Siūloma uždrausti skatinti dalyvauti internetinėse loterijose

Tokias Loterijų įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis.

 

Jei Seimas pritartų, Lietuvoje būtų uždrausta „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties loterijų organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius žaidimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti interneto ryšiu loterijose.“

 

Pasak A. Palionio, šiuo projektu yra siekiama apsaugoti nuo neigiamo interneto ryšiu platinamu loterijų poveikio, nuo galimų finansinių praradimų.

 

„Dabartinis reglamentavimas neturi pakankamai asmens apsaugos priemonių nuo galimų finansinių praradimų, neigiamo interneto ryšiu teikiamų loterijų poveikio, todėl pratina asmenis prie azartinių žaidimų. Tokioje loterijoje lošiantys asmenys negali būti įtraukti į Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą“, - dokumento aiškinamajame rašte sako A. Palionis.

 

Jo duomenimis, daugumoje Europos šalių loterijos yra azartinis lošimas (išskyrus Lietuvą, Latviją ir Slovėniją).

 

Anot A. Palionio, internetinio ryšio loterijos iš esmės atkartoja nuotolinių lošimo paslaugų (automatų) turinį, turi neribotą teikiamų paslaugų sklaidą, nuolat vykdo intensyvias loterijų paslaugų skatinimo kampanijas visuomenės informavimo priemonėse.

 

„Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateiktose antikorupcinio vertinimo išvadose ne kartą nurodė, jog tam tikros interneto loterijos savo turiniu labai panašios į lošimų automatus, kurie priskiriami azartinių lošimų kategorijai. Kai kuriose loterijų interneto svetainėse galima betarpiškai pirkti ir tikrinti momentinės loterijos bilietus. Tai užtrunka vos kelias sekundes (kaip ir lošiant lošimų automatais), vieno bilieto kainos siekia iki 20 eurų, o laimėjimas gali būti net 30 000 kartų didesnis už statomą sumą. Taigi, interneto momentinėse loterijose prasilošimo galimybė yra didesnė, nei lošiant kai kurių kategorijų lošimų automatais“,- sako A. Palionis.

 

2020 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Loterijų įstatymo redakcija, kurioje nustatyta teisė loterijų organizatoriams vykdyti internetinio ryšio loterijas.

 

Šiuo metu Loterijų įstatymas nenumato draudimo skatinti dalyvauti interneto ryšiu loterijose, išskyrus loterijų reklamos draudimą vaikams ir paaugliams skirtuose renginiuose, laikraščiuose, žurnaluose, knygose, radijo ir televizijos laidose, interneto svetainėse.

 

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Loterijų įstatymo pataisos, draudžiančios loterijose dalyvauti asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Jos taip pat numato, kad loterijos organizatoriams ir loterijos bilietų platintojams bei jų darbuotojams draudžiama skatinti asmenis dalyvauti loterijose siūlant jiems įsigyti loterijos bilietus jų platinimo vietose. Šis draudimas netaikomas kai loterijos bilietai platinami interneto ryšiu.

 

ELTA primena, kad nuo kitų metų Seimui uždraudus nepilnamečiams dalyvauti loterijose, parlamentarai rudenį ketina numatyti administracinę atsakomybę už tokio draudimo pažeidimus.

 

Už loterijos bilietų pardavimą prekybos vietose arba laimėjimų išmokėjimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims siūloma bausti nuo 30 iki 120 eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 120 iki 440 eurų.

 

Seime svarstomas kodekso pataisų projektas numato, kad interneto ar telefono ryšiu platinamų loterijos bilietų pardavimas arba laimėjimų išmokėjimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims ir kitų loterijų organizavimo tvarkos arba loterijos taisyklių reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 900 iki 1400 eurų.

 

Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas prasidėjus Seimo rudens sesijai, ketina svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

 

Iki rugsėjo 1 d. Seimas laukia suinteresuotų asmenų, institucijų pasiūlymų dėl šio projekto.