Šiemet prognozuojama dar didesnė žievėgraužio tipografo populiacija, ankstyvas aktyvumas

Šylant orams, miškininkai Lietuvoje prognozuoja ankstyvą žievėgraužio tipografo aktyvumą bei dar vienerius metus, kai kenkėjas masiškai puls eglynus.

Institucijos prognozuoja, jog vabalai eglėms darys didelę žalą – jų vertinimu, jei orai bus šilti ir sausi, gali nukentėti iki 1,5 mln. kub. metrų medžių.

„Yra labai didelė rizika žievėgraužio tipografo masinių pažeidimų, masinio plitimo. Šiais metais miškuose, šį pavasarį ypatingai sausa“, – BNS sakė Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Zbignevas Glazko.

„Išlieka labai didelė masinio dauginimosi židinių susidarymo rizika 2025 metais. Kenkėjų populiacijos pokytį lems klimatinės pavasario ir vasaros sąlygos. Įsivyravus karštiems ir sausringiems orams, žievėgraužio tipografo populiacija gali pasiekti naujas rekordines aukštumas“, – šią savaitę pranešė Valstybinių miškų tarnyba (VMT).

Pasak jos, tipografai dėl šiltų orų lengvai atlaikė žiemą, todėl esant jiems palankiems orams ims daugintis masiškai ir naikins ištisus eglynų plotus.

VMT pabrėžė, kad kenkėjas itin ilgai aktyvus buvo pernai  – nuo kovo pabaigos iki spalio pradžios bei pakenkė maždaug 700 tūkst. kub. metrų eglių.

Vis dėlto Z. Glazko pabrėžė, jog tai tik registruoti duomenys – vabalo žala galėjo būti didesnė.

Anot jo, šiemet pažeistų eglynų kiekis gali būti dvigubai didesnis.

„Toks yra vienas iš galimų scenarijų, jeigu bus karštas pavasaris, vasara, tai (pažeistų eglių – BNS) galėtų būti net dvigubai daugiau negu pernai“, – teigė Z. Glazko.

Didelė rizika – ne pirmus metus

Žievėgraužis tipografas gali gyventi visose vyresnėse nei 40 metų miško eglėse, rečiau įsiveisia ir šalia eglynų augančiose pušyse. Jis plinta grauždamas medį po žieve, susilpnina egles ir šios nudžiūva.

VMT teigimu, remiantis daugiamečiais kenkėjo stebėjimais, masiniai tipografo židiniai miškuose atsiranda kas keliolika metų bei gyvuoja nuo dviejų iki keturių.

Jų populiacija auga dėl sausrų ir kaitrų, jie sparčiai dauginasi išvertose ir laiku nepašalintose eglėse.

Z. Glazko teigimu, šie metai – treti paeiliui, kai kyla masinė tipografo populiacijos plitimo rizika. Tą pirmiausia lemia sausas pavasaris.

„Dažniausiai būdavo po žiemos dar sniego, vandens ir medžiai turėjo geresnes sąlygas pavasarį pradėti vegetaciją. Šiemet situacija priešinga, gali būti, kad kenkėjai vėl masiškai puls eglynus ir turėsime labai sudėtingą situaciją“, – sakė jis.

Pernai žievėgraužio tipografo stichinė nelaimė skelbta Kazlų Rūdos, Vilniaus, Trakų, Šalčininkų ir Rokiškio savivaldybių miškuose, nors jo populiacija buvo gausi visoje šalyje.

Pasak Z. Glazko, nemažai pernykščių žievėgraužio tipografo židinių liko netvarkytų – dėl apribojimų saugomose teritorijose.

Institucijos ragina privačių miškų savininkus dažnai stebėti, ar jų valdomuose miškuose augančios eglės nepažeistos.

Jie kviečiami apie tai informuoti Aplinkos apsaugos departamentą.

„Efektyviausia priemonė kovoti su vabalu, tai laiku aptikti kenkėjų šviežiai apniktas egles ir jas arba pašalinti iš miško. Arba nužievinti ten ar ar kitais būdais apsaugoti medieną, kad kenkėjai neišplistų“, – teigė Z. Glazko.

Tipografo pažeisti eglynai kertami sanitariniais kirtimais. Jais pernai iškirsta 16 proc. bendro iškirsto medienos tūrio – daugiausia būtent dėl žievėgraužio tipografo.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai nuo ateinančio pirmadienio atnaujina privačių ir valstybinių miškų patikrinimus dėl vabalo paplitimo.