Šiemet sublizgėjo Marijampolės marijonų gimnazijos abiturientai

Pernai brandos egzaminų sesijoje vieno ryškaus lyderio nebuvo. Net 5 Marijampolės savivaldybės abiturientai gavo po tris 100 balų įvertinimus iš valstybinių egzaminų. Du iš jų buvo iš Marijonų gimnazijos.

Domantas Tamašauskas – ne tradicinis pirmūnas

Egzaminai, kuriuos Domantas išlaikė maksimaliu įvertinimu, t. y. tobulai, yra anglų kalbos, matematikos, fizikos ir informatikos.

Vaikinas sako, kad nesitikėjo iš anglų kalbos gauti maksimumą, nes nebuvo tikras, kaip įvertins jo kalbėjimo užduotį. Mažiausiai abejojo dėl matematikos, dėl fizikos – šiek tiek, kaip ir dėl informatikos: nebuvo tikras dėl programavimo užduoties, mat dėl didžiulių gaunamų skaičių programa tiesiog užlūždavo... Kaip parodė įvertinimas, tai nebuvo didelis minusas.

Paradoksalu, bet Domantas sako, kad niekada nebuvo pirmūnas, nesimokė grynais „dešimtukais“. Jis tiesiai prisipažino, jog kartais užtingėdavo mokytis. Iš lietuvių kalbos ir rusų kalbos gaudavo nelabai gerų pažymių. Tai atsispindėjo ir egzamine, mat iš lietuvių kalbos egzamino jis surinko 50 balų. Vaikinas nemano, kad tai labai mažai, nes tikėjosi gausiąs dar mažiau... „Rašyti rašinius man visada nesisekė. Visai nežinojau, kaip įvertins mano egzamino rašinį, tiesą sakant, tikėjausi gal net blogiausio...“ – prisipažino jis. Pasirinko temą „Kas žmogui teikia ramybę?“ (autoriai: Antanas Baranauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Aistis).

Vaikinas sako, kad iki 11-tos klasės pamokoms daug nesiruošdavo. Tik prieš pačius egzaminus pasistengė, bet iš mokomųjų dalykų nė vieno nesimokė papildomai.

Jam patiko sportas, yra sporto mokykloje praėjęs nemažai sporto šakų: šaškes, plaukimą, dviračius, bėgimą. Sakė, mama kažkada bandžiusi nuvesti į dainavimą – nepatiko. Marijonų gimnazijoje mokosi nuo 5 klasės.

Domantas, aišku, pirmu numeriu, be jokios konkurencijos, priimtas į Kauno technologijos universitetą, aviacijos inžinerijos studijų programą. Sakė studijų pasirinkimų sąraše buvo surašęs daug inžinerijos variantų – mechanikos, mechatronikos, statybų inžineriją. „Noriu studijų su praktine dalimi: kad galėčiau padirbėti rankomis, ne tik su teorija“, – savo pasirinkimus motyvavo jis.

Augustė Deniušytė labai gerai pasirodė visuose penkiuose egzaminuose

Marijampolės Marijonų gimnazijos abiturientė Augustė Deniušytė per brandos egzaminus surinko tris 100 balų įvertinimus: matematikos, chemijos ir anglų kalbos. Dar ji laikė istorijos egzaminą, iš kurio gavo 91 balą, biologijos – 96 balus, lietuvių kalbos ir literatūros – 89 balus.

Augustė sako, kad pasiruošti egzaminams reikėjo įdėti daug darbo, bet jai atrodė, kad 11-oje klasėje dirbo netgi daugiau. Paskutiniais mokslo metais teko daugiau paplušėti jau prieš pat egzaminus. Marijonų gimnazijoje ji – nuo 5 klasės.

Apie kai kuriuos egzaminus Augustė turi labai aiškią kritišką nuomonę: štai istorijos egzaminas jau atrodo nelogiškas. „Klausimai būna suformuluoti suktai, sunkoka atsirinkti tinkamą atsakymą. Istorijos egzaminas labiau tikrina loginį mąstymą, o ne istorijos faktines žinias, nors jų reikėjo daugiausia išmokti.“ Abiturientė nesitikėjo, kad tiek daug balų surinks iš istorijos.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine, Augustės nuomone, visada reikia sėkmės, ne tik žinių. „Manau, kad man pasisekė. Pamačiau, kad yra viena tema, kuriai žinojau autorius ir turėjau, ką pasakyti. Ją ir pasirinkau – „Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvių literatūroje“ (autoriai pasirinkti: Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis, Marcelijus Martinaitis). Samprotavimo tema apie kilmę „Kodėl žmogui svarbi jo kilmė?“ irgi nebloga, bet supratau, kad negalėčiau sugalvoti argumentų „prieš“, o jų irgi reikia. Tema „Vilnius lietuvių literatūroje“ irgi atrodė neblogai, bet autoriai (Maironis, Judita Vaičiūnaitė, Jurgis Kunčinas) nelabai patiko, nes ne visi poetų eilėraščiai, įtraukti į mokymo programą, man suprantami. Nors iš esmės poeziją aš mėgstu.“

Augustė kritiškai atsiliepė ir apie lietuvių k. egzaminą. „Ar iš 500 žodžių rašinio galima spręsti, ką žmogus išmoko per 12 metų? Manau, testas apie autorių būtų daug geriau. Ir galbūt neilgas rašinys – parodyti minčių reiškimo įgūdžius. Mokaisi juk tiek daug autorių, o panaudoji vos du tris. Nežinau, ar įmanoma labai objektyviai įvertinti žinias, pavyzdžiui, iš samprotavimo rašinio, nes čia juk reiškiama subjektyvi nuomonė“, – svarstė ji.

Biologijos egzamine Augustei nekilo minčių, kad be reikalo mokėsi, kaip buvo su istorija. Nebuvo nelogiškų klausimų, kaip ir chemijos egzamine. O chemijos egzamino rezultatas jai buvo netikėtas. Augustė ruošdavosi chemijos olimpiadoms, lankė neakivaizdinę jaunųjų chemikų mokyklą „Pažinimas“ – visa tai plėtė šios srities žinias, labiau nei reikalavo programa.

Po matematikos ir anglų kalbos egzaminų mergina išėjo su gera nuojauta: atrodė, kad viską atliko gerai. Matematikos išsprendė visas užduotis, o dėl anglų kalbos rašinio turėjo šiek tiek abejonių, bet pasirodė, jos buvo nepagrįstos.

Mergina pasirinko studijuoti Vilniaus universitete anglų ir prancūzų kalbas. Tikėtina, kad pradžioje ji sulauks klausimų, kodėl nėjo studijuoti kažko labiau susijusio su tiksliaisiais mokslais, jeigu jau turi tokius puikius egzaminų rezultatus.

Pasirodo, ji buvo numačiusi rinktis studijas Kauno technologijos universitete, Muzikos technologijų programą. Kaip rašoma KTU tinklapyje, ši programa idealiai tinka besidomintiems garso technika ir mėgstantiems muzikuoti. Bet ši programa šiemet neteko valstybės finansavimo, už studijas tenka mokėti patiems. Augustė lankė muzikos mokyklą, net 11 metų dainavo chore, tad buvo numačiusi tapti garso režisiere, bet viskas pasisuko kitaip...

Prancūzų kalbos ji metus mokėsi Marijampolės kalbų centre. Kaip pati sako, supranta kalbančius, gali skaityti, bet pati kalbėti – dar nelabai. Aišku, į anglų ir prancūzų kalbų studijų programą įstojo pirmu numeriu.