Šildymas brangs, rajonui miesto valdžia nuolaidų nebedarys (papildyta)

Paskutinis šildymo sezonas buvo dovana šiauliečiams ir miesto verslui, sako miesto valdžia. Dėl smarkiai išaugusių gamtinių dujų kainų Šiauliuose ruošiamasi diversifikuoti šildymo kainas. Tai atsilieps Šiaulių rajonui, kuriam šilumos energiją tiekia miesto katilinė. Nuolaidų miesto valdžia rajonui ruošiasi nebedaryti. Tačiau kyla klausimų, kiek toks sumanymas yra teisėtas ir kiek – tik neūkiškos valdžios užgaida. Energetikos kainas reguliuoja valstybinė institucija.

Didėjo kainos

Pirmadienio spaudos konferencijoje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis informavo, kad teiks Šiaulių miesto savivaldybės tarybai patvirtinti naują AB „Šiaulių energija“ kainodarą. Tiesa, galutines kainas turės patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).

„Gamtinių dujų kaina, jeigu lyginsime praėjusių metų vasarį su šių metų vasario mėnesiu, padidėjo keturis kartus. Šiauliečiai ir verslas šiame šildymo sezone gavo dovanų. Peržiūrėsime kainodarą, kadangi kitų metų šildymo sezonui VERT kainas jau nustačiusi, nauja kainodara, jeigu bus patvirtinta, įsigaliotų 2023–2024 m. sezone“, – aiškino direktorius.

Kainas diferencijuos

Pasak direktoriaus, kainas reikia peržiūrėti ir dėl Šiaulių rajono, kuriam Šiaulių miesto šilumos tiekimo įmonė tiekia šilumos energiją. Kaip spaudos konferencijoje aiškino A. Bartulis, Šiaulių rajono gyventojai gauna kompensacijas iš Šiaulių miesto savivaldybės nuo mažesnės kainos nei ji yra realybėje, t. y. nuo 7 ct (reali kaina rajone, pasak direktoriaus, – 11 ct už kWh, ženkliai didesnė nei vidutinė visoje šalyje).

„Dėl to patiriame milijoninius nuostolius. Teiksime siūlymus, kad kainos būtų diferencijuotos. Derinti su rajonu nieko neprivalome, kainų sudarymo metodikoje parašyta, kad diferencijuotas tarifas gali būti taikomas pritarus atitinkamai institucijai“, – teigė A. Bartulis.

Šiaulių rajono savivaldybės atstovams toks Šiaulių miesto valdžios pareiškimas buvo netikėtas. „VERT paprastai nustato to paties tiekėjo vieną kainą, o ne skirtingas kainas. Tai būtų vartotojų diskriminacija“, – portalui „Etaplius“ komentavo Šiaulių rajono savivaldybės atstovai.

Mažiausios kainos

Šiaulių miesto valdžia anksčiau mėgo girtis, kad šildymas visoje šalyje pigiausias Šiaulių mieste. Tačiau pastaruosius keletą metų Šiaulių mieste šildymas nėra pigiausias ne tik visos šalies mastu, bet ir tarp didmiesčių. Remiantis VERT tinklalapyje pateikiama šių metų balandžio mėnesio statistika, balandžio mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 8,04 ct/kWh (be PVM).

Kurį laiką mažiausią šilumos kainą sugeba pasiūlyti „Kauno energija“ – 6,50 ct/kWh ir „Klaipėdos energija“ – 6,70 ct/kWh. Šiauliai su 7,83 ct/kWh balandį buvo trečioje vietoje tarp didmiesčių.

Dar mažesne kaina šilumą gyventojams balandį tiekė Utenos šilumos tinklai (5,88), Tauragės šilumos tinklai (6,47), Mažeikių šilumos tinklai (6,56) ir Šilutės šilumos tinklai (6,81).

„Kauno energijos“ pagrindinis akcininkas – Kauno miesto savivaldybė, tačiau įmonė šilumą tiekia ne tik miesto, bet ir Kauno rajono bei Jurbarko miesto gyventojams.

Portalas „Etaplius“ teiravosi A. Bartulio, kaip kiti miestai, pvz., Kaunas sugeba pasiūlyti mažesnę kainą gyventojams nei Šiauliai.

„Kainas nustato VERT, įvertinusi konkretų šilumos ūkį“, – bandė aiškinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Nepriklausomi gamintojai

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas dar iki tapdamas meru aktyviai pasisakė prieš nepriklausomus šilumos gamintojus. Tapęs meru taip pat ne kartą viešai ir spaudoje pabrėždavo, kad Šiauliai laimėjo neįsileidę nepriklausomų šilumos gamintojų.

