikimus vartotojams, todėl projekto vykdymo metu bus rekonstruotos labiausiai susidėvėjusios šilumos trasų atkarpos Mūšos, Vilties, Ramiosios, Taikos, Žiedų, Vilniaus, P. Avižonio, Alyvų, Ežero, Stoties gatvių zonose Pasvalyje ir Joniškėlio miestelio G. Petkevičaitės-Bitės, Vytauto gatvėse. Viso bus atnaujinta 2,26 km šilumos tinklų. Šiluma naujais vamzdynais bus pradėta tiekti nuo ateinančio šildymo sezono pradžios. Aplinkos sutvarkymo darbus taip pat planuojama baigti rudenį, o visą projektą rangovai įsipareigojo užbaigti iki 2020 metų balandžio mėnesio.

Projektą vykdantis rangovas UAB „Castrade“ demontuos susidėvėjusius vamzdynus šilumos trasose ir juos pakeis optimizuoto diametro, naujos kartos pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais su įdiegta gedimų kontrolės sistema, kuri leis diagnozuoti drėgmės išplitimo vietą trūkus vamzdynui. Tokia sistema šilumos tiekėjui, eksploatuojančiam šilumos tinklus, leis tiksliai nustatyti gedimo vietą ir kuo skubiau pradėti remonto darbus.

Rekonstravus vamzdynus, sumažės šilumos perdavimo nuostoliai tinkluose – 640 MWh šilumos bus sutaupoma per metus, o tai sudarys trijų mėnesių sunaudotą šilumos kiekį karštam vandeniui paruošti visiems Pasvalio miesto daugiabučių gyventojams. Sumažinus nuostolius, tam pačiam šilumos vartotojų poreikiui tenkinti bus sunaudojama mažiau kuro, bus taupomi gamtiniai ištekliai, kartu mažės ir aplinkos tarša.

Šiuo metu Pasvalio rajone eksploatuojami 22 km ilgio šilumos tinklai, kuriais energija tiekiama vartotojams. 2020 m. visiškai pabaigus šilumos tinklų rekonstravimo projektus, Pasvalio šilumos tinklų rajone jau bus daugiau nei 11 km atnaujintų šilumos vamzdynų.

Taigi, šilumos tiekėjas, užtikrindamas patikimą šilumos tiekimą vartotojams, siekia mažesnių šilumos gamybos sąnaudų bei mažesnės šilumos kainos, rekonstruodamas šilumos tinklus. O kaip šilumą gali taupyti gyventojas? Kas lemia šilumos suvartojimą daugiabučiuose namuose?

Šilumą taupykime patys

Šilumos sunaudojimą daugiabučiuose lemia du faktoriai: pastato, jo šilumos sistemų konstrukcija bei būklė ir šilumos vartotojų poreikiai bei įgūdžiai.

Pastato konstrukcijos ar šilumos naudojimo sistemų pilnas atnaujinimas efektyviausiai įtakoja šilumos sąnaudų sumažėjimą, tačiau šios priemonės yra brangios, sudėtingai ir ilgai įgyvendinamos, be to, ilgiau atsiperkančios. Tuo tarpu paprastas veiksmas – šilumos punkto modernizavimas (net ir tuo atveju, kai punktas atnaujintas prieš daugiau kaip 10 metų) tinkamai jį sureguliavus, gali leisti taupyti iki 10 procentų iki šiol naudojamos šilumos. Moderniausių šilumos punktų reguliatoriai ir elektroniniai siurbliai taupo ir šilumos, ir elektros energiją, nes leidžia labai tiksliai ir per trumpą laikotarpį prisitaikyti prie pastato ir jo gyventojų poreikių šilumai bei karštam vandeniui; antilegioneliozės funkcija eliminuoja tikimybę, jog dėl tam tikrais paroms laikotarpiais taupymo tikslais pažeminamos vandens temperatūros sistemoje gali atsirasti ligos sukėlėjų.

Šilumos taupymu turėtų būti suinteresuoti galutiniai naudotojai - pastatų gyventojai ir juos atstovaujantys valdytojai, todėl jie nuolat turi reikalauti iš savo pasirinktų prižiūrėtojų ne tik reguliariai pateikti šilumos naudojimo apžvalgas, bet realias, konkrečiam pastatui pritaikytas ir ekonomiškai pagrįstas rekomendacijas šilumos ūkio tobulinimui.

Gyventojų nusiteikimas ir mokėjimas taupyti leidžia nemažinant juntamo komforto teigiamai įtakoti naudojamos šilumos kiekį. Jei butuose įrengti termostatiniai vožtuvai, tai net ir nesant prie radiatorių įrengtų daliklių (netiesioginių šilumos skaitiklių), jų pagalba žeminant (ne daugiau, kaip dviem - trimis laipsniais) nenaudojamų patalpų oro temperatūrą, taupysime šildymui sunaudotą šilumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ženklesnis patalpos oro temperatūros žeminimas ilgesniam laikui gali ir neduoti laukiamo rezultato – tai gali neproporcingai padidinti šalia esančių iki normalios oro temperatūros šildomų patalpų šilumos sąnaudas, ar padidinti energijos sąnaudas, atstatant jų temperatūrą.

Daugiabučiuose neretas netolygaus patalpų ar vonios šildytuvų (gyvatukų) šilimo reiškinys. Dažniausiai tokia netolygiai pasiskirstančio šilumnešio sukelta problema išsprendžiama sukeliant jo temperatūrą, tačiau neigiama tokio sprendimo pasekmė yra kitų patalpų ar vonios šildytuvų peršildymas ir neracionalus šilumos naudojimas. Ne šildymo sezonas yra geriausias laikas tokias problemas spręsti iš esmės – pasikonsultavus su specialistais, netolygiai veikiančioje sistemoje įrengti balansavimo vožtuvus.

Vasarą remontuojant butus, atsiranda galimybė pakeisti senus ketinius radiatorius efektyvesniais konvektoriais (plieniniais plokšteliniais radiatoriais) ar bent po jais įrengti šiluminės izoliacijos sluoksnį, žiemą trukdysiantį šilumai per sieną lengvai "tekėti" į lauką. Jei izoliacijos paviršius dar padengtas blizgiu paviršiumi – efektas bus dar didesnis. Keičiant šildymo prietaisus, reikalinga vadovautis pastato projekte nurodyta jų galia ir temperatūromis, o keičiant jų išmatavimus, reikėtų vadovautis taisykle, jog geriausia, kai tarp šildymo prietaiso ir grindų bei tarp šildymo prietaiso ir palangės apačios yra 5-10 cm tarpas – tokiu atveju šiluma butui bus tiekiama efektyviausiai.

Daugiau patarimų, kaip butuose paprastomis priemonėmis galima taupyti šilumą, AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje https://www.pe.lt/kaip-taupyti-siluma.