Šilalėje įteiktos „Padėkos lašo“ nominacijos

Šilališkiui senjorui Petrui Judeikiui ir Irenai Sebeckienei įteikta „Padėkos lašo“ nominacija – Šilalės rajono savivaldybės mero Algirdo Meiženio ir Savivaldybės administracijos direktoriaus Valdemaro Jasevičiaus padėka.

Gražiai dainuojantį Petrą mokytojai pastebėjo jau vidurinėje mokykloje Varniuose, ir nuo 10 metų jis – scenoje. Aktyviai jis reiškėsi meno saviveikloje ir besimokydamas Kaltinėnų vidurinėje mokykloje, kurią baigęs pradėjo dirbti Nuomininkų kultūros namų direktoriumi. Atlikęs privalomąją karinę tarnybą – vėl į Nuomininkų kultūros namus, vėl direktoriumi.

– Nuomininkai – pats įdomiausias mano gyvenimo etapas, – sako Petras. – Tada mes klestėjome!

Vyresnieji kaltinėniškiai prisimena, kad tada ne Kaltinėnuose, ne apylinkės centre, bet Nuomininkų kaime virė tikrasis kultūros gyvenimas. Kultūros namai turėjo didžiulę sceną, kuri tiko profesionaliems teatrams, ir jie mielai važiuodavo čia gastrolių. Vadovaujant Perui, ši scena matė visas Lietuvos teatrų ir estrados žvaigždes. Toli iki Nuomininkų tada buvo ir Šilalės kultūros namams. Puikus Nomininkų dūdų orkestras, liaudies šiokių kolektyvas, vokalinis ansamblis, dramos ratelis skynė laurus respublikinėse apžiūrose. O Šilalė neturėjo nė dūdų orkestro. Jei šventė kokia, kviečiasi Nuomininkų saviveiklininkus. Ir kai Nuomininkų saviveiklininkai iš respublikinių apžiūrų parsivežė visus įmanomus prizus, rajono vadovų akys pakrypo į Petrą.

Petro laikais atsigavo ir Šilalės kultūros namai. Šilališkiai saviveiklininkai ėmė reikštis respublikinėse apžiūrose, susibūrė čia ir pučiamųjų orkestras. O pats Petras, kultūros namų direktorius, dainavo chore, šoko liaudies šokių kolektyve, grojo estradiniame ansamblyje.– Važiuok, Petrai, pas mus, gelbėk Šilalės kultūrą!

– Visur buvo įdomu, bet įdomiausia man pati pradžia – Nuomininkai, – prisimena Petras.

Prisimena Petro laikus ir kaltinėniškiai. O, tada buvo Nuomininkai!..

Sulaukęs garbingo amžiaus, Petras nemeta muzikuoti. Daugelį metų grojo „Bijotaičiuose“, „Kuplėje“, dabar muzikuoja liaudiškos muzikos ansamblyje „Šilojus“, Šilalės kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestre. „Padėkos lašo“ nominacijai Petrą rekomendavęs orkestro vadovas Zigmas Levickis džiaugiasi, kad Petras pavyzdingai lanko repeticijas.

Irena – Šilalės rajono ligoninės Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus vyresnioji slaugytoją. „Padėkos lašo“ nominacijai ją rekomendavo ligoninės direktoriaus pareigas laikinai einanti direktoriaus pavaduotoja medicinai Jolanta Milišiūnienė.

Visas Šilalės ligoninės pirmasis aukštas, kur įsikūręs ambulatorinis-konsultacinis skyriaus, yra vyresniosios slaugytojos Irenos Sebeckienės teritorija. Už viską – už švarą, už tvarką, už medikų darbo grafikus ir net už sanitarijos priemones atsakinga yra Irena. O pernai pavasarį, kai kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID - 19 pandemijos, ir paaiškėjo, kad teks imti ėminius dėl koronaviruso, Irena pirmoji išvyko į Tauragės mobilųjį punktą mokytis naujo darbo. Pramoko – važinėjo ir ten dirbti. Ir čia, Šilalės ligoninėje, ir ten, Tauragės mobiliajame punkte ji paėmė šimtus gerklės ir nosiaryklės mėginių. Vėliau šio darbo pramoko ir kitų sveikatos įstaigų slaugytojos, bet Irena buvo pirmoji, ir daug kolegių ėjo pas ją patarimų.

Šiemet liepos 1 dieną sukanka 21 metai, kai ligoninėje buvo įkurtas ambulatorinis - konsultacinis skyrius, o Irena paskirta jo vyresniąja slaugytoja. Per tą laiką Klaipėdos universitete apsigynė slaugytojo bakalauro laipsnį, tapo pirmos kategorijos slaugytoja.

Kartu su Irena „Padėkos lašai“ buvo įteikti dar keturioms Šilalės miesto medicinos darbuotojoms, labiausiai prisidėjusioms kovoje su COVID - 19 pandemija ir jos pasekmėmis.