Kaune be savivaldybės įmonės veikia ir nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG). Kaip nurodo VERT, šilumos kaina Kaune šių metų balandį sumažėjo dėl mažesnių gamtinių dujų ir iš NŠG superkamos šilumos kainų. Tuo tarpu Šiauliams šilumos kainos įtakai padarė tik sumažėjusios gamtinių dujų kainos.

Panevėžio vartotojams šilumos kaina kurį laiką taip pat buvo mažesnė, bet balandį didėjo dėl padidėjusio gamtinių dujų kiekio šilumai gaminti AB „Panevėžio energija“ aptarnaujamoje Kėdainių miesto teritorijoje.

Kaip nurodo VERT, dėl pritaikytų tarptautinių sankcijų sustabdyta Kėdainių fosforo trąšų gamyklos veikla sumažino AB „Panevėžio energija“ superkamą šilumos kiekį iš NŠG AB „Lifosa“, todėl trūkstamą šilumos poreikį AB „Panevėžio energija“ užtikrina savo turimais gamtinių dujų įrenginiais.

Papildyta 2022 05 17 10:30 val.

Optimizavo išlaidas

Kaip portalui „Etaplius“ aiškino AB „Kauno energija“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus komunikacijos projektų vadovė Ieva Kudaševičiūtė, įmonė apie 90 proc. reikiamos energijos išgauna iš biokuro, likusi dalis – iš gamtinių dujų ar kito iškastinio kuro.

Pirmuosius biokuro katilus įmonė įsigijo dar 2012 m. – investicijos leido sumažinti šilumos kainą per dešimt metų beveik 58 proc. Pašnekovė sako, kad vienos mažiausių kainų šalyje – tai ilgalaikės, sėkmingai įgyvendintos ir tęsiamos strategijos rezultatas.

Taip pat prie sąnaudų optimizavimo prisidėjo šilumos tinklų modernizavimas, kas leidžia turėti mažus šilumos energijos praradimus trasose. Vienoje iš miesto elektrinių įrengus absorbcinį šilumos siurblį padidino biokuro katilinės efektyvumą 10 proc.

„Mūsų bendrovės, kaip ir kitų šilumos gamintojų ir tiekėjų, pagaminamos ir tiekiamos šilumos kainas vartotojams reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Gamtinių dujų Kaune suvartojama labai nedaug, todėl ir jų įtaka galutinei šilumos kainai yra palyginti nedidelė.

Nepalankūs geopolitiniai procesai į energetikos sektorių atnešė didelį neapibrėžtumą, todėl prognozuoti rudenį ar žiemą galiosiančias šilumos kainas – sudėtinga. Juo labiau, kad didelę įtaką energijos kainai daro ir kiti iš anksto sunkiai numatomi veiksniai. Pavyzdžiui, pandemija, oro temperatūra ir kt.“, – komentavo I. Kudaševičiūtė.

VERT komentaras

Eglė Juozėnaitė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė teigė, kad savivaldybės gali diferencijuoti kainas, tačiau turi laikytis konkrečių principų.

„Šilumos kainų nustatymo metodikoje numatyta, kad šilumos kaina nustatoma vienoda visai šilumos tiekėjo aptarnaujamai teritorijai, išskyrus atvejus, kai šilumos tiekėjas priima sprendimą diferencijuoti šilumos kainas. Šilumos kainos gali būti diferencijuojamos pagal įstatyme numatytus kriterijus. Šilumos kainas diferencijuoja šilumos tiekėjas, atitinkamos savivaldybės institucijai pritarus. Diferencijuodamas šilumos kainas, šilumos tiekėjas privalo užtikrinti sąnaudų priežastingumo principo įgyvendinimą, neviršijant VERT nustatytos reguliuojamų paslaugų (produktų) metinių pajamų apimties. Jei šilumos tiekėjas priima sprendimą diferencijuoti šilumos kainas, šilumos kaina nustatoma vienoda to paties kriterijaus vartotojams“, – aiškino VERT specialistė.

„Šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus. Diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas“, – teigė E. Juozėnaitė.

„Šilumos tiekėjas, valdantis skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, gali teikti VERT nustatyti skirtingas šilumos bazines kainas šioms sistemoms. Šilumos tiekėjas, teikdamas pasiūlymą dėl skirtingų šilumos bazinių kainų šilumos tiekimo sistemoms, esančioms skirtingose savivaldybėse, nustatymo, privalo jį teikti dėl visų skirtingose savivaldybėse esančių šilumos tiekimo sistemų“, – komentavo specialistė